Atviras kodas Lietuvai

Stop the Hollyweb! No DRM in HTML5.

Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. Neįkyrėkite su savo politika, atsako nenorintys mokytis.
Richard Stallman

Atviri standartai, protokolai, formatai. Kodėl Lietuvai jų reikia?

Eglė Girinaitė (eglyte@centras.lt) ir Mantas Kriaučiūnas (monte@mail.lt)

Europos Komisijos narys, atsakingas už informacinę visuomenę, Erkki Liikanen simpoziumo “Geriausios el. administravimo praktikos” įžanginėje kalboje pažymėjo, jog “[...]kalbant apie elektroninę administraciją, turime kalbėti ir apie standartus. Viešosios administracijos turi būti prieinamos piliečiui, nepriklausomai kokią programinę įrangą jis naudoja. Žmogus neturi būti priverstas įsigyti komercinę programinę įrangą [...].” [1] Standartas – tai bendras susitarimas dėl kažko, nustatant normas, taisykles ir reikalavimus. Pagal tai, kas ir kaip gali susitarti ir kaip tie susitarimai bus skelbiami bei pagal jų veikimo principus standartai gali būti skirstomi į atvirus (laisvus) ir uždarus (nuosavybinius). Standartas yra atviras tuomet, kai jį bet kas gali laisvai naudoti, pasižiūrėti jo aprašymą (specifikacijas) bei reikšti pasiūlymus dėl standarto patobulinimo. Taigi – atviri standartai yra daugiau nei normų ir taisyklių rinkinys. Kad geriau suprasti, pateiksiu laisvos programinės įrangos guru - Bruce Perens paaiškinimus[2] kokie yra pagrindiniai atvirų standartų principai:

  1. Prieinamumas. Atviri standartai yra laisvai prieinami visiems (ir perskaitymo, ir įgyvendinimo prasme).

  2. Padidina galutinio vartotojo pasirinkimo laisvę. Atviri standartai sukuria sąžiningą, konkuruojančią rinką standarto realizavimams. Jie “nepririša” vartotojo prie konkretaus tiekėjo ar tiekėjų grupės.

  3. Nemokami. Atvirą standartą galima laisvai realizuoti visiems, už tai negali būti imamas mokestis. Tačiau mokestis gali būti imamas už atitikimo standartams sertifikavimą.

  4. Jokios diskriminacijos. Atviri standartai bei organizacijos, kurios juos administruoja negali teikti pirmenybės vienam standarto realizuotojui prieš kitą dėl jokių kitų priežasčių išskyrus techninius pateiktos realizacijos atitikimus standartui. Sertifikavimo organizacijos turi sudaryti galimybę patikrinti atitikimą standartams ir pigiems bei nemokamiems įgyvendinimams. (Pvz. Interneto standartų organizacijos tinklalapyje – www.w3c.org bet kas gali nemokamai patikrinti bet kokio interneto puslapio atitikimą standartams)

Atviros technologijos (atviri standartai, protokolai ir formatai) išpopuliarėjo kaip atsvara atskirų IT įmonių kuriamiems uždariems (neskelbiamiems ir apsaugotiems autorinėmis teisėmis) protokolams, kadangi tie de facto nusistovintys standartai buvo dažnai naudojami kaip rinkos monopolizavimo priemonė. Atviri standartai dažniausiai yra aprašomi visuomeninių organizacijų (nors esama išimčių) ir yra laisvi visų naudojimui. Pavyzdžiui, internetas yra grįstas atvirais standartais (TCP/IP; el. pašto protokolai – POP3, SMTP, IMAP; HTTP, FTP, IRC; HTML, CSS ir kt.) Kai kurie analitikai būtent su tuo sieja interneto populiarumą. Atvirų standartų dėka bet koks gamintojas gali sukurti kokybiškas interneto programas, kurios aktyviai konkuruoja tarpusavyje, dėl to krenta jų kaina ir galiausiai išlošia vartotojas.

Europos Komisijos inicijuotos Laisvos programinės įrangos (Libre software) darbo grupės[3] , paskelbtoje struktūrinėje studijoje “Laisva programinė įranga/Atviras kodas: Informacinės visuomenės galimybės Europai?” taipogi rekomenduojama naudoti atvirus standartus. “Ateityje bus svarbu turėti atvirus duomenų formatus tinkluose, skirtus elektroniniam verslui ir duomenų mainams tarp skirtingų paslaugų internete. Šie programų protokolai turi išlikti atviri, su atviro kodo pavyzdinėmis realizacijomis, kad kiekviena organizacija ar asmuo galėtų naudoti ir prisitaikyti savo reikmėms. Kitu atveju, kiekvienas norintis naudotis tomis paslaugomis, turės pirkti komercinę programinę įrangą tos firmos, kuri nustato standartą. Kadangi šios paslaugos vis labiau tampa kasdienės veiklos dalimi, labai svarbu, kad normalios veiklos nekontroliuotų joks programinės įrangos tiekėjas.

Atviro kodo vartotojų organizacijos stipriai remia atvirų standartų diegimą. Prancūzijos AK naudotojų asociacija AFUL[4] yra už privalomą atvirų standartų vartojimą (ne tik rekomenduojamą). Ji pasisako už “lygias galimybes” tiek komercinei, tiek ir laisvai programinei įrangai, jei visada (ir privalomai) yra išlaikomi atviri komunikacijos formatai (kitaip tariant, “nesvarbu, kad kurie nors valstybinių įstaigų informacinių technologijų vadovai perka nuosavybinį bei vyraujantį biuro programų rinkinį, jei tik jis yra sertifikuotas kokios nors įstaigos, aukštesnės nei įrangos platintojas, ir užtikrina, kad dokumentai pilnai atitinka nenuosavybinius standartus”).

Europos komisijos[5] organizuotame simpoziume, skirtame atviro kodo programinės įrangos naudojimui viešosiose administracijose, kalbėta apie atvirų standartų sistemas, jų teikiamus privalumus – nepriklausomumą, saugumą, kainų ir pokyčių kontrolę (nebus galimybės vienam gamintojui tapti monopolistu ir iškelti savo produkto kainą, kadangi visi gamintojai turės vienodas galimybes pagaminti pilnai suderinamą bei standartus atitinkantį produktą).

Yra įsikūrusi ne viena standartizacijos organizacija (ISO, IETF, W3C, OMG, Open Group, kt.), kuri kuria ir prižiūri atvirus ir jau paplitusius standartus. Taip pat egzistuoja ir laisvų standartų grupė -- http://www.freestandards.org, Tai nepriklausoma, ne pelno siekianti organizacija, kuri skatina atviro kodo technologijų naudojimą bei jų pripažinimą, kurdama, pritaikydama ir remdama standartus. Jos ribose veikia keletas aktyvių ir svarbių projektų Linux Standard Base[6] , OpenPrinting[7] , Li18nux[8] .Šią grupę remia programų kūrėjų bendruomenės bei IT pramonės lyderiai (tokie kaip Caldera, Compaq, Conectiva, Debian, Dell, Hewlett Packard, Hitachi, IBM, Miracle Linux, The Open Group, Oracle, Red Hat, Sun, SuSE, Turbolinux, VA Software).

Taipogi yra ne vienas projektas, siekiantis standartizuoti įvairią biuro programinę įrangą bei biuro dokumentų standartus: http://xml.openoffice.org/standardisation/, http://www.1dok.org. Tai yra aktualu, kadangi šiuo metu visuotinu biuro dokumentų mainų standartu laikomas uždaras vieno gamintojo sukurtas ir tik jam prieinamas formatas. Net ir oficialūs valstybių dokumentai dažnai pateikiami uždaru (nuosavybiniu) formatu. Tai yra labai negerai, nes kiti programinės įrangos kūrėjai negali sukurti programinės įrangos 100% suderinamos su juo. Siekiant užtikrinti laisvą priėjimą prie viešosios informacijos būtina duomenų mainams naudoti atvirus standartus (formatus).

1dok.org projektas, kuris siekia sukurti ir įteisinti atvirą dokumentų mainų standartą, pagrįstą XML. Jį inicijavo Vokietijos Schleswig- Holstein žemė (Ekonomikos, technologijų ir transporto ministerija) bei Europos Komisija[9] . Šis projektas gali būti pavyzdžiu, kokią naudą duoda atviri standartai – vietoj to, kad kurti naują biuro dokumentų formatą, buvo pasinaudota atviru standartu paskelbtu OpenOffice.org[10] formatu. Projekto atstovė Ursula Bartels sakė: ”įgyvendindami projektą, mes džiaugėmės atradę OpenOffice.org, kadangi šio paketo bylų formatas realizuoja daugumą iki šiol rastų atviro biuro dokumentų formato reikalavimų [11] . Likusiems reikalavimas realizuoti OpenOffice formatas bus išplėstas” [12]

Žingsniai link atviro dokumento formato

Numatyti žingsniai link atviro dokumento formato pateikti 1 paveiksle. Žingsniai link atviro dokumento formato:

    1 fazė – Apibrėžti reikalavimus atviram dokumentų formatui, glaudžiai bendradarbiaujant su ūkio subjektais, administracijos (elektroninės vyriausybės) ekspertais ir besidominčiais piliečiais.

    2 fazė – Politinių procesų inicijavimas nacionaliniu bei Europos vyriausybės lygmeniu, siekiant pakviesti visus svarbius biuro produktų platintojus pateikti savo pasiūlymus dėl atviro dokumento formato.

    3 fazė – Biuro paketų platintojai paruošia pasiūlymus dėl atviro dokumento formato.

    4 fazė – Įvertinami įteikti formatų pasiūlymai pagal 1-oje fazėje suformuotus reikalavimus – tinkamiausias formatas siūlomas tapti standartu.

Europos šalių vyriausybėse yra nemažai iniciatyvų, siekiant įteisinti atvirų standartų naudojimą, nes esant tokiai didelei monopolijai informacinių sistemų rinkoje būtinas politinis įsikišimas, norint pakeisti esamą padėtį.

Prancūzijoje įkurta agentūra, pateikiamos rekomendacijos skatinančios naudoti atvirus standartus viešojo sektoriaus duomenų mainuose. Prancūzijos ministras pirmininkas Lionel Jospin yra išleidęs komunikatą dėl suderinamumo tarp administracijų informacinių sistemų. Jame pažymima, kad visiems besinaudojantiems administracijų elektroninėmis paslaugomis, tiek gyventojams, tiek įmonėms būtina užtikrinti patogų priėjimą prie tų paslaugų. Siekiant tai įgyvendinti būtina naudoti duomenų mainų standartus (pvz. XML). Ispanijos, Italijos valdžios institucijose pateikti įstatymo projektai, pabrėžiantys atvirų standartų naudojimo svarbą viešajame sektoriuje. Veiksmų plane Elektroninė Europa 2005, taipogi rašoma, jog siekiant e-Vyriausybės įgyvendinimo yra svarbūs atviri standartai, kaip priemonė suderinamumui pasiekti bei atviro kodo programinė įrangos naudojimo skatinimui.

Lietuvos parengtoje e-Valdžios koncepcijoje taipogi rašoma, jog lengvą prieinamumą prie e-Valdžios teikiamos informacijos ir paslaugų užtikrins tai, kad sąsajai su vartotoju bus naudojamos paplitusios atviros technologijos t.y. tokie duomenų apsikeitimo formatai ir protokolai, kurie yra pilnai aprašyti ir laisvai nemokamai prieinami. (paradoksalu, bet ši koncepcija visuomenei yra prieinama tik uždaru formatu). [13]

Taigi, vartotojų vaidmuo šiame procese yra labai svarbus. Jie turi ginti savo teises ir reikalauti, kad būtų sudarytos lygios galimybės naudoti įvairią programinę įrangą ir ypač nemokamą.

  1. http://europa.eu.int/comm/di/symposium2000/liikanen/index_en.htm
  2. http://perens.com/OpenStandards/Definition.html
  3. http://eu.conecta.it/paper
  4. http://www.aful.org
  5. http://europa.eu.int/ISPO/ida/jsps/index.jsp?fuseAction=home
  6. http://www.linuxbase.org
  7. http://www.freestandards.org/openprinting/
  8. http://www.li18nux.org/
  9. http://www.1dok.org/eng/index.html
  10. http://www.openoffice.org
  11. http://www.ooodocs.org/modules.php?name=News&file;=article&sid;=249
  12. http://www.1dok.org/eng/framesetp.html
  13. http://www.lrvk.lt/aktualij/e-vyriausybe/e_vyriausybes_koncepcija.doc