Atviras kodas Lietuvai

Stop the Hollyweb! No DRM in HTML5.

Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. Neįkyrėkite su savo politika, atsako nenorintys mokytis.
Richard Stallman

FSF išleido 3-iąją GNU Bendrosios Viešosios Licencijos (GNU GPL) versiją

2007 m. birželio 29 d. Bostone, JAV, Laisvųjų Programų Fondas (The Free Software Foundation, FSF) išleido GNU Bendrosios Viešosios Licencijos (GNU General Public Licence, GNU GPL), populiariausios pasaulyje laisvosios programinės įrangos licencijos, 3-iąją versiją.
Galite pažiūrėti kaip FSF Prezidentas Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) oficialiai paskelbia išleidimą

„Nuo tada, kai prieš 23 metus sukūrėme laisvosios programinės įrangos judėjimą, laisvosios programinės įrangos bendruomenė sukūrė tūkstančius naudingų programų, ginančių naudojo laisvę. Šias programas galima rasti GNU/Linux operacinėje sistemoje, taip pat asmeniniuose kompiuteriuose, telefonuose, interneto serveriuose ir kitur. Dauguma šių programų naudoja GNU GPL licenciją, kad garantuotų kiekvieno laisvę naudoti, tyrinėti, pritaikyti, patobulinti ir toliau platinti tą programą“, sako FSF įkūrėjas ir prezidentas Ričardas Stalmanas.

3-ioji GNU GPL versija dar labiau sustiprina šią garantiją, užtikrindama naudotojų laisvę modifikuoti laisvąją programinę įrangą savo asmeniniuose ir buitiniuose įrenginiuose bei suteikdama patentų licencijas kiekvienam naudotojui. Ji taip pat padidina suderinamumą su kitomis laisvosios programinės įrangos licencijomis ir padidina licencijos tarptautinį vienodumą.

Džeremis Elisonas (Jeremy Allison), kalbėdamas Samba komandos vardu, teigia, kad naujoji licencija yra „didelis senesniosios GPL patobulinimas“, ir kad tai yra „būtinas atnaujinimas, norint pašalinti naujas grėsmes laisvajai programinei įrangai, iškilusias nuo 2-osios GPL versijos išleidimo“.

Šiltas didelės bendruomenės dalies licencijos priėmimas neturėtų būti staigmena, kadangi tai yra galutinis beprecedenčio redagavimo proceso, kai per 18 mėnesių buvo išleisti keturi juodraštiniai licencijos variantai, rezultatas. Taip buvo gauta tūkstančiai visuomenės komentarų ir pastabų. Rašant 3-iosios GPL versijos tekstą buvo atsižvelgta į šiuos komentarus, taip pat į viešąjį ir privatų sektorių atstovaujančių komisijos narių pastabas bei į juridines Programinės Įrangos Laisvės Teisės Centro (Software Freedom Law Center) konsultacijas.

„Viešo rengimo metu girdėdami tiek daug skirtingų grupių atsiliepimų, galėjome sukurti licenciją, sėkmingai išsprendžiančią daug įvairaus pobūdžio problematiškų klausimų. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad šios grupės turėjo galimybę rasti bendrą sutarimą dėl problemų, su kuriomis šiandien susiduria laisvosios programinės įrangos bendruomenė, t. y. patentai, tivoizacija (angl. tivoization) ir Apgaulingas Kompiuterio Naudojimas (angl. reacherous Computing)“, sako Fondo vykdantysis vadovas, Pyteris Braunas (Peter Brown). Tivoizacija ir Apgaulingas (aka, „Patikimas“ (angl. Trusted) Kompiuterio Naudojimas – tai schemos, kuriomis siekiama neleisti naudotojams naudoti modifikuotą arba alternatyvią programinę įrangą. Pirmoji paprasčiausiai neleidžia paleisti modifikuotos programinės įrangos; pastaroji įgalina žiniatinklio svetaines neaptarnauti modifikuotos programinės įrangos. Jos abi paprastai yra naudojamos primesti piktavališkas ypatybes tokias kaip Skaitmeninių Apribojimų Valdymas (angl. Digital Restrictions Management, DRM). 3-ioji GPL versija neapriboja programos ypatybių; ypač pvz., ji nedraudžia DRM. Tačiau ji draudžia naudoti tivoizaciją ir Apgaulingą Kompiuterio naudojimą kaip priemones neleisti naudotojams modifikuoti programinės įrangos. Taigi, naudotojai yra laisvi pašalinti bet kokias ypatybes, kurios jiems gali nepatikti.

Karlas Beris (Karl Berry), ilgametis GNU programuotojas ir Texinfo prižiūrėtojas, mano, kad „GPL yra esminė licencija, apjungianti laisvosios programinės įrangos bendruomenę, o 3-ioji jos versija puikiai atnaujina licenciją, kad ši atitiktų nūdienos kompiuterių naudojimo tikrovę“. Pradžiugintas naujojo licencijos punkto dėl patentų, jis programinės įrangos patentus vadina „rimbu mūsų bendradarbiavimo pastangoms“.

Šiandien su naująją licencija bus išleista per penkiolika GNU programų, o per artimiausius mėnesius paseks visas GNU Projektas. FSF taip pat skatins šios licencijos naudojimą švietimo ir aprėpimo programomis. „Šios licencijos paruošimas pareikalavo daug laiko ir pastangų. Dabar laisvosios programos turėtų pradėti ją naudoti, taip suteikdamos savo naudotojams geresnę jų laisvės apsaugą“, sako Stalmanas.

Galutinę licenciją rasite adresu http://www.gnu.org/licenses/gpl.html

Apie GNU Bendrąją Viešąją Licenciją (GNU GPL)

GNU GPL yra plačiausiai pasaulyje naudojama laisvosios programinės įrangos licencija: beveik trys ketvirtadaliai visų laisvosios programinės įrangos paketų yra platinami šios licencijos sąlygomis. Tačiau tai nėra vienintelė laisvosios programinės įrangos licencija.

Ričardas Stalmanas su juridine Perkins, Smith & Cohen pagalba yra parašęs GNU GPL 1-ąją ir 2-ąją versijas. 1-oji versija buvo išleista 1989 metais, o 2-oji – 1991-aisiais. Nuo 1991-ųjų laisvosios programinės įrangos naudojimas milžiniškai išaugo, o kompiuterių naudojimo praktikos pasikeitė, suteikdamos naujų galimybių ir sukurdamos naujų problemų. 2005 m. Stalmanas pradėjo taisyti ir koreguoti GPL 3-iąjai versijai. 2006 m. sausį FSF pradėjo sistemingą viešų peržiūrų ir atsiliepimų procesą, pasitelkiant Programinės Įrangos Laisvės Teisės Centro (Software Freedom Law Center) juridines konsultacijas ir organizacinę pagalbą.

Apie GNU Operacinę Sistemą ir Linux

Ričardas Stalmanas 1983-aisiais paskelbė planą sukurti GNU – laisvosios programinės įrangos operacinę sistemą, panašią į Unix. GNU yra vienintelė operacinė sistema sukurta išskirtinai naudotojų laisvių labui. Žr. http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html.

1992 m. buvo baigti visi pagrindiniai GNU komponentai, išskyrus vieną – branduolį. Kai 1992 m. GNU GPL licencijos sąlygomis buvo išleistas branduolys Linux, dėl to tapęs laisvąją programine įranga, GNU ir Linux kombinacija suformavo visą laisvąją operacinę sistemą, kuri pirmą kartą istorijoje įgalino naudotis asmeniniu kompiuteriu be nuosavybinės programinės įrangos. Ši kombinacija – tai sistema GNU/Linux. Daugiau informacijos rasite http://www.gnu.org/gnu/gnu-linux-faq.html.

GNU komponentai ir GNU sistema bus išleisti 3-iosios GPL versijos sąlygomis, kai tik ši bus baigta. Linux licencijos pasirinkimą nuspręs Linux kūrėjai. Jeigu jie nuspręs pasilikti prie 2-osios GPL versijos, tada GNU/Linux sistemoje bus GNU paketai naudojantys 3-iąją GNU GPL versiją, kartu su 2-ąją GNU GPL versiją naudojančiu Linux. Daugelis kitų paketų su įvairiomis licencijomis sudaro visą GNU/Linux sistemą.

Apie Laisvąją Programinę Įrangą ir Atvirąjį Kodą

Laisvosios programinės įrangos judėjimo tikslas yra kompiuterių naudotojų laisvė. Kai kurie, ypač korporacijos, yra šalininkai kitokio požiūrio, žinomo kaip „atvirasis kodas“, kuris remiasi tik praktiniais tikslais, tokiais kaip padaryti programinę įrangą galinga ir patikima, koncentruojasi ties kūrimo metodais, ir vengia diskusijos apie etiką ir laisvę. Šie du požiūriai yra skirtingi iš esmės. Daugiau informacijos rasite http://www.gnu.org/philosophy/open-source-misses-the-point.html.

GNU GPL yra naudojama įvairių požiūrių kūrėjų, tačiau ji buvo sukurta tarnauti etiniams laisvosios programinės įrangos judėjimo tikslams. Stalmanas sako „GNU GPL yra prasminga pagal savo paskirties požiūriu: laisvė ir visuomeninis solidarumas. Bandyti tą suprasti atvirojo kodo tikslais ir vertybėmis yra tas pats kaip bandyti suprasti CD įrenginio įtraukiamą stalčiuką kaip puodelio laikiklį. Galite jį tam naudoti, tačiau tai nėra tai, kam ji buvo sukurta“.

Apie Laisvosios Programinės Įrangos Fondą

Laisvosios Programinės Įrangos Fondas (The Free Software Foundation, FSF), įkurtas 1985 m., yra skirtas skatinti naudotojų teises naudoti, tyrinėti, kopijuoti, modifikuoti ir platinti kompiuterių programas. FSF skatina laisvosios programinės įrangos – ypač GNU operacinės sistemos ir jos GNU/Linux variantų – ir laisvosios programinės įrangos laisvosios dokumentacijos kūrimą ir naudojimą. FSF taip pat skatina suprasti etines ir politines laisvės problemas, kylančias naudojant programinę įrangą. Fondo tinklalapis, kurį galite rasti http://www.fsf.org, yra svarbus informacijos apie GNU/Linux šaltinis. Paremti FSF darbą aukomis galite adresu http://donate.fsf.org. FSF būstinė yra JAV, Masačiusetso valstijoje, Bostone.