Atviras kodas Lietuvai

Stop the Hollyweb! No DRM in HTML5.

Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. Neįkyrėkite su savo politika, atsako nenorintys mokytis.
Richard Stallman

Atviros diskusijos
„Infobalt 2003“ ITT sprendimų forume

2003 m. spalio 24 d., 13-15 val., Spaudos centre

„Infobalt 2003“ ITT sprendimų forumo metu visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ inicijavo diskusijas atviro kodo programų ir atvirų standartų aktualiomis temomis. Diskutuoti už „apskrito stalo“ buvo kviečiami valdžios, mokslo, verslo ir kiti susiję atstovai. Taip pat buvo kviečiami ir klausytojai, kurie galėjo aktyviai dalyvauti diskusijose, užduodami dalyviams klausimus.

Kiek leido galimybės Spaudos centre, buvo suformuotas nors ir ne apskirtas, bet patogus susėsti ir diskutuoti, stalas. Čia mintis reiškė ir diskutavo: organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viceprezidentas Tomas Jonušas, asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas Romualdas Krukauskas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas dr. Alfredas Otas, Lietuvos vartotojų federacijos ekspertas Mykolas Okulič-Kazarinas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkelis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV IT departamento direktorius Evaldas Židonis, Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė.

Klausytojais dalyvaujantys ne tik uždavinėjo, bet ir atsakinėjo į klausimus,dalijosi patirtimi bei diskutavo. Tai: Aplinkos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vedėjas Aidas Gudaitis, VĮ „Infostruktūra“ direktorius Evaldas Paulauskas, Lietuvos standartizacijos departamento prie AM Informacijos technologijų komiteto pirmininkas Genadijus Kulvietis, Matematikos ir informatikos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Gintautas Grigas, Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas Viktoras Dagys, UAB „Patikimi sprendimai“ direktorius Žilvinas Jančoras, PĮ „Sisteminio administravimo technologijos“ vadovas Gintautas Švedas ir kiti.

1, 2, 3, 4, 5, 6


DISKUSIJŲ TEMOS.

  1. Ar valstybė turi remti (įtakoti) atviro kodo programų industriją Lietuvoje? 13.00-13.45 val., trukmė 40 min.

    Daugelis pasaulio šalių atviro kodo programų naudojimą įteisina ar remia politiniais sprendimais. Oponentai teigia, kad toks protegavimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, sudaro nevienodas sąlygas įvairiems ūkio subjektams, juolab, kad atviro kodo programų kūrimo modelis labai “jaunas” ir vis dar neįprastas verslo požiūriu. Lietuva šiuo klausimu nėra priėmusi aiškios pozicijos. Laukti ar imtis ryžtingų veiksmų? Kviečiame padiskutuoti, kokį scenarijų verta rinktis?

  2. Ar Lietuvai reikalingi atviri elektroninių dokumentų ir informacijos mainų standartai? 13.40-14.20 val., trukmė 40 min.

    Šiandien Lietuvoje duomenų mainai tarp organizacijų daugiausiai vyksta „Microsoft Office“ dokumentų formatais. Šie formatai priklauso „Microsoft“, yra uždari bei sunkiai prieinami kitiems gamintojams. Taigi vartotojai, kurie neįstengia mokėti už brangias programų licencijas, yra priversti naudoti nelegalias programų kopijas, nes kitaip negali perskaityti korespondencijos, viešų dokumentų ar nuotoliniu būdu atlikti tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, užpildyti pajamų deklaraciją. Europos Komisijos komisaras Erkki Liikanenas, atsakingas už informacinę visuomenę, pažymėjo, jog „informacija turi būti prieinama piliečiui, neatsižvelgiant į tai, kokią programinę įrangą jis naudoja. Žmogus neturi būti priverstas įsigyti komercinę programinę įrangą, kad galėtų laisvai prieiti prie viešos informacijos“. Kviečiame padiskutuoti, ar verta keisti nusistovėjusią, bet brangiai kainuojančią tvarką? Ar Lietuvai reikia atvirų duomenų mainų standartų?

  3. Ar atviro kodo programos išspręs „piratavimo“ problemą Lietuvoje? 14.20-15.00 val., trukmė 40 min.

    Lietuvos SVV sektoriuje naudojama virš 80% „piratinių“ programų. Pastarųjų metų praktika rodo, kad programinės įrangos patikrinimai dažnai baigiasi įmonių uždarymu. Daugeliu atvejų atvirojo kodo programinė įranga yra išeitis, tačiau vartotojai apie ją mažai žino ir nėra šių paslaugų infrastruktūros, galinčios užtikrinti greitą ir kokybišką atvirojo kodo programų naudotojų aptarnavimą. Kviečiame prie vieno stalo SVV ir informacinių technologijų kompanijų atstovus, taip pat ir autorių teisių specialistus padiskutuoti, ar laisvos atviro kodo programos gali išspręsti susiklosčiusią probleminę situaciją.