Atviras kodas Lietuvai

Stop the Hollyweb! No DRM in HTML5.

Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. Neįkyrėkite su savo politika, atsako nenorintys mokytis.
Richard Stallman

„Diskusijoje dėl patentų – ir lietuvių žodis“

[2005-02-07]

Poziciją ketina išplėtoti
Lietuviai kartoja įprastas tradicijas – viskas sprendžiama paskutinę akimirką. Europos Sąjungoje (ES) diskusijos dėl kompiuterinių išradimų patentavimo karštai verda jau daugiau nei metus.
Lietuvos atstovai buvo bene vieninteliai, nepareiškę oficialios šalies pozicijos aukščiausiose ES institucijose. Tik praėjusį antradienį asociacija „Infobalt“ patvirtino kelias nuostatas, kurias perdavė Lietuvos europarlamentarams, Valstybiniam patentų biurui bei valdžios institucijoms, besirūpinančioms informacinės visuomenės plėtra.
„Infobalt“ autorių teisių agentūros direktorė bei ES teisės ekspertė Vilma Misiukonienė pripažino, kad dokumentas yra gana abstraktus. Tačiau, anot jos, juo vis tiek pareiškiama Lietuvos pozicija. „Manau, kad vėliau bus ir daugiau raštų, – sakė V.Misiukonienė. – Seime ketiname surengti renginį, kuriame pagrindinius probleminius punktus žadame apsvarstyti detaliai, kad visi suprastų“.
Siekis – suvienodinti sąlygas
Asociacijos narių nuomone, direktyvoje neturėtų būti plečiama į kompiuterius įdiegtų išradimų patentavimo sritis, o tik suderintos ES šalių teisinės normos. Kaip aiškino V.Misiukonienė, pagal Europos patentų konvenciją kompiuterinės programos nepatenka į patentuojamų išradimų sąrašus. Tačiau TRIPS sutartyje, kuri apibrėžia intelektinės nuosavybės apsaugą, nurodoma, kad nė vienos srities išradimai negali būti išskirti kaip nepatentuojami.
V.Misiukonienės teigimu, pagal TRIPS sutartį patentuojami gali būti visi išradimai, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. „Kai kuriose ES šalyse jau yra kompiuterinių išradimų patentavimo praktika.
Tik siekiama labiau ją apibrėžti, suvienodinti ir nustatyti griežtesnius rėmus“, – aiškino V.Misiukonienė.
Kovos už mažųjų interesus
„Infobalt“ taip pat reikalauja išsaugoti kompiuterių programų sąveikumo galimybę, kad šios galėtų tarpusavyje bendrauti. Asociacijos nuomone, patentavimo tvarka neturi pakenkti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kurios kuria programinę įrangą, interesams.
Naujosios direktyvos oponentai nuolat mini argumentą, kad, įteisinus kompiuterinių išradimų patentavimą, labiausiai kentės smulkusis verslas. Anot jų, nedidelės bendrovės nebus pajėgios skirti tiek lėšų teisininkams bei patentams, kiek gali skirti didžiosios korporacijos.
„Patentai neturėtų tapti tik didžiųjų korporacijų įrankiu. Patentavimo sąlygos turi būti prieinamos ir smulkioms įmonėms“, – teigė V.Misiukonienė.
Rengiant „Infobalt“ poziciją dėl kompiuterinių išradimų patentavimo dalyvavę atvirojo kodo programinės įrangos šalininkai pasistengė, kad tarp nuostatų atsirastų ir punktas, jog atvirojo kodo programos turi būti naudojamos kartu su kompiuterinių išradimų patentais.
„Tai reiškia, kad neturi būti sudaromos kliūtys atvirojo kodo programoms plėtotis ir egzistuoti greta komercinės programinės įrangos“, – paaiškino V.Misiukonienė.
Verslo modelių patentams – ne
„Infobalt“ asociacija taip pat priešinasi verslo modelių patentavimui. Tai vienas kontroversiškiausių klausimų, keliantis daugiausia ginčų.
Diskutuojama apie tai, ar ES turėtų pasekti JAV pavyzdžiu ir leisti patentuoti verslo modelius, tokius kaip „Amazon“ naudojamas „one-click shopping“ (pirkimas vienu klavišo paspaudimu).
V.Misiukonienės nuomone, verslo modelių patentavimas bus ta sritis, dėl kurios dar ilgai bus laužomos ietys. Ji taip pat svarstė, kad bus daug diskutuojama ir dėl vadinamojo techninio efekto – pagrindinės kompiuterinių išradimų patentavimo sąlygos.
Politikų požiūriai išsiskyrė
Tuo tarpu Europos Sąjungos viršūnėse dėl kompiuterinių išradimų patentavimo didėja trintis tarp Europos Parlamento (EP) bei Europos Sąjungos Tarybos. Praėjusią savaitę Teisės komitetas nusprendė reikalauti Parlamento pirmininko, kad šis kreiptųsi į Europos Komisiją ir prašytų iš naujo pateikti pasiūlymą dėl kompiuterinių išradimų direktyvos EP. Tiesa, EK gali ir nekreipti dėmesio į pirmininko prašymą bei priimti sprendimus savo nuožiūra. Kai kuriose frakcijose kalbama ir apie tai, kad komisija turėtų atsiimti direktyvą ir parengti naują jos projektą.
Tuo pat metu ES Tarybos atstovai teigia prašysiantys tarybos patvirtinti direktyvos projektą nepaisant, kokios pozicijos laikysis Europos Parlamentas. Toks pasiūlymas pasigirdo po to, kai Lenkijos vyriausybė galų gale nusileido politiniam spaudimui ir sutiko paremti direktyvą, nors prieš tai du kartus ją atmetė.
Norima paskatinti inovacijas
Vadinamoji išradimų, diegiamų kompiuteriuose (Computer-implemented inventions) direktyva pirmą kartą svarstyti buvo pateikta 2002 metų lapkritį. Kelis kartus ji buvo atsidūrusi per plauką nuo patvirtinimo, tačiau praėjusių metų gegužės mėnesį į ES įstojus 10 naujų valstybių, šios taip pat turi pareikšti savo nuomonę.
Šios direktyvos tikslas – suderinti patentavimo sistemą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, kadangi šiuo metu naudojami įstatymai yra skirtingi. Pagrindinis direktyvos siekis – įteisinti programinių išradimų patentavimą. Jos šalininkai tvirtina, kad tai padėtų skatinti inovacijas – kompanijos, kurių išradimai būtų apsaugoti, noriau investuotų į tyrimus.
Tuo tarpu oponentai tikina, kad priėmus direktyvą bus atverti keliai patentuoti programas – jų išeities tekstus ir algoritmus, neįdiegtus techniniuose įtaisuose.
Europos Komisijos siūlomoje direktyvoje nurodoma, kad patentuojamas galėtų būti tik technologinis išradimas. Pažymima, kad su kompiuteriais susiję verslo modelių išradimai nebūtų patentuojami.
Anot EICTA (Europos informacijos bei komunikacijos technologijų asociacija), kuri remia kompiuterinių išradimų patentavimo direktyvą, atstovo Leo Baumanno, direktyvos projekte yra nurodoma, jog būtų galima patentuoti tiktai programą, funkciją, kuri įdiegta kompiuteryje ir turi techninius efektus. Pavyzdžiui, mobiliojo telefono programa, kuri, priversdama efektyviau veikti telefono funkcijas, sutaupo energijos ir pailgina baterijos veikimo laiką.
Lietuviams direktyva nepalanki
Lietuvos atstovai Europos Parlamente teigė, kad direktyvos projektą atsargiai vertina ir senos, ir naujos ES narės. Aktyviai prieš ją pasisako Latvija ir Vengrija, Vokietija bei Prancūzija norėtų, kad pasiūlymai būtų patobulinti. Tuo tarpu direktyvos šalininkų pusėje stovi Skandinavijos šalys – Suomija, Švedija bei Didžioji Britanija.
Lietuvos informacinių technologijų įmonių atstovai taip pat atsargiai žvelgia į direktyvos projektą.
Jų teigimu, tokia direktyva apsunkintų programinę įrangą kuriančių Lietuvos įmonių veiklą.
Šaltinis: „Lietuvos rytas“, 2005-02-07, Nr. 31 (4295), P.Jakutavičius.


Kitos naujienos