Atviras kodas Lietuvai

Stop the Hollyweb! No DRM in HTML5.

Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. Neįkyrėkite su savo politika, atsako nenorintys mokytis.
Richard Stallman

„Lietuvių europiniai patentai nedomina“

[2005-01-31]

Europoje verda diskusijos
Europos Sąjungos viršūnėse verda diskusijos dėl naujos išradimų, kurie įdiegti kompiuteriuose, patentavimo direktyvos. Kontroversiškai vertinama patentavimo tvarka išplėstų patentuojamų išradimų sąrašą ir apimtų programinius išradimus.
Direktyvos šalininkai ir oponentai surėmė pečius iš esmės dėl to paties dalyko – inovacijų. Šalininkų teigimu, priėmus naują direktyvą, kompanijos jausis saugesnės ir skirs daugiau lėšų inovacijoms.
Oponentų nuomone, ši patentavimo tvarka kaip tik varžys mažų bei vidutinių įmonių galimybes kurti inovacijas, kadangi jos nebus pajėgios varžytis su stambiuoju verslu dėl patentų.
Tuo tarpu Lietuvoje apie programinių išradimų patentavimą kalbų apskritai negirdėti.
Mūsų šalies atstovai dar ne tik nesuformulavo savo pozicijos šiuo klausimu, bet šalyje apskritai vos keli žmonės nutuokia, apie ką yra kalbama.
Tiesa, „Infobalt“ asociacija, vienijanti Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmones, mūsų šalies atstovams Europos Parlamente rengiasi pateikti savo nuomonę šią savaitę.

Pasipriešino lenkai
Praėjusią savaitę vadinamosios kompiuterinių išradimų direktyvos priėmimas buvo dar kartą sustabdytas ES Taryboje.
Pasipriešinus Lenkijos atstovams, direktyvos projektas nebuvo patvirtinas.
Anot Tarybos atstovų, kuriuos cituoja „Reuters“ agentūra, ginčai taryboje kilo dėl to, ar ES turėtų pasekti JAV pavyzdžiu ir leisti patentuoti verslo modelius, tokius kaip „Amazon“ naudojamas „one-click shopping“ („pirkimas vienu klavišo paspaudimu“), ar apsiriboti tik programinių išradimų patentavimu.
Vadinamoji išradimų, diegiamų kompiuteriuose (Computer-implemented inventions), direktyva pirmą kartą svarstyti buvo pateikta 2002 metų lapkritį.
Kelis kartus ji buvo atsidūrusi per plauką nuo patvirtinimo, tačiau, pernai gegužę į ES įstojus 10-čiai naujų valstybių, šios irgi turi pareikšti savo nuomonę.
Šios direktyvos tikslas – harmonizuoti patentavimo sistemą įvairiose ES šalyse, kadangi šiuo metu naudojami įstatymai yra skirtingi. Lenkijos atstovų pasipriešinimas šios direktyvos svarstymą stabdo jau antrą kartą per du mėnesius.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, atsargų požiūrį į šią direktyvą reiškia tiek senos, tiek naujos ES narės.
„Iš mūsų kaimynų aktyviausiai „prieš“ pasisako Lenkija, Latvija ir Vengrija, kurios skiria daug dėmesio inovacijų technologijoms skatinti, – dėstė M.Starkevičiūtė. – Nyderlandų parlamentas įpareigojo savo Vyriausybės atstovus balsuoti prieš tokį sprendimą. Vokietija ir Prancūzija norėtų, kad pateikti pasiūlymai būtų patobulinti“.
Už šią iniciatyvą, pasak europarlamentarės, pasisako Skandinavijos šalys – Suomija, Švedija bei Didžioji Britanija.
M.Starkevičiūtės teigimu, dabar yra siūloma patentuoti tik konkrečius ir fizinius išradimus, kurių sudėtinė dalis bus nauja programinė įranga.

Gąsdina JAV sistema
Bene radikaliausiai prieš direktyvą pasisako atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjai.
Pasak jų, programiniams išradimams pakanka ir tos apsaugos, kurią teikia autorių teisių apsauga.
Pernai vasarą Laisvų programų fondo atstovas Richardas Stallmanas teigė, kad Jungtinėse Valstijose patentų yra tiek daug, jog pirmiausia neįmanoma sužinoti, ar programoje naudojamus metodus, algoritmus kas nors jau yra patentavęs.
„Galų gale net ir radus reikiamus patentus juos perskaityti ir išsiaiškinti, kas patentuota, beveik neįmanoma. Jie parašyti labai sudėtinga teisine kalba“, – teigė R.Stallmanas.
Anot jo, neretai patys programuotojai, kurie yra patentavę savo išradimą, perskaitę patentą nesupranta, kur jis aprašytas.
„Programų kūrimas – tarsi ėjimas per minų lauką“, – tikino jis.
Tuo tarpu EICTA (Europos informacijos bei komunikacijos technologijų asociacija), kuri remia kompiuterinių išradimų patentavimo direktyvą, tvirtina, kad ES patentavimo sistema būtų kur kas griežtesnė nei JAV.
„JAV galima patentuoti beveik viską, ką tik nori, net ir verslo metodus, o Europos Sąjungos sistema tai griežtai reglamentuoja. Negalima patentuoti tiesiog algoritmo, metodo arba programos kodo, – „Lietuvos rytui“ sakė EICTA atstovas Leo Baumannas. – Galima patentuoti tik programą, funkciją, kuri įdiegta kompiuteryje ir turi techninius efektus.
Pavyzdžiui, mobiliojo telefono programą, kuri, priversdama efektyviau veikti telefono funkcijas, sutaupo energiją ir pailgina baterijos veikimo laiką“.
Europos Komisijos siūlomoje direktyvoje nurodoma, kad patentuojamas galėtų būti tik technologinis išradimas.
Pažymima, kad su kompiuteriais susiję verslo modelių išradimai nebūtų patentuojami.
Ir direktyvos šalininkai, ir jos priešininkai yra sukūrę interneto svetaines („www.nosoftwarepatents.org“ ir „www.patents4innovation.org“), kuriose dėsto savo poziciją.

Nėra oficialios pozicijos
Tuo tarpu Lietuvoje naujos ES patentavimo direktyvos reikalai, atrodo, yra tolimi ir nereikšmingi.
Tiek M.Starkevičiūtė, tiek kitas Lietuvos europarlamentaras Aloyzas Sakalas „Lietuvos rytui“ minėjo, kad informacijos apie mūsų šalies poziciją iš oficialių institucijų nėra gavę.
Valstybinis patentų biuras žurnalistą, pasiteiravusį apie programų patentavimą, nusiuntė į „Infobalt“ asociaciją. Tačiau ši tik rūpinasi autorinių programų registravimu, o tai su patentavimu neturi nieko bendra.
Paklausus apie naują direktyvą, biuro atstovė atsakė, kad nieko apie tai nežinanti: „Kai ji bus, tada žiūrėsim“.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės direktorius Aurimas Matulis prisipažino, kad siūloma direktyva domisi. Bet, jo tvirtinimu, IVPK niekas neįpareigojo pateikti oficialios Lietuvos pozicijos šiuo klausimu.
A.Matulis pripažino, kad pareikšti šalies poziciją jau gali būti ir per vėlu. „Viskas priklauso nuo to, kur ši direktyva yra, – sakė jis. – Šalies pozicija paprastai išsakoma darbo grupėse. Jeigu taryboje būtų pasakyta kažkas nauja, ko nebuvo pasakyta darbo grupėse, tai būtų skandalas. Tiesą sakant, nežinau, ar Lietuvai kas nors atstovavo darbo grupėse“.
Jis svarstė, kad Europos Sąjungos Taryboje savo nuomonę galėtų išsakyti nebent Lietuvos susisiekimo ministras.

Įžvelgia riziką šalies įmonėms
IVPK direktoriaus teigimu, Lietuvoje nebuvo išplėtotas programinės įrangos kūrimas.
„Šiandien esame labiau programinės įrangos naudotojai, – sakė A.Matulis. – Tačiau, žvelgiant į ateitį, tokia direktyva apsunkintų verslą Lietuvos įmonėms. Mūsų šalies bendrovės anksčiau ar vėliau ateis į šią rinką ir joms bus sunkiau įsitvirtinti“.
Riziką įžvelgia ir „Alnos“ valdybos narys Tomas Milaknis.
„Didžiosios bendrovės, kurios turi daugiau išteklių tyrimams ir daugiau teisinių pajėgumų, galbūt iš tikrųjų gali šiek tiek apsunkinti mažųjų įmonių, kurios Lietuvoje dominuoja, verslą“, – teigė jis.
Tokios bendrovės, T.Milaknio teigimu, gali neturėti tiek teisinių resursų.
„Sonex Software Development“ bendrovės direktorius Česlovas Stanaitis sakė, kad priėmus naują direktyvą netgi ir savo išradimus patentavusios nedidelės įmonės turėtų skirti lėšų asociacijoms, kurios ieškotų šių patentų pažeidimų.

„Lietuvos rytas“, 2005-01-31, Nr. 25 (4289), P.Jakutavičius.


Kitos naujienos