Atviras kodas Lietuvai

2010 m. liepos 15 d. pasirodė nauja openSUSE versija. openSUSE yra draugiškas ir stabilus Linux platinamasis paketas, verčiamas į kelias dešimtis pasaulio kalbų, taip pat ir į lietuvių. openSUSE tinka tiek vos pradedantiesiems naudoti Linux, tiek profesionalams. Naujoje openSUSE versijoje rasite ne tik atnaujintus paketus, bet ir naujų savybių.

Lyginant su 11.2 versija, naujoji yra tobulesnė tuo, kad:

• dar labiau sulietuvinta;
• pradėjo numatytuoju atveju naudoti nouveau tvarkykles NVIDIA plokštėms, radeon tvarkykles ATI plokštėms; jose įgalinta KMS;
• YaST paketų tvarkytuvėje galima automatiškai šalinti nebereikalingus paketus;
• palaikoma btrfs rinkmenų sistema;
• pateikiama netbook kompiuteriams pritaikyta Meego aplinka ir specialus KDE4 aplinkos režimas;
• diegiant iš DVD galima rinktis sparčią ir ištekliams nereiklią LXDE darbalaukio aplinką;
• galima išbandyti GNOME Shell;
• nors nėra numatytieji, bet galima naudoti GRUB2 ir Upstart;
• į demonstracinius CD (LiveCD) įtraukti VirtualBox papildiniai;
• įtraukta imagewriter programėlė, skirta ISO atvaizdų įrašymui į USB atmintines.

OpenSUSE su metais žymiai patobulėja. Ir, sprendžiant iš pirmųjų atsiliepimų, 11.3 žada būti geriausia ligi šiolei išleista openSUSE versija.

Nemokamai ir laisvai platinamą openSUSE 11.3 galite atsisiųsti iš http://software.opensuse.org/113/lt. Čia lietuviškai aprašytos visos galimos parsisiuntimo parinktys.

Daugiau apie openSUSE 11.3 sužinosite lietuviškoje openSUSE Linux pagalbos svetainėje arba oficialiame tinklapyje.

Smagaus naudojimo!

Liepos 1-4 d. Gardine (Baltarusija) vyks šeštoji kasmetinė Atviro Kodo kūrėjų ir naudotojų konferencija-stovykla Linux Vacation / Eastern Europe (LVEE 2010).

Renginio formatas -- konferencijos pranešimai, seminarai ir neformalus bendravimas gamtoje. Temų spektras paprastai būna platus -- nuo naujų laisvų technologijų pristatymo ir diegimo pasakojimų iki teisinių licencijavimo aspektų.

Renginys yra organizuojamas savanorių, jį remia įmonės, suinterestuos Atviro Kodo specialistų rinkos augime bei Atviro Kodo kaip socialinio reiškinio plėtimesi.

Norintiems sudalyvauti Lietuvos gyventojams yra būtina Baltarusijos vizą, kurią galima gauti tarpininkaujant turizmo agentūroms. Dalyviai turi registruotis renginio svetainėje.

Šių metų gegužės mėn. 22 dieną vykusiame visuotiniame asociacijos Atviras kodas Lietuvai (AKL) susirinkime, buvo išrinkta naujoji AKL valdžia.

Naujuoju asociacijos prezidentu tapo verslininkas ir komunikacijos specialistas Jonas Gavelis, jis pakeitė iki šiol ėjusį prezidento pareigas Jaroslav Šatkevič.

Šiame susirinkime buvo išrinkta ir naujoji AKL valdyba. Naująją valdybą sudaro: Zigmantas Orvidas, Mantas Zimnickas, Albertas Agejevas, Jaroslav Šatkevič bei Justas Ingelevičius.

"Tikiuosi šie metai atviro kodo bendruomenei bus aktyvūs. Ketinam stiprinti AKL bendruomenę bei aktyviai skleisti informacija apie atvirąjį kodą" - sakė naujasis AKL prezidentas Jonas Gavelis.

Gegužės 22 d., 18 val., Universiteto Pub'e (Dominikonų g. 9) vyks OpenCamp - atvira workshop pobūdžio konferencija orientuota į atviro kodo technologijas bei susijusias tematikas.(Pvz. Ubuntu, atviri standartai, Drupal, Python, OpenOffice.org, Blender, AK švietime ir t.t.)

Atvykęs dalyvis privalo būti pasiruošęs dalintis su barcamperiais: vesti diskusiją, parodyti demonstraciją, prezentaciją, sesiją, arba prisidėti prie kitų pristatančiųjų, kitu būdu prisidėti prie renginio. Prezentacijų grafikas yra sudaromas renginio metu. Pasiruošti reikia iš anksto, o savo temą paskelbti ant lentos renginio pradžioje.

Pranešimo trukmė 10 min. + 5min. klausimams (jei reikia daugiau laiko, prašome pranešti dieną iki renginio)

Numatomi pranešimai:

• OpenStreetMap pristatymas
• Lietuvos Atviro kodo judėjimo ateitis
• Mano valstybė projektai - KąVeikiaValdžia.lt ir ParašykJiems.lt
• Blender: Nuo animacijos iki 3D prezentacijos
• Ubuntu, Baltix ir Debian GNU/Linux operacinių sistemų kūrimas ir tobulinimas.
• Ir dar daugiau ... :)

Jei planuojate dalyvauti OpenCamp renginyje, užpildykite šią apklausos formą.

2010 m. gegužės 22 d. (šeštadienis) vyks eilinis AKL visuotinis narių susirinkimas. Kviečiame atvykti visus esamus, buvusius ir būsimus AKL narius bei laisvosios programinės įrangos mylėtojus :)

Vieta: Universiteto Pub'as, Dominikonų g. 9, Vilnius

Dienotvarkė:

• 16:00 - visi renkasi, bendrauja, apšyla;
• 16:20 - Prezidento ir valdybos veiklos ataskaita;
• 16:50 - AKL revizoriaus pranešimas;
• 17:00 - AKL prezidento ir valdybos rinkimai;
• 18:00 - OpenCamp - (ne)konferencija apie atvirą kodą ir laisvąją PĮ kur kalbėti gali kiekvienas.

Kviečiame moksleivius dalyvauti kūrybiniame programavimo konkurse: pasimokom.lt
Konkursas skirtas populiarinti lengvai įsisavinamą programavimo aplinką Scratch (scratch.mit.edu).

Dalyvių amžiaus grupės:
1) iki 8 kl. (imtinai),
2) nuo 9 kl. (imtinai).
Programavimas su Scratch yra kaip dėlionė. Komandos yra kaip detalės, ir jas galima jungti nešiojant su pele - taip išvengiama klastingų sintaksės klaidų.
Konkurso tema "Gamtos ornamentai": pavasaris smagus ir margas laikas, tad iki gegužės 14 d.reikia sukurti 1 ar kelis veikėjus, kurie nupieštų gražių/įdomių gamtos ornamentų. Galima ir su muzika :)
Animacijos trukmė: 20-60 sekundžių.
Darbus (bus) galima peržiūrėti čia (neužmirškite publikuodami pridėti žymę "konkursas1").

Išmokti programuoti su Scratch padės:
lietuviškos video pamokėlės, diskusijų forumas, ir daug pavyzdžių.
Keli mokomieji pavyzdžiai:
filmukai youtube arba ftp.akl.lt/users/jurgis/scratch/pamokeles/video/konkursui/
Geriausiųjų laukia garbė ir prizai.

Organizatoriai: kompiuterija.pasimokom.lt ir Atviras kodas Lietuvai (AKL).

Alternatyvos.lt - tai kompiuterio programų paieškos sistema ir pradedantiesiems ir patyrusiems Linux naudotojams.

Paieška naudotis paprasta - Jums tereikia įvesti programos pavadinimą, kuri veikia kitoje operacinėje sistemoje ir paieška pateiks programas, kurios gali atlikti tas pačias ar panašias funkcijas Linux sistemoje.

2010m. kovo 22 ir 26 dienomis Klaipėdos Vydūno vidurinėje mokykloje vyks praktinis seminaras apie mokymui pritaikytų Ubuntu/Edubuntu bei Baltix GNU/Linux operacinių sistemų ir kitos laisvos programinės įrangos naudojimą mokykloje.
Seminaras skirtas įvairių dalykų mokytojams, besinaudojantiems informacinėmis technologijomis.

Laikas: 2010 m. kovo 22 d. 15 val. ir 26 d. 15 val.
Vieta: Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla, Daržų g. 18, Klaipėda

Seminaro programa:

Kovo 22 d.:

Išbandysime įvairius Ubuntu GNU/Linux OS naudojimo būdus, sužinosime jos ypatybes, išmoksime įdiegti, parengti darbui, sužinosime apie naudingas konfigūravimo galimybes, kaip diegti ir šalinti programinę įrangą .
Sužinosime kokios grėsmės mokiniams yra lengvai pasiekiamos internete, išmoksime įdiegti apsaugą nuo nepageidaujamo interneto turinio - pornografijos, smurto ir pan. („Draugiškas Internetas“)
Apžvelgsime ir išbandysime raštinės bei kitas programas, naudojamas įvairių dalykų mokymui(si).
Kalbėsime apie laisvosios programinės įrangos/atviro kodo judėjimą pasaulyje ir Lietuvoje, šio judėjimo teisinius, moralinius, socialinius bei ekonominius pagrindus.
Dalyviai gali atsinešti į seminarą savo asmeninius kompiuterius ir gauti pagalbą diegiant juose norimą Ubuntu ar Baltix GNU/Linux atmainą.

Seminaro dalyviai per savaitę savarankiškai ar konsultuodamiesi atliks su savo kasdieniu darbu susijusias užduotis.

Kovo 26 d.:

Sužinosime ir aptarsime seminaro dalyvių savarankiško darbo patirtį.
Susipažinsime su kompiuterių klasės valdymo programa, patyrinėsime jos galimybes.
Išbandysime dokumentų mainus (eksportavimą, importavimą) su kitomis programomis bei operacinėmis sistemomis.
Kiti praktiški darbai: CD, DVD įrašymas bei kopijavimas, garso ir vaizdo įrašymas bei tvarkymas.

Seminaro kaina: 70 Lt (apmokėjimas iš mokinio krepšelio lėšų pavedimu arba grynais).
Prašome registruotis iki kovo 19 d. - tel. (46) 351274, 8 614 97005 arba el. paštu laimaric@gmail.com
Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę, mokyklą, pareigas bei mokomąjį dalyką, kontaktinį telefoną ir elektroninį paštą.
Mokytojau, ar naudojiesi šiuolaikine programine įranga? Tavo mokiniai jau naudoja Linux, o tu?

2010m. vasario 11d. OpenOffice.org kūrėjai išleido pagerintą laisvo biuro programų rinkinio versiją 3.2, kurią galite nemokamai atsisiųsti iš lietuviško OpenOffice puslapio.

Naujausioje OpenOffice.org laidoje yra daug naudingų patobulinimų:

• OpenOffice.org skaičiuoklė, rašyklė ir kitos programos pasileidžia beveik 50% greičiau lyginant su 2008m. rudenį išleista versija 3.0
• Pagerintas suderinamumas su paplitusiais nuosavybiniais raštinės dokumentų tipais:
  • atveriant MS Excel 2007 dokumentus (.xlsx, .xlsb) bus nuskaitomi bei rodomi ir įterpiami OLE objektai, formų valdymo elementai bei sukinių lentelės (pivot tables);
  • galėsite naudotis slaptažodžiu apsaugotais MS Office XML (MS Office 2007) dokumentais (.docx, .docm, .dotx, .dotm, .xlsx, .xlsm, .xlsb, .xltx, .xltm, .pptx, .pptm, .potx, .potm);
  • slaptažodžiu apsaugotus dokumentus galėsite išsaugoti ir MS Word 97/2000/XP formatu.
• Kuriant dokumentus, spausdinant ar eksportuojant PDF formatą dabar pilnai palaikomi ir PostScript pagrindu padaryti OpenType formato šriftai.
• OpenOffice.org 3.2 yra dar geriau suderinamas su tarptautiniu atviruoju biuro dokumentų standartu OpenDocument (ODF) v1.2:
  • Atvirųjų dokumentų formatų (OpenDocument format, ODF) standartai užtikrina, kad Jūsų dabar kuriami raštinės dokumentai bus laisvai apdorojami ir nuskaitomi bet kokiose kitose IT sistemose, bei garantuoja suderinamumą su ateities sistemomis;
  • naujausioje OpenOffice.org versijoje yra pagerintas suderinamumas su OASIS ODFF/OpenFormula specifikacijomis;
  • OpenOffice.org 3.2 gali patikrinti, ar ODF dokumentas atitinka OpenDocument standarto specifikacijas ir automatiškai pataisyti dokumentą, jei jis neatitiks ODF specifikacijų.
• Siekiant pagerinti dokumentų įrašymą MediaWiki formatu, MediaWiki filtras daugiau nebebus privalomas OpenOffice.org komponentas, jis buvo perkeltas į „Wiki Publisher“ priedą (plėtinį). Šis patobulinimas leis atnaujinti MediaWiki filtrą nelaukiant naujo OpenOffice.org leidimo.

OpenOffice.org skaičiuoklės (Calc) patobulinimai:

• dabar galima uždėti lentelių rėmelius (kraštines) nevientisiems pažymėjimams - lentelių pagražinimas bus greitesnis!;
• pagerinta AutoFill funkcija - palengvintas tokių sąrašų užpildymas, kaip IP adresai (po 10.0.0.1, 10.0.0.2 ir t.t.);
• naujajame rikiavimo dialogo lange galėsite į rikiavimui pasirinktą sritį įtraukti papildomus langelius, pagerintas mygtukų „Rikiuoti mažėjančiai“/„Rikiuoti didėjančiai“ veikimas;
• palengvintas sujungtų langelių kopijavimas;
• Dabar skaičiavimai bus atliekami ir su skaičiais, esančiais teksto tipo langeliuose;
• pridėtas papildomas funkcionalumas filtravimo įrankyje;
• įdėtos naujos funkcijos UNICODE ir UNICHAR, papildyta funkcija CONVERT_ADD

OpenOffice.org pateikčių bei grafikos programų (Draw ir Impress) patobulinimai:

• Grafiniuose dokumentuose, brėžiniuose ir pateiktyse dabar galima naudoti pastabas ir specialų puslapių skaičiaus lauką.

OpenOffice.org duomenų bazių programos (Base) patobulinimai:

• Duombazių formose galima keisti mastelį kaip ir kituose dokumentuose;
• pagerintas HTML ar RTF duomenų importavimas į duomenų bazę;
• daug DB formų savybių patobulinimų - interaktyvių duomenų bazių formų kūrėjai dabar galės paprasčiau ir efektyviau kurti duomenų bazių programas su OpenOffice.org Base;
• Daugiau informacijos apie OpenOffice.org duomenų bazių programos patobulinimus rasite OpenOffice.org Base Wiki

Pagerinimai diagramų kūrime (Chart):

• atsirado nauji diagramų tipai („Burbulinė“ bei „Radaras“);
• diagramų kūrimo įrankio naudojimas tapo paprastesnis - papildomo (kontekstinio) meniu punktai dabar yra aiškesni, meniu tapo interaktyvesnis;
• jums patiks ir naujos diagramų duomenų žymių teksto išdėstymo galimybės - dabar galite pasukti žymių tekstą (tai labai naudinga stulpelinėse diagramose, norint išvengti vieno stulpelio žymės teksto uždengimo kito stulpelio žymės tekstu).
• Išsamesnę informaciją apie diagramų patobulinimus rasite GullFOSS tinklaraštyje.

Išsamų naujų OpenOffice.org 3.2 patobulinimų aprašymą rasite lietuviškame Vikinaujienų puslapyje bei OpenOffice.org svetainėje (angliškai).

Lietuviškame OpenOffice puslapyje - openoffice.lt galėsite nemokamai parsisiųsi naujausias biuro programas, taip pat ten rasite daugiau informacijos apie naujas galimybes, atsakymus į dažnai užduodamus klausimus, OpenOffice naudotojų forumus bei pamokas.

OpenOffice.org biuro programos turi įprastą išvaizdą, analogišką kitoms populiarioms biuro programoms, tačiau OpenOffice.org veikia visose populiariose operacinėse sistemose (GNU/Linux, Windows, MacOSX, FreeBSD, Solaris ir kt.), todėl naujausia versija galite naudotis iškart, be papildomo mokymosi ar išlaidų papildomai programinei įrangai!

Ankstesnių OpenOffice.org 3.0 patobulinimų aprašymą lietuvių kalba rasite ftp.akl.lt/Dokumentacija (išsamūs aprašymai angliškai yra OpenOffice.org svetainėje).

Daugiau naujienų apie laisvąsias biuro programas OpenOffice.org bei universalųjį atvirą raštinės dokumentų formatą OpenDocument (ODF):

• Danijos vyriausybė nuo 2010 metų balandžio visus dokumentus saugos OpenDocument formatu ir atsisakys nevykusių .doc ir .xls formatų
• 21% vokiečių savo asmeniniuose kompiuteriuose yra įsidiegę „OpenOffice.org“ arba jo pagrindu padarytą biuro programų paketą
• Kovo 26 - Dokumentų laisvės diena!
• Nauja OpenOffice versija 2.3 - kupina malonių staigmenų
• OpenDocument - jau oficialus Lietuvos standartas
• Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) apžvalgoje rekomenduojamas OpenDocument bei kiti atviri standartai ir programos
• Suomijos Teisingumo ministerija pereina prie OpenOffice.org
• Išleista OpenOffice.org 2.1 bei OOo 2.1 Professional - sutikite Naujus metus su nauju biuro paketu!

„Mozilla Firefox 3.5“ pranoko visas interneto naršykles ir tapo populiariausia naršykle pasaulyje. Interneto tyrimų bendrovė „StatsCounter“ teigia, kad atvirojo kodo „Mozilla Firefox 3.5“ interneto naršyklė sugebėjo perimti IE7 rinkos dalį.

Iš atliktų tyrimų matosi, jog „Firefox 3.5“ pasaulinės rinkos dalis išaugo iki ~22 proc, o IE7 populiarumas nukrito iki ~21 proc. Viena iš „Internet Explorer 7“ naudotojų gretų retėjimo priežasčių - perėjimas prie laisvosios „Mozilla Firefox“ programinės įrangos, taip palaipsniui mažinant IE naudotojų gretas.

2009 metais išleista „Mozilla Firefox 3.5“ interneto naršyklė leidžia patogiausiai ir geriausiai naudotis šiuolaikiniu internetu. Naujosios savybės – privatusis naršymas, iškeliamos kortelės, adreso lauko patobulinimai, suderinamumas su atviraisiais garso bei vaizdo formatais ir pagerinta sparta – padės Jums mėgautis pažangiausiomis žiniatinklio svetainėmis.
„Firefox 3.5“ – pirmoji interneto naršyklė, be papildomų programų gebanti atkurti atviraisiais formatais įrašytus vaizdo ir garso failus ir suteikianti svetainėms praktiškai neribotas galimybes pateikti informaciją raiškiai. Šiuolaikinei svetainei pateikus garso ir vaizdo įrašus atvirais formatais, Jūs juos galėsite matyti, nesisiųsdami jokių naršyklės papildinių ar kitos nuosavybinės programinės įrangos. Išsamią informaciją apie „Mozilla Firefox 3.5“ naujoves, patobulinimus ir kitas puikias savybes lietuvių kalba skaitykite mozilla-europe.org/lt

Šaltinis: ITNaujienos.lt
Autorius: Laurynas Čekanavičius

Gruodžio 12-ą dieną, Vilniuje vyks Mandriva Linux 2010.0 operacinės sistemos diegimo šventė (install fest). Renginio metu padedami Linux naudotojų ir renginio rengėjų galėsite įsidiegti Mandriva Linux OS į savo kompiuterį, pamėginti įdiegti į bandomąjį kompiuterį ar savo atsineštą kompiuterį ar tiesiog pabendrauti. Mandriva Linux install party renginys vyksta visame pasaulyje daugmaž tokiu pačiu metu, t.y. vėlyvą rudenį ir pavasarį, ir pirmą kartą vyks Gruodžio mėnesį, tokiu metu išleidžiamos Mandriva Linux operacinės sistemos naujos versijos. Renginio metu bus pasakojama, kas yra naujo ir ko nėra seno, naujoje Mandriva Linux sistemos versijoje. Taip pat bus paminėtos kelios naujos galimybės, kurios gali būti naudingos Mandriva Linux naudotojams.

Daugiau informacijos rasite oficialiame Mandriva tinklalapyje: Wiki Mandriva Linux install fest - Vilnius

Dalyvio anketą galite užpildyti čia Vilniuje renginukas vyks NKKM patalpose, "Žuvėdros" filiale (Laisvės pr. 55, 219 kb.)/Gruodžio 12 (šeštadienį) vakare.

Vilniaus universiteto radijas „Start FM“ (VUR SFM) nuo šiol gali vadintis ne tik nepriklausomos muzikos transliacijų pradininku Lietuvoje. Po vasarą trukusių sistemos testavimo ir derinimo darbų radijo stotis tapo pirmuoju eterio bangų radiju Lietuvoje, transliacijoms naudojančiu tik atviro kodo programinę įrangą.

Perėjimas prie nemokamos – atviros programinės įrangos buvo viena pagrindinių stoties technologinės reformos dalių. Tai leido gerokai praplėsti funkcionalumo – garso kokybės, sistemos stabilumo ir radijo eterio valdymo patogumo – rodiklių ribas. „Radijas iš tiesų yra nepriklausomas ir „nepririštas“ net ir prie studijos. Aukštos kokybės radijo eterio transliacijas sugebame rengti iš bet kurios pasaulio vietos. Pagaliau galime drąsiai pareikšti, kad radijas yra atviras, inovatyvus ir tikrai nemokamas. Esame universiteto bendruomenė: mokomės, tobulėjame – mokame! Išsikeltas užduotis sugebame atlikti su minimaliais laiko bei žmogiškaisiais ištekliais ir dar mažesnėmis sąnaudomis“, – kalbėjo radijo stoties informacinių technologijų palaikymo ir plėtros projektų vadovas Alfredas Beinartas.

Naujoji radijo stoties eterio valdymo sistema veikia Linux ir Unix operacinių sistemų šeimų terpėje ir naudoja Rivendellaudio.org bendruomenės plėtojamą ir palaikomą radijo transliacijų automatizavimo sistemą. Radijo stoties „Start FM“ komanda džiaugiasi, kad žengtas žingsnis padeda populiarinti atvirą kodą ir siekti pagrindinio aukštojo mokslo tikslo – darnios, mąstančios ir atviros žinių visuomenės kūrimo šalyje ir pasaulyje.

Vilniaus universiteto radijas „Start FM“ – pirmoji nekomercinė ir vienintelė tik nepriklausomą muziką grojanti radijo stotis Lietuvoje, girdima 94,2 MHz FM dažniu Vilniuje ir internetu – www.startfm.lt

Vakar (liepos 22 dieną) Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurtas naujas aljansas Open Source for America (OSA), kuris užsiims atviro kodo populiarinimu vyriausybiniame sektoriuje. Aliansą sudaro virš 70 narių, tarp jų: Canonical, Debian, GNOME Foundation, Jaspersoft, Ingres, Linux Foundation, Mozilla, Novell, Open Source Initiative, Oracle, Red Hat, Sun Microsystems, Google, Kalifornijos universitetas, AMD, Electronic Frontier Foundation ir kiti.

Aljanso pagrindiniai tikslai: federalinių žinijų struktūros pakeitimas (tai padės pereiti prie atviro kodo PĮ); pagalba koordinuojant bendruomenes ir vyriausybę adaptuojant atviro kodo PĮ vyriausybės poreikiams; atviro kodo populiarinimas tarp valdininkų.

OSA neturi tikslo visiškai pakeisti nuosavybinės PĮ į atviro kodo PĮ, tačiau norima, kad vyriausybė kreiptų daug didesnį dėmesį atviram kodui nei tai daro dabar.

"Atviro kodo programinė įranga gali padidinti vyriausybės darbo efektyvumą. Mūsų organizacija jungia šviesiausias industrijos galvas, kurios dirbs kartu su valstybe. Taip vyriausybė galės gerokai sumažinti išlaidas ir tapti mažiau inertiška. Galbūt atviro kodo programinė įranga ir nėra panacėja, tačiau padės sumažinti kaštus ir paspartins inovacijas." - sako oficialus OSA atstovas David Thomas.

Lietuvos vyriausybė irgi turėtų atkreipti dėmesį į atviro kodo programinę įrangą. Pirmieji ledai jau pajudėjo. Liepos 9 dieną seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, siūlydamas papildomai taupyti valstybės lėšas viešajame sektoriuje įdiegiant Atvirojo kodo programinę įrangą.

Daugiau apie Open Source for America galima perskaityti:

• opensourceforamerica.org oficiali svetainė
• Open Source for America launches
• Mozilla joins Open Source for America
• Open Source for America: The New Government Accountability
• Oracle, Google и Red Hat помогут США перейти на открытое ПО

Birželio 13 dieną… (šeštadienį) įvairiuose pasaulio miestuose vyks Mandriva 2009.1 diegynė.

Mandriva tai vienas iš linux distributyvų kilęs iš Prancūzijos. Jo ištakos - puikiai žinomas distributyvas RedHat, iš ten ir panašumai: programos pakuojamos į RPM paketus, startiniai sistemos skriptai, programinės įrangos rinkiniai ir t.t. O kadangi tai atskiras distributyvas, tai turi ir daug skirtingų savybių. Apie jas diegynėje.

Daugiau žinių bus čia: http://www.nkkm.lt/home.php?sk=1&lang=lt&view=diegyne_2009.1

2009m. gegužės 30d., ryte (oficiali dalis 11:00--13:00) vyks eilinis AKL visuotinis susirinkimas. Kviečiame atvykti visus esamus, buvusius ir būsimus AKL narius bei laisvosios programinės įrangos mylėtojus :).

Vieta: Tomo Jonušo sodyba (Grybų Dvaras)

Tikslus adresas: Grybų Dvaras. Kaip atvykti: Važiuodami kelio Vilnius-Švenčionys 72 kilometre sukite į kairę, į kaimelį „Sariai“. Nuo Sarių žvyrkelis veda link Žeimenos. Prieš 4 km stulpą apie 50 metrų sukame į dešinę (kairėje posūkis į Laužėnus). Važiuojame miško keliuku apie 1 km. Toje vietoje, kur kelias sukasi į dešinę, reik pavažiuoti 100m į kalnelį, žr.: Grybų Dvaras žemėlapyje :) P.S. Grybų kaimas yra kiek toliau. Dar tiksliau: N55.085667 E25.986371 (+55° 5' 8.40", +25° 59' 10.94")

1. Prezidento ir valdybos veiklos ataskaita,
2. AKL revizoriaus pranešimas,
3. AKL prezidento ir valdybos rinkimai,
4. kiti klausimai bei pasiūlymai, kaip padidinti laisvų programų naudojimą,
5. diskusijos apie laisvą programinę įrangą, Linux, bites bei uodus ir pan. :),
6. pirtelė, naktinėjimas prie laužo, pasakojimai bei dainos iki ryto...

Visi planuojantys dalyvauti užsiregistruokite http://wiki.akl.lt/AKLVisuotinis2009. Ten pat parašykite, kas gali paimti bendrakeleivių iš Vilniaus, Kauno ar pan. Telefonai pasiteiravimui: Saulius Gražulis +370-684-49802, +370-614-36366; Tomas Jonušas +370-698-20347

Dėl buities sąlygų: Aplink gamta. Tiksliau būtų pasakyti buvusi sodyba. Yra tik pirtelė, todėl visą laiką leisime atvirame lauke. DĖMESIO - yra nemažai uodų, būkite pasirengę donorystei. Maistas - atsivežame, kas ką mėgsta, sudėsime į bendrą stalą. Planuojamas karštas vegetariškas patiekalas, kuriuo bus vaišinami tik užsiregistravusieji, (kaip kitaip žinosi, kiek burnelių atvažiuoja?) Gėrimai - atsivežame savo ir į bendrą stalą nededame :) Nakvynė - palapinėse, automobiliuose arba kas kaip išmano.

Apranga turistinė, atspari lengvam lietui, gerai turėti guminius batus, nes žada trumpalaikį lietų, o Tomas nežino ar spės nupjauti žolę. Susitikimo vietoje bus elektra (generatorius).

Kultūrinėje pramoginėje programoje: Pirtis ir maudynės, nusileidimas lynu (zip line 150m), pasivaikščiojimas miškais iki bebrų užtvankų, pokalbiai ir dainos prie laužo.

Svarbu: AKL nariams primename, kad tikrais nariais tampate tik susimokėję nario mokestį - tik tada galite pretenduoti į AKL prezidentus ir valdybą bei turite teisę balsuoti :) AKL banko sąskaitos nr. rasite www.akl.lt/apie/?doc=naryste.html Iki susitikimo!

Visi, kurie domisi laisvomis (atviro kodo) programomis arba Linux operacine sistema ar norėtų sužinoti apie nebrangų programinės įrangos legalizavimą, kviečiami apsilankyti Infobalt parodoje, AKL stende. Paroda bei konferencijos vyko gegužės 19-22 dienomis, „LITEXPO“ parodų centre kartu su paroda „Balttechnika 2009“.

AKL stende galima buvo išbandyti laisvas programas ir Linux operacines sistemas Ubuntu 9.04 bei Lietuvos rinkai pritaikytą Ubuntu variantą Baltix GNU/Linux 2009. Lankytojai gavo atsakymus į dominančius klausimus bei konsultacijas ir patarimus, kaip ir kokius atvirojo kodo sprendimus taikyti namuose, mokykloje ar Jūsų įmonėje.

Taip pat galėma buvo įsigyti CD su laisvomis programomis bei Baltix ar Ubuntu GNU/Linux operacinėmis sistemomis.

Parodos metu kviečiame ir tuos, kurie norėtų pasidalinti savo patirtimi naudojant ar taikant atvirojo kodo programas.

Specialiai Infobalt parodai paruoštas naujas Baltix GNU/Linux leidimas (Ubuntu 9.04 pagrindu)

Daugiau informacijos rasite Infobalt svetainėse bei Baltix GNU/Linux.

Naudoji Python programavimo kalbą? Patinka kompiuteriai ir nori išmokti perspektyvią šiuolaikinę programavimo kalbą? Tuomet verta išbandyti Python!

Balandžio 26 d. Kaune, Studentų g. 65 (KTU Gimnazijoje) įvyks Python entuziastų konferencija. Kaip žinia, Python kalba yra mėgiama Ubuntu GNU/Linux (ir Baltix) kūrėjų bei AKL steigėjų :).

Kviečiame dalyvauti profesionalus ir mėgėjus.

Daugiau informacijos http://pycon.akl.lt

Koordinatorius: Jurgis Pralgauskis, jurgis@akl.lt, tel.: +370-616-77613

Python: Kad programuoti būtų paprasta ir efektyvu!

2009 m. balandžio 3-čią dieną, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje (Kruopų g. 11, Vilnius) vyks seminaras visiems mokytojams bei švietimo darbuotojams, besinaudojantiems informacinėmis technologijomis, apie Laisvosios (atvirojo kodo) programinės įrangos bei kitų atvirųjų technologijų naudojimą švietimo srityje.

Seminaro metu bus trumpai pristatyta Atvirojo kodo ir Laisvosios programinės įrangos ideologija. Apžvelgsime galimybes naudoti LPĮ informacinių technologijų, tiksliųjų mokslų, muzikos ir kitų pamokų metu, bus pristatytos įvairių dalykų laisvos mokomosios programos. Taip pat bus pristatyta ir diegiama laisva, naudojimui Lietuvoje pritaikyta, operacinė sistema Baltix GNU/Linux bei kita, mokykloms skirta taikomoji programinė įranga ir edukaciniai žaidimai.

Seminaro metu pranešimus skaitys Informacinių technologijų mokytojai Andžej Miloš, Jurgis Pralgauskis bei Baltix GNU/Linux OS kūrėjas Mantas Kraučiūnas.

Daugiau informacijos bei seminaro programa - čia.

Populiariausių mokslui ir mokymuisi skirtų laisvųjų programų aprašymus (lietuvių, lenkų, rusų kalbomis) galite paskaityti svetainėje http://mokslui.akl.lt. Šioje svetainėje taip pat galite nemokamai atsisiųsti mokymuisi, švietimui, kūrybai bei darbui mokykloje, biure ir namuose skirtas laisvąsias programas

• Skatinti QT platformos populiarumą tiek įprastiniuose kompiuteriuose, tiek ir mobiliuose telefonuose bei įvairiose kitose srityse
• Pasiekti, jog QT taptų iš esmės standartine grafine aplinka,
• Plėsdama vartotojų ratą, gauti iš jų daugiau naudingos informacijos kuri padės tolimesniam QT vystymui
• Didinti QT populiarumą atviro kodo bendruomenėse.

Lapkričio 22-ą dieną, Vilniuje vyks Mandriva Linux operacinės sistemos diegimo šventė (install party). Renginio metu padedami kvalifikuotų Linux specialistų galėsite įsidiegti Mandriva Linux OS į savo kompiuterį, pamėginti įdiegti į bandomąjį kompiuterį ar tiesiog pabendrauti.

Mandriva Linux install party renginys vyksta visame pasaulyje daugmaž tokiu pačiu metu, t.y. rudenį ir pavasarį, būtent šiuo metu išleidžiamos Mandriva Linux operacinės sistemos naujos versijos.

Renginio metu bus pasakojama, kas yra naujo ir ko nėra seno, naujoje Mandriva Linux sistemos versijoje. Taip pat bus paminėtos kelios naujos galimybės, kurios gali būti naudingos Mandriva Linux naudotojams.

Daugiau informacijos rasite oficialiame Mandriva tinklalapyje: Wiki Mandriva Linux install fest - Vilnius

Dalyvio anketą galite užpildyti čia

Vilniuje renginukas vyks NKKM mokyklos "Žuvėdros" filiale (Laisvės pr. 55, 219 kb.)/Lapkričio 22 (šeštadienį) 19:30 val. Norinčius atvykti ir gyvai pažiūrėti ir pabandyti laisvą Mandriva Linux 2009.0 operacinę sistemą prašome registruotis.

Visi, kurie domisi atviro kodo programomis ar norėtu sužinoti apie tai daugiau, kviečiami apsilankyti Infobalt parodoje, AKL stende. Paroda vyks lapkričio 17-18 dienomis, „Reval Hotel Lietuva“ viešbutyje, Vilniuje. Įėjimas į parodą nemokamas!

AKL stende galėsite patys išbandyti atvirojo kodo programas ir operacines sistemas Ubuntu ar Lietuvos rinkai pritaikytą Baltix. Atsakysime į jus dominančius klausimus, parodysime ir paaiškinsime kaip viskas veikia. Pakonsultuosime ir patarsime, kaip ir kokius atvirojo kodo sprendimus taikyti namuose, mokykloje ar Jūsų įmonėje.

Taip pat galėsite įsigyti kompaktines plokšteles su atvirojo kodo programų rinkiniais ir Baltix ar Ubuntu operacinėmis sistemomis.

Parodos metu kviečiame ir tuos, kurie norėtų pasidalinti savo patirtimi naudojant ar taikant atvirojo kodo programas. Tai ką papasakosite nufilmuosime ir patalpinsime internete, kad visi matytų ir mokytųsi.

Infobalt parodai bus paruoštas naujas Baltix leidimas bei atnaujintas Laisvų programų rinkinys Windows ir Linux operacinėms sistemoms.

Daugiau informacijos rasite Infobalt svetainėje.

Prieš keletą dienų KDE vertėjų į lietuvių kalbą iniciatyva startavo svetainė „KDE Lietuvoje ir ... lietuviškai“.

Kūrėjai tikisi, kad svetainė taps forumu visiems KDE vartotojams aptariant su atskirais distributyvais nesusijusius KDE aspektus.

Dalis svetainės bus skirta KDE vertimui į Lietuvių kalbą. Ši svetainė ilgainiui turėtų pakeisti statinę KDE vertimo į lietuvių kalbą svetainę.

Šiandien, kovo 26 d. viso pasaulio IT aktyvistai pažymi Dokumentų laisvės dieną.

Problema, paskatinusi tai: Per šimtmečius kiekvienas buvo laisvas perskaityti gautą laišką ar savo sukauptą archyvą. Tačiau pastaruoju metu pastebėta nemaloni tendencija, kai norint perskaityti gautą dokumentą reikia arba įsigyti nepigią programinę įrangą, arba nusikalsti - naudoti nelegalią programinę įrangą. Vartotojai priversti kas keletą metų atnaujinti savo naudojamą programinę įrangą. Sukauptus dokumentų archyvus ne visada įmanoma perskaityti naujesne netgi to paties gamintojo programine įranga.

Problemos šaknys ne techninės. Problemą sąmoningai kuria tie, kas bijo konkurencijos. Problemos neliktų, jei tiktai programų kūrėjai laikytųsi standartų. Standartai jau yra. Viešas atviras HTML užtikrino žiniatinklio atsiradimą ir plėtrą. Daugelis vartotojų patogiai naudojasi PDF. Civilizuotose šalyse jau įvertino OpenDocument potencialą.

Šios dienos tikslas - prisiminti ir priminti visuomenei apie tai.

Kviečiame išbandyti bei susipažinti su laisvosiomis (atvirojo kodo) programomis - diegimo šventė (installfest) bei seminaras bus šį savaitgalį, 2008 m. vasario 23 d. nuo 11 iki 16 val., Kaune, KTU Informatikos ir Elektronikos fakultete (Studentų g. 50), 1-mo aukšto salėje.

Visi norintys nemokamai įsidiegti laisvąją programinę įrangą į savo kompiuterius gali atsinešti juos į renginį. Renginio metu dalyviai bus mokomi naudotis laisvosiomis sistemomis, lengvai jas įdiegti į kompiuterius. Panašūs renginiai vyksta visame pasaulyje, angliškai juos vadina „installfest“.

Kviečiami ir asmenys be kompiuterių. Dalyviai galės išbandyti naujausius, ypač kompaktiškus, nešiojamuosius kompiuterius su laisvąja GNU/Linux operacine sistema bei populiariausiomis programomis.

Dalyvius, turinčius papildomų klausimų, bei atsinešančius savo kompiuterius prašome registruotis internetu arba telefonais 8-616-77613   ;   8-614-53085.

Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ šviečia žmones apie legalią, laisvą programinę įrangą bei atviruosius standartus, kad vartotojai žinotų jog jie neprivalo brangiai mokėti už programinę įrangą ar naudotis nelegalia, o turi realią alternatyvą nemokamai gauti ir naudotis legalia laisva programine įranga, atitinkančia šiuolaikinius standartus bei vartotojo poreikius.

Jau nuo 2007 metų gruodžio Lietuvoje galima įsigyti kompiuterį su pilnai paruošta naudojimui GNU/Linux operacine sistema ir įdiegta populiariausia laisva programinė įranga - biuro paketu OpenOffice.org, interneto programomis - Firefox; el. pašto, susirašinėjimo, nuotraukų, video peržiūrėjimo bei piešimo programomis ir t.t. Tai spalvoti, kompaktiški nešiojamieji kompiuteriai „Asus Eee PC“.

Prieš keletą metų priėmus įstatymą, leidžiantį susigrąžinti dalį pinigų už įsigytą kompiuterį su įdiegta programine įranga nemažai kompiuterių pardavėjų tik sąskaitoje įrašydavo, esą parduoda kompiuterį su įdiegta Linux sistema, iš tiesų tik pridėdavo Linux CD diską, kartais seną ar nepritaikytą parduodamam kompiuteriui. Vartotojus atstovaujančios organizacijos ne kartą kreipėsi į kompiuterių pardavėjus, kad operacinė sistema būtų įdiegiama į kompiuterį, kaip to reikalauja įstatymas. Ir štai tokie kompiuteriai į Lietuvą atvežti iš Taivanio.

Asus Eee PC 701 turi Intel procesorių, 512 MB operatyviąją atmintinę, 4 GB SSD („Solid State Drive“) diską, laidinio ir 802.11b/g bevielio tinklo sąsajas, apie 3,5 val. veikiančią bateriją. Į kompiuterį įdiegta intuityvi „Linux Xandros“ operacinė sistema su pilnu populiariausios laisvos programinės įrangos rinkiniu darbui, pramogoms bei mokymuisi.

Universalus ir lengvai valdomas

Asus Eee PC - tai funkcionalus, įvairiapusis, vartotojui gerai pritaikytas ir iškart paruoštas naudojimui nešiojamasis kompiuteris, pritaikytas mokytis, dirbti ir pramogauti. Kompiuteris labai greitai įsijungia, juo paprasta naudotis. Grafinė sąsaja pritaikyta ir nepatyrusiems naudotojams, ypač tinka moksleiviams ir studentams.

Interneto galimybės

Į šį kompiuterį įdiegtas laidinio ir bevielio (WiFi) ryšio valdikliai, jame veikia interneto kamera (juodam ir baltam modeliuose) ir mikrofonas (galima rengti vaizdo konferencijas). Pilnas interneto programų rinkinys – naršyklė Firefox, pašto programa Thunderbird, susirašinėjimo, pokalbių balsu bei vaizdo konferencijų programos – Pidgin ir kitos. Linux operacinė sistema yra atspari virusams – jie neužkrės nei programų, nei pačios sistemos.

Asus Eee PC multimedijos galimybės vartotojui suteikia pramogų laisvę – šiuo įrenginiu galima žiūrėti vaizdo filmus ir nuotraukas, klausytis muzikos, skaityti elektronines knygas, rašyti interneto dienoraščius (angl. blog), į internetą įkelti nuotraukas bei vaizdo filmus.

Šis kompiuteris turi dvi grafines sąsajas:

• Ypač intuityvią ir paprastą, skirtą paprastam vartotojui (pvz žmonėms, kompiuteriu besinaudojantiems pirmą kartą);
• Standartinę Linux KDE 3.5 grafinę sąsają, skirtą patyrusiems arba daugiau funkcionalumo norintiems vartotojams.

Tinka kelionėms

Eee PC atrodo kaip įprastas nešiojamasis kompiuteris, tik yra maždaug perpus mažesnis ir patvaresnis - Dėl SSD (Solid State Drive) disko (naudojama Flash atmintinė) šiam kompiuteriui nebaisūs smūgiai ar sukrėtimai veikimo metu.

Ypač lengvas ir mažas - paprasta pasiimti su savimi (sveria mažiau nei kilogramą).

Labai patogu perkelti ir žiūrėti nuotraukas iš skaitmeninių fotoaparatų.

Į šį kompiuterį įdiegtas bevielio ryšio (WiFi) įrenginys. Todėl vartotojas be rūpesčių pasinaudos internetu daugelyje universitetų, biurų, kavinių ar viešbučių.

Tinka darbui

Universali programinė įranga – turi puikų programinės įrangos komplektą paruoštą naudojimui: Xandros Linux OS, biuro paketas OpenOffice.org, interneto programos - naršyklė Firefox, pašto, susirašinėjimo programos ir kt.

Įdiegta operacinė sistema yra suderinama su viena populiariausių laisvų OS - Debian GNU/Linux 4.0 (Debian pagrindu yra sukurtos ir Lietuvoje paplitusios Baltix bei Ubuntu OS), todėl yra didžiulis papildomos laisvos programinės įrangos pasirinkimas - daugiau nei 15000 vartotojui skirtų bei serverinių programų ir žaidimų.

Saugus dirbti - Linux operacinė sistema atspari virusams – virusai negali užkrėsti nei programų, nei pačios sistemos; netgi galima naudoti kitų užkrėstų kompiuterių „gydymui“.

Jei per smulkus - galima prijungti išorinį monitorių bei klaviatūrą – puikus vaizdas, patogu dirbti.

Tinka pramogoms

Eee PC galima žiūrėti visų paplitusių formatų vaizdo filmus, nuotraukas ir paveikslėlius, klausytis muzikos, skaityti elektronines knygas. Taip pat yra žaisminga piešimo programa (TuxPaint), keletas žaidimų: kortų, sudoku ir kt.

Tinkamas mokslui ir mokymui

Standartiniame programinės įrangos pakete pateikiamos ir mokymuisi skirtos programos. Sistema ir daug programų yra išversta į kelias kalbas (lietuvišką programų vertimą galima atsisiųsti iš interneto).

Naująjį įvairių spalvų kompiuterį su Linux operacine sistema ir kita laisva programine įranga, taip pat ir kitus šios klasės kompiuterius galima įsigyti maždaug už 1000 Lt iš UAB „Bona Mens“: http://bonamens.lt/prekyba.

Daugiau informacijos: www.akl.lt/projektai
Taip pat galite pasižiūrėti interaktyvų pristatymą bei vaizdo medžiagą apie Asus EeePC kompiuterį su GNU/Linux sistema:
Asus EeePC galimybės interaktyviai
„Dallas Morning News“ pristato Asus Eee PC.
Asus EeePC galimybių apžvalga
EeePC su Ubuntu Linux OS bei Enlightenment grafine sąsaja

2008 m. vasario 23-24, Briuselyje, Belgija įvyks Laisvų ir atvirojo kodo programų kūrėjų Europos susitikimas - Fosdem 2008 (angl.: Free and Open source Software Developers' European Meeting).

Tai jau aštuntoji, bene svarbiausia Europos laisvos programinės įrangos kūrėjų ir platintojų konferencija. Jos dalyviai galės susitikti su populiariausios laisvos programinės įrangos (Linux, Mozilla, OpenOffice.org, GNOME, KDE, PHP, Java, Ruby on Rails, BSD, PostgreSQL ir kt.) kūrėjais, išgirsti apie naujausius projektus ir kitas naujienas, susijusias su laisva atvirojo kodo programine įranga.

Šių metų konferencijos leitmotyvai bus:

• GNU/Linux sistemų naudojimas populiarių kino filmų pramonėje (angl. GNU/Linux in the mainstream motion picture industry). "Tai yra lyg aukštyn kojom apversta lygiagreti visata, kur Linux yra visur, o kitos operacinės sistemos beveik nenaudojamos" rašo Fosdem organizatoriai. Žurnalistai G. Pantera ir R. Rowe "parodys, kaip kino filmas „Titanikas“ sukėlė masinį migravimą į Linux sistemą, kokie kompiuteriniai įrankiai ir kaip yra naudojami. Jau keletą metų faktiškai kiekvienas įspūdingas kūrinys, specialusis efektas ar animacija, matomi kino teatruose šiandien, yra padaryta naudojant Linux įrankius."
• FreeBSD kūrimo ir plėtros organizavimas (organisation of the development of FreeBSD).

Informacija apie renginį:
http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7333/472

Dalyvavimas renginyje - nemokamas, kaip ir laisva programinė įranga, renginio vieta - Université Libre de Bruxelles.
Adresas:

ULB Campus Solbosh
Avenue Franklin D. Roosevelt, 50
1050 Brussels
http://fosdem.org/2008/practical/transportation

Kontaktinis e.paštas:
info@fosdem.org
Renginio tinklalapis:
http://fosdem.org/2008/

2007 m. sausio 9 d. Europos Komisija patvirtino ''Europos Sąjungos viešąją licenciją'' (European Union Public Licence , EUPL v.1.0) trimis pagrindinėmis ES kalbomis - anglų, prancūzų ir vokiečių. Ši licencija jau metai laiko naudojama nemokamai platinant atviro kodo programas, kurios yra sukurtos už Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus IDABC programos (pagrindinės ES e.valdžios programos) rėmuose. Šiomis laisvai platinamomis programomis (EUPL v.1.0 teisiniu pagrindu) gali naudotis ne tik valstybių institucijos, bet verslo firmos bei Europos piliečiai (fiziniai asmenys).

Europos Sąjungos viešąją licenciją sudaro preambulė, kuri paaiškina šios atviro kodo programų (Open Source Software - OSS) licencijos prasmę ir pati licencija EUPL v.1.0.

2008 m. sausio 9 d. Europos Komisija patvirtino ''Europos Sąjungos viešąją licenciją'' visomis dvidešimt dvejomis oficialiomis ES kalbomis, tame tarpe ir lietuvių, kalba. Su visais minėtais oficialiais licencijos vertimai galima susipažinti čia: http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7330/5980

"EUROPOS SĄJUNGOS VIEŠAJAI LICENCIJAI (V.1.0) - VIENERI METAI". Tokiu pavadinimu 2008 m. sausio 28 dieną Briuselyje vyko seminaras, skirtas EUPL vienerių metų sukakčiai paminėti.

Seminaro „One year European Union Public Licence (EUPL v.1.0)“ aprašymą galima rasti čia:
http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7311
Seminaro pateiktys yra čia:
http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7352

Europos Sąjungos viešosios licencijos preambulė lietuvių kalba:
http://ec.europa.eu/idabc/servlets/Doc?id=29907

Europos Sąjungos viešoji licencija lietuvių kalba:
http://ec.europa.eu/idabc/servlets/Doc?id=29930

Už milijardą dolerių korporacija Sun Microsystems įsigyja švedų akcinę bendrovę MySQL, kuriančią laisvai platinamą duomenų bazių valdymo sistemą (DBVS). Juokaujama, kad korporacija Sun perka raidę "M" žodyje "LAMP".

Žr. Sun to Acquire MySQL, delfi.lt apie tai.

Nuo interneto bumo pradžios MySQL yra pagrindinė nebrangių projektų DBVS. Pastaruosius metus ji atėjo ir į brangių DBVS rinką, aktyviai konkuruoja su nuosavybiniu jos analogu Oracle. MySQL sėkmingai naudoja Vikipedija, Nokia, Google ir kitos stambios paskirstytosios sistemos.

Specialistai susirūpino ar Sun neatsisakys palaikyti PostgreSQL. Tačiau yra žinių, kad toliau gyvuos abi DBVS. Žr. komentuoja Josh Berkus (PostgreSQL komandos narys).

Pastarosiomis dienomis internetas dūzgia nuo šios žinios. Taip pat žr. (angliškai): blogs.mysql.com/kaj/2008/01/16/talking-to-mysql-founders-monty-and-david-on-sun/, Associated Press pranešimas, krow.livejournal.com/576164.html, feedblog.org/2008/01/16/sun-buys-mysql-good-call/, news.yahoo.com/s/infoworld/20080116/tc_infoworld/94640, Rod Johnson on Oracle/BEA and Sun/MySQL.

Šis tas vokiškai: Sun Microsystems kauft MySQL AB.

Bei rusiškai: Создатели Java купят MySQL, SUN приобретает MySQL, Sun Microsystems объявила о покупке MySQL AB.

Laisvoji programinė įranga tampa vis reikšmingesnė pasaulio ekonomikai. Tai patvirtina ir suderėta AB MySQL kaina. Gaila, kad mūsų universitetai dar to nemato. Gyvename tarsi praėjusiame amžiuje, už šimtus tūkstančių litų perkame nuosavybinę programinę įrangą ir neparodome studentams kelio į laisvę. Malonu, kad ne visi specialistai pasiduoda spaudimui. Ir Lietuvoje laisvoji programinė įranga ne tik plačiai naudojama, bet ir kuriama.

KDE bendruomenė vakar, 2008 m. sausio 11 d., džiugiai pranešė, kad pasirodė ilgai lauktoji KDE 4.0 versija. Šis svarbus leidimas žymi tiek ir ilgo ir intensyvaus programavimo ciklo pabaigą, atvedusią į KDE 4.0, tiek ir naujos – KDE 4 – eros pradžią.

KDE 4 – yra populiarios KDE darbastalio aplinkos versija, paremta grafinių valdiklių bibliotekos QT 4 versija. KDE 4 yra ne tik KDE 3 perkėlimas iš QT 3 į QT 4, bet ir kokybiškai naujos darbastalio aplinkos pradžia. KDE 4 bibliotekos buvo beveik visose srityse iš esmės atnaujintos ir patobulintos. „Phonon“ daugialypės terpės aplinka suteikia visoms KDE programoms nepriklausomas daugialypės terpės galimybes. „Solid“, naujoji aparatinės įrangos integracijos aplinka labai palengvina darbą su pašalinamais įrenginiais, sudaro geresnes sąlygas tvarkyti nešiojamų kompiuterių maitinimą.

KDE 4 darbastalis įgavo naujų galimybių. Darbastalio kiautas „Plasma“ suteikia naują darbastalio sąsają, įskaitant pultą, meniu ir valdiklius darbastalyje. „KWin“, KDE langų tvarkyklė dabar palaiko sudėtingus 3D grafinius efektus, kurie palengvina langų tvarkymą.

Patobulinta ir daugybė KDE programų. Kai kurie patobulinimai yra labai pastebimi, pvz., vizualiniai efektai, paremti vektorinės grafikos galimybėmis. Patobulintos bibliotekos, vartotojo sąsaja, naujos programų galimybės, sukurta ir naujų programų. „Okular“, naujoji dokumentų (pdf, PostScript, odf, chm ir daugelio kitų formatų) peržiūros programa, „Dolphin“, naujoji failų naršyklė – tai tik dvi programos, kurios naudoja KDE 4 naująsias technologijas.

„Oxygen“ ikonos ir darbastalio pagrąžinimai – naujas šviežio oro gūsis KDE darbastalyje. Pagražėjo beveik visos matomos KDE darbastalio aplinkos dalys. „Oxygen“ tikslas – grožis ir nuoseklumas.

Plačiau apie naująjį KDE leidimą skaitykite KDE žiniatinklio svetainėje. Informaciją apie KDE 4 diegimą rasite čia.

OOo svetainė skelbia, kad nuo 2.3 versijos, galima pilnavertiškai naudotis papildiniais (extensions) - o tai juk yra ir FireFox sėkmės receptas. Taip pat rasite nemažai kitų malonių naujovių.

• Sun ataskaitų rengyklė,
• profesionalūs šablonai (Professional template pack),
• OxygenOffice Extras,
• eFax,
• OOoLatex,
• foto albumas,
• Calc2Dokuwiki,
• OpenOffice.org2GoogleDocs,
• EuroOffice Map Chart (Calc duomenų geografinei vizualizacijai),
• O3Spaces Workplace (bendradarbiavimui & versijų kontrolei)

Writer dokumentų eksportavimas į "MediaWiki"/Vikipedijos formatą. Kai kam pravers HTML eksporto peržiūra.
Iš esmės perdarytas Calc grafikų mechanizmas.
Kelios malonios Impress smulkmenos mėgstantiems efektus: galma reguliuoti animacijos trajektoriją, muzika galima groti ištisai visoje pateiktyje (o ne atskirai skaidrėse).

Išorinės MySQL naudojimas iš Writer http://nothickmanuals.info/doku.php/articles:wnotes

Truputį "lammer friendly" savybių: automatinis paragrafo kalbos spėjimas, bei "smart tags".

Daug diskusijų sukėlė nuorodų veikimo pakeitimas, dabar nuorodos aktyvuojamos paspaudus Ctrl+Click (patogu redaguojant dokumentą, ir nemažai kam neįprasta jį skaitant)

Windows aplinkai atsirado tiesioginio atnaujinimo galimybė (pan, kaip FireFox).

2007 lapkričio 17d. nuo 17 val. Vilniuje Laisvės pr. 55 - 219 kb. Nataljos Kazakovos kompiuterių mokyklos dėstytojai supažindins su linux Mandriva 2008. Kviečiame dalyvauti visus, nepriklausomai nuo amžiaus bei išsilavinimo. Vienintelė sąlyga išankstinė registracija.

Daugiau informacijos: www.nkkm.lt

Nuo ketvirtadienio (2007-10-25) iki šeštadienio, Litexpo parodų centre Vilniuje vyksta paroda InfoBalt 2007. Organizacija Atviras Kodas Lietuvai parodoje turi savo stendą, o kiekvienam AKL nariui po nemokamą kvietimą į parodą.

Dėl kvietimų ir kitų klausimų kreipkitės į Mantą Kriaučiūną, tel. +370 61 45 30 85 arba Saulių Gražulį, tel.: +370 61 43 63 66

Kaip ir kiekvienais metais, spalio mėnesį organizuojama paroda „Infobalt“. Ji vyks parodų centre „Litexpo“ tris dienas, spalio 25 - 27. „Atviras Kodas Lietuvai“ dalyvaus parodoje ir pristatys kelis savo produktus bei parengs staigmeną lankytojams.

Šiemet AKL stende parodos lankytojas ras tiek tradicinėmis tapusias akcijas - lietuvišką operaciną sistemą Baltix, laisvų programų rinkinį Windows terpei bei stendo pasididžiavimą pingviną Tux'ą, tiek akciją-staigmeną. Deja, ji paaiškės likus tik kelioms dienoms iki parodos. O geriausia viską pamatyti AKL stende parodos metu.

Plačiau apie tai
Inofbalt svetainėje: http://2007.infobalt.lt/?t=firma&did=962 ir http://2007.infobalt.lt/
AKL puslapyje: http://www.akl.lt/projektai/parodos/?doc=Infobalt2007.html

Spalio 25 d. organizuojama konferencija "El. parašas ir el. dokumentų valdymas Lietuvoje: problemos, iššūkiai ir galimybės". Konferencija vyks "Europa City" viešbutyje. Kviečiami valstybės įstaigų atstovai, ketinantys naudoti el. parašo technologiją savo veikloje. Konferencijos organizatoriai asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ ir „Inoventus“ tikisi konferencijos dėka praplėsti dalyvių supratimą ir įgūdžius bei palengvinti darbą su naujomis technologijomis, kurios šiandien tampa būtinos.

Kada: spalio 25 dieną (ketvirtadienį), 10 – 16 val.;
Kur: viešbučio „Europa City“ konferencijų salėje;
Kita informacija: kaina vienam asmeniui 200 Lt;
Registracija: faksu (8 5)2784412 ir el. paštu kristina@akl.lt (nurodyti vardą, pavardę ir darbo vietą).

Konferencijos tinklalapis: inoventus.idiles.com/

2007 m. rugsėjo 20 d.: Pasaulinė informacinių technologijų kompanija IBM pristatė nemokamą biuro programų rinkinį „Lotus Symphony“, skirtą kurti ir redaguoti teksto dokumentus, lenteles ir prezentacijas.

Pagrindinės naujojo rinkinio programos yra „Lotus Symphony Documents“, „Lotus Symphony Spreadsheets“ ir „Lotus Symphony Presentations“. Tai tas pats programų rinkinys, kuris yra įtrauktas ir į naująją „Lotus Notes 8“ versiją.

„Lotus Symphony“ veikia „Windows“ ir „Linux“ operacinių sistemų terpėje ir yra suderinamas su daugeliu formatų, tokių kaip ISO standartizuotas „Open Document Format“ (sutrumpintai ODF) bei nestandartizuotą, tačiau Lietuvoje paplitusį „MS Office“ (.doc, .xls, .ppt). Naująja programa dokumentai gali būti išsaugoti ir PDF formatu.

IBM “Lotus Symphony” rinkinys sukurtas OpenOffice.org programinio kodo pagrindu.

Kompanijos atstovų teigimu, „Lotus Symphony“ galės naudotis visi, neįsivaizduojantys savo kasdienės veiklos be kompiuterio: verslininkai ir įmonių darbuotojai, mokslo ir akademinių, valstybės įstaigų atstovai, paprasti vartotojai namuose.

Anot IBM, „Lotus Symphony“ rinkinys yra sukurtas siekiant skatinti inovacijas, produktyvumą ir konkurencingumą. Atvirųjų standartų palaikymas ir jais grįstų programų kūrimas yra viena iš strateginių IBM veiklos krypčių.

Su „Lotus Symphony“ sukurtais dokumentais gali dirbti kitas biuro programas ar kitus teksto redaktorius naudojantys vartotojai, jos gali būti naudojamos kompozicinėse programose. Pavyzdžiui, „Lotus Symphony“ programos gali būti lengvai integruotos į buhalterinės apskaitos ar verslo valdymo programas, bet kokia ataskaita gali būti paruošta vartotojui įprastu biuro programų formatu, ji gali būti iš karto publikuojama internete.

Kuriant „Lotus Symphony“ ypač daug dėmesio skirita programų lankstumui ir universalumui. Į „Lotus Symphony“ yra integruota speciali verslo valdymo sistema.

Visi norintys gali nemokamai parsisiųsti „Lotus Symphony“ programų rinkinį adresu www.ibm.com/software/lotus/symphony.

Daugiau informacijos apie IBM – www.ibm.com ir www.ibm.com/lt/.

Šatinis: ibm.com
Daugiau info paieškoti delfi.lt

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informuoja, kad neretai pasitaiko atvejų, kai įsigyjant kompiuterius, neįdiegiama operacinė sistema Linux.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos nuomone, šitaip yra pažeidžiamos vartotojų teisės, nes valstybės nustatyta lengvata gyventojas gali pasinaudoti įsigydamas asmeninio kompiuterio vienetą su įdiegta programine įranga. Tai reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 5 punkto komentaras.

Savo ruožtu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas išreiškia susirūpinimą esama situacija, kai kartu su parduodamu kompiuteriu vartotojui neįdiegiama sisteminė programinė įranga (operacinė sistema), o pateikiama kompaktinė plokštelė, kurioje dažnai įrašoma pasenusi ir netinkama atvirosios operacinės sistemos versija, arba minėta plokštelė išvis neturi įdiegimo į kompiuterį galimybės (live CD). Taip yra mažinamas pasitikėjimas atvirosios programinės įrangos patikimumu ir naudingumu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2006 m., palyginus su 2005 m., šia pajamų mokesčio lengvata pasinaudojo daugiau nei dvigubai Lietuvos gyventojų, o 2007 m. vartotojų, pasinaudojusių lengvata, skaičius išaugo dar trečdaliu.

Kompiuteriais prekiaujančios įmonės bei privatūs asmenys informaciją apie dalies pinigų už kompiuterį susigrąžinimą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos komentarus šia tema ras Lietuvos rinkai pritaikytos Baltix GNU/Linux operacinės sistemos svetainėje

Šaltinis: IVPK.lt

Džiugi naujiena visiems ilgą laiką už OpenDocument Lietuvoje „kovojusiems“ bei sirgusiems laisvų standartų šalininkams, kadangi šių metų liepos 31 d. Lietuvos standartizacijos departamentas patvirtino tarptautinį standartą ISO/IEC 26300:2006 Lietuvos standartu.

Nors Lietuvoje savaime galioja visi Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) priimti standartai, tame tarpe ir OpenDocument bei šį formatą naudoti valstybės bei savivaldos institucijas įpareigoja keli LR teisės aktai, tačiau šiuo metu Lietuvoje daugiausia naudojami Microsoft Office biuro dokumentų formatai (.doc, .xls ir t.t.) Universalusis OpenDocument biuro dokumentų formatas, kuris jau yra oficialus Lietuvos standartas - tai šiuolaikiška ir nepriklausoma alternatyva pasenusiems ir nestandartizuotiems nuosavybiniams Microsoft Office biuro dokumentų formatams.

OpenDocument formatas standartizacijos departamentui buvo siūlomas asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ ir anksčiau, tačiau tada prašymas buvo atmestas dėl to, kad formatas dar nebuvo pripažintas tarptautiniu ISO standartu. Antrąjį kartą formatas buvo pasiūlytas šių metų vasarį ir po šešių mėnesių formalių procedūrų buvo priimtas.

Universalusis atviras biuro dokumentų formatas - OASIS OpenDocument (ODF) 2006 gegužės 2 d. buvo patvirtintas kaip tarptautinis ISO standartas "ISO/IEC 26300". 2005 metais OpenDocument buvo patvirtintas kaip standartas ir tarptautinės verslo standartų organizacijos OASIS.

OpenDocument biuro dokumentų formatą naudoja ir palaiko daug smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Intel, Adobe, Google, Oracle, Corel ir t.t., įvairių šalių vyriausybės bei už IT plėtrą atsakingos institucijos, taip pat dauguma laisvos biuro programinės įrangos gamintojų savo programinėje įrangoje, tame tarpe:

• OpenOffice.org (nuo versijos 1.1.5),
• AbiWord (nuo 2.4),
• Gnumeric (nuo 1.6),
• KDE KOffice (nuo 1.4),
• Visioo Writer,
• Scribus (nuo 1.2.2),
• eZ publish,
• DocMgr.

Taip pat nemažai nuosavybinių biuro programų palaiko OpenDocument, tame tarpe SUN StarOffice (nuo 8.0), IBM Workplace, Google Writely, 602Office 2, SoftMaker's TextMaker, Microsoft Office įdiegus papildomus priedus ir daug kitų, žr.: www.wikipedia.org/wiki/OpenDocument#Application_support bei www.opendocumentfellowship.org/Applications.

Šis pranešimas seka naujienas, kad vis daugiau įvairių šalių vyriausybių pasirenka OpenDocument formatą kaip pagrindinį biuro dokumentų mainų formatą (žr. www.odfalliance.org/press/Release20061128.pdf).

Anksčiau apie OpenDocument rašyta:

• 2007-08-06 Pasakykite NE - ydingo MS Office „OpenXML“ formato paskelbimui ISO standartu
• 2007-05-17 Norvegija pradės naudoti ODF ir PDF
• 2007-04-10 Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) apžvalgoje rekomenduojamas OpenDocument formatas bei kiti atviri standartai
• 2007-03-01 Suomijos Teisingumo ministerija pereina prie OpenOffice.org
• 2007-02-15 OpenDocument Versija 1.1 patvirtinta OASIS standartu
• 2007-01-12 ES Komisija ištyrė, kad perėję prie atviro kodo PĮ sutaupysite pinigų
• 2006-11-29 Corel WordPerfect Office paketas pilnai palaikys OpenDocument biuro dokumentų standartą (ODF) nuo 2007 metų vidurio.
• 2006-10-07 Prancūzija ateityje gali palaikyti OpenDocument formatą
• 2006-07-10 Microsoft palaikys OpenDocument formatą
• 2006-06-23 Belgijos vyriausybė renkasi OpenDocument
• 2006-05-03 Universalusis atviras biuro dokumentų formatas OpenDocument (ODF) tapo tarptautiniu standartu "ISO/IEC 26300" !

„Pasakykite NE - ydingo MS Office „OpenXML“ formato paskelbimui ISO standartu“ - standartų šalininkus skatiname pasirašyti peticiją prieš Microsoft Office „OpenXML“ (sutrumpintai - OOXML) specifikacijos patvirtinimą ISO standartu. Pateikiamos 8 priežastys, kodėl OOXML yra netinkamas ir net pavojų programinės įrangos kūrėjams bei naudotojams keliantis formatas:

1. Jau egzistuoja ir yra plačiai naudojamas tam pačiam tikslui skirtas standartas - ISO 26300 „OpenDocument Format“ (ODF): papildomi besidubliuojantys standartai reikalauja daug išlaidų verslui, valstybei ir piliečiams;
2. Vis dar nėra nei vienos patvirtintos (atitinkančios skelbiamą specifikaciją) OOXML realizacijos: netgi pats naujausias MS Office 2007 naudoja neoficialų, į OOXML panašų dokumentų formatą, kuris skiriasi nuo oficialios OOXML specifikacijos, senesnės MS Office versijos (2000, XP, 2003) išvis nesupranta OOXML formato...;
3. OOXML specifikacija nėra pilna (trūksta privalomos informacijos), pavyzdžiui, nėra autoSpaceLikeWord95 bei useWord97LineBreakRules aprašymų;
4. Daugiau nei 10% specifikacijos pavyzdžių neatitinka XML kalbos standarto, kurio pagrindu yra kuriamas OOXML;
5. Nėra garantijos, jog pilnai ar iš dalies atitinkančios OOXML specifikaciją programinės įrangos kūrėjai nenukentės nuo patentų ar patentų mokesčių kompanijai Microsoft.
6. Formato specifikacija kertasi su jau egzistuojančiais standartais, tokiais kaip ISO 8601 (Datos ir laiko vaizdavimas), ISO 639 (Vardų ir kalbų vaizdavimo kodai) bei ISO/IEC 10118-3 (Kriptografinė maiša);
7. Elektroninių lentelių formate yra klaida, kuri neleidžia įvesti datų iki 1900 metų: ši klaida yra tiek OOXML specifikacijoje, tiek Microsoft Excel 2000, XP, 2003 ir 2007;
8. Ši specifikacija buvo sukurta vien tik iš vieno gamintojo - „Microsoft“ pusės, nesinaudojant kitų suinteresuotų pusių (gamintojų, pardavėjų, pirkėjų, naudotojų bei kontrolierių) patirtimi bei ekspertizėmis.

Pasirašyti peticiją galite čia.

Vienos populiariausių distribucijų Ubuntu GNU/Linux Lietuvos bendruomenė šį savaitgalį kviečia visus bendraminčius į susitikimą gamtoje. Veiksmas vyks Lazdijų raj., Stebuliuose, 7 km nuo artimiausio miestelio Simno ir 40 km nuo Alytaus.

Skaitykite detaliau ubuntu.lt svetainėje.

2007 m. birželio 29 d. Bostone, JAV, Laisvųjų Programų Fondas (The Free Software Foundation, FSF) išleido GNU Bendrosios Viešosios Licencijos (GNU General Public Licence, GNU GPL), populiariausios pasaulyje laisvosios programinės įrangos licencijos, 3-iąją versiją.
Galite pažiūrėti kaip FSF Prezidentas Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) oficialiai paskelbia išleidimą

„Nuo tada, kai prieš 23 metus sukūrėme laisvosios programinės įrangos judėjimą, laisvosios programinės įrangos bendruomenė sukūrė tūkstančius naudingų programų, ginančių naudojo laisvę. Šias programas galima rasti GNU/Linux operacinėje sistemoje, taip pat asmeniniuose kompiuteriuose, telefonuose, interneto serveriuose ir kitur. Dauguma šių programų naudoja GNU GPL licenciją, kad garantuotų kiekvieno laisvę naudoti, tyrinėti, pritaikyti, patobulinti ir toliau platinti tą programą“, sako FSF įkūrėjas ir prezidentas Ričardas Stalmanas.

3-ioji GNU GPL versija dar labiau sustiprina šią garantiją, užtikrindama naudotojų laisvę modifikuoti laisvąją programinę įrangą savo asmeniniuose ir buitiniuose įrenginiuose bei suteikdama patentų licencijas kiekvienam naudotojui. Ji taip pat padidina suderinamumą su kitomis laisvosios programinės įrangos licencijomis ir padidina licencijos tarptautinį vienodumą.

Džeremis Elisonas (Jeremy Allison), kalbėdamas Samba komandos vardu, teigia, kad naujoji licencija yra „didelis senesniosios GPL patobulinimas“, ir kad tai yra „būtinas atnaujinimas, norint pašalinti naujas grėsmes laisvajai programinei įrangai, iškilusias nuo 2-osios GPL versijos išleidimo“.

Šiltas didelės bendruomenės dalies licencijos priėmimas neturėtų būti staigmena, kadangi tai yra galutinis beprecedenčio redagavimo proceso, kai per 18 mėnesių buvo išleisti keturi juodraštiniai licencijos variantai, rezultatas. Taip buvo gauta tūkstančiai visuomenės komentarų ir pastabų. Rašant 3-iosios GPL versijos tekstą buvo atsižvelgta į šiuos komentarus, taip pat į viešąjį ir privatų sektorių atstovaujančių komisijos narių pastabas bei į juridines Programinės Įrangos Laisvės Teisės Centro (Software Freedom Law Center) konsultacijas.

„Viešo rengimo metu girdėdami tiek daug skirtingų grupių atsiliepimų, galėjome sukurti licenciją, sėkmingai išsprendžiančią daug įvairaus pobūdžio problematiškų klausimų. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad šios grupės turėjo galimybę rasti bendrą sutarimą dėl problemų, su kuriomis šiandien susiduria laisvosios programinės įrangos bendruomenė, t. y. patentai, tivoizacija (angl. tivoization) ir Apgaulingas Kompiuterio Naudojimas (angl. reacherous Computing)“, sako Fondo vykdantysis vadovas, Pyteris Braunas (Peter Brown). Tivoizacija ir Apgaulingas (aka, „Patikimas“ (angl. Trusted) Kompiuterio Naudojimas – tai schemos, kuriomis siekiama neleisti naudotojams naudoti modifikuotą arba alternatyvią programinę įrangą. Pirmoji paprasčiausiai neleidžia paleisti modifikuotos programinės įrangos; pastaroji įgalina žiniatinklio svetaines neaptarnauti modifikuotos programinės įrangos. Jos abi paprastai yra naudojamos primesti piktavališkas ypatybes tokias kaip Skaitmeninių Apribojimų Valdymas (angl. Digital Restrictions Management, DRM). 3-ioji GPL versija neapriboja programos ypatybių; ypač pvz., ji nedraudžia DRM. Tačiau ji draudžia naudoti tivoizaciją ir Apgaulingą Kompiuterio naudojimą kaip priemones neleisti naudotojams modifikuoti programinės įrangos. Taigi, naudotojai yra laisvi pašalinti bet kokias ypatybes, kurios jiems gali nepatikti.

Karlas Beris (Karl Berry), ilgametis GNU programuotojas ir Texinfo prižiūrėtojas, mano, kad „GPL yra esminė licencija, apjungianti laisvosios programinės įrangos bendruomenę, o 3-ioji jos versija puikiai atnaujina licenciją, kad ši atitiktų nūdienos kompiuterių naudojimo tikrovę“. Pradžiugintas naujojo licencijos punkto dėl patentų, jis programinės įrangos patentus vadina „rimbu mūsų bendradarbiavimo pastangoms“.

Šiandien su naująją licencija bus išleista per penkiolika GNU programų, o per artimiausius mėnesius paseks visas GNU Projektas. FSF taip pat skatins šios licencijos naudojimą švietimo ir aprėpimo programomis. „Šios licencijos paruošimas pareikalavo daug laiko ir pastangų. Dabar laisvosios programos turėtų pradėti ją naudoti, taip suteikdamos savo naudotojams geresnę jų laisvės apsaugą“, sako Stalmanas.

Galutinę licenciją rasite adresu http://www.gnu.org/licenses/gpl.html

Straipsnio tęsinį skaitykite mūsų skaitykloje. Ten taip pat rasite straipsnį Kodėl verta atnaujinti iki GPLv3.

Kaip paskelbė Norwegian Standards Association komiteto pirmininkas Knut Lindelien, Norvegijos vyriausybės administracijos ir reformų ministerija šiais metais turi priimti sprendimą pereiti prie atvirų dokumentų mainų formatų – OpenDocument Format ir PDF. Būtent šie formatai buvo komiteto pripažinti kaip geriausiai tinkantys.

Galima pastebėti, kad norvegų iniciatyva nėra išskirtinė: šiuo metu Belgija jau priėmė ODF kaip pagrindinį formatą, o Prancūzijoje ir Danijoje toks siūlymas yra rimtai svarstomas. Nyderlanduose Amsterdamo municipalitetas tikrina laisvos programinės įrangos tinkamumą naudojimui, o Miuncheno miesto valdžia Vokietijoje jau vykdo visų stalinių kompiuterių perėjimą nuo MS Office prie Linux ir OpenOffice.

Šaltinis: linuxcenter.ru.
Daugiau: linuxworld.com

Pagaliau atėjus pavasariui, kviečiame įsigyti marškinėlius: su AKL logotipu, su laisvų programų logotipais, taip pat OpenOffice.org bei su pingvinu. Marškinėlių kiekis ribotas, taigi geriau paskubėti ir išsirinkti labiausiai patinkančius:

Geltoni marškinėliai, priekyje su AKL logotipu, nugaroje be paveikslėlių. AKL nariams 20 Lt, kitiems - 25 Lt.
OpenOffice.org marškinėliai: priekyje mažas OO.org logotipas, nugaroje - didelis. AKL nariams 35 Lt, kitiems - 40 Lt.
Geltoni marškinėliai su laisvų programų ratu nugaroje. AKL nariams 20 Lt, kitiems - 25 Lt.
Balti marškinėliai su pingvinu priekyje. AKL nariams 30 Lt, kitiems - 35 Lt.

Taigi, tapkite AKL nariais ir įsigykite marškinėlius pigiau! :-)

Marškinėlius galima atsiimti AKL ofise Vilniuje. Prieš tai dėl susitikimo susitarkite su Kristina (+370 684 29465)

Pagaliau išleista naujoji laisvosios pašto programos Mozilla Thunderbird versija - 2.0. Thunderbird yra atvirojo kodo pašto programa, itin atspari virusams ir kitiems kenkėjams, veikianti Windows, Linux ir Mac operacinėse sistemose.

Naujojoje versijoje rasite daugybę naujovių:

• Etiketės laiškams: Kurkite savo etiketes laiškams, kad lengviau juos rūšiuotumėte. Laiškui galima priskirti neribotą kiekį etikečių, vėliau jas galima naudoti patogesniam laiškų ieškojimui bei rūšiavimui.
• Grafinė tema: Atnaujinta Thunderbird 2 išvaizda - grafinė tema.
• Paieška spausdinant: Suranda ir paryškina ieškomą laišką, kai jūs dar spausdinate.
• Navigacija sesijos istorijoje: Mygtukų „pirmyn“ ir „atgal“ pagalba lengvai vartysite prieš tai skaitytus laiškus.
• Patogus aplankų vaizdas: Pertvarkykite aplankų juostą, kad matytumėte mėgstamiausius, neskaitytus ar paskutinius laiškus.
• Ir dar daugiau...

Parsisiųkite Thunderbird 2 iš mozilla.com.

Daugiau apie Thunderbird 2 naujoves skaitykite čia.

Atviros tarptautinės asociacijos Geneva Net Dialogue, kurios misija saugoti žmogaus teises informacinėje visuomenėje, pranešime „Ethical Implications of Emerging Technologies: A Survey“ („Moraliniai naujųjų technoligijų aspektai: apžvalga“) rekomenduojama, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kuo greičiau palaikytų ir naudotų atvirus standartus ir protokolus, kurie kuriami demokratinių procesų, neįtakojami didelių korporacijų.

Rekomenduojamas OpenDocument, kiti atviri formatai bei laisva programinė įranga, kadangi jie padeda sumažinti taip vadinamą „pririšimo“ („lock-in“) efektą kai kuriose technologijose. Taipogi UNESCO turėtų įsitraukti į standartus prižiūrinčias organizacijas, konsultuotis su techniniais ekspertais, kad plačiau suvoktų problemų esmę.

Pranešimą galima rasti čia (PDF formatu).

Šaltinis: www.odfalliance.org

Po 21 mėnesio įtempto darbo pagaliau išleista Debian GNU/Linux 4.0 kodiniu pavadinimu „etch“. Debian GNU/Linux - tai laisva operacinė sistema, palaikanti vienuolika skirtingų procesorių architektūrų, grafines aplinkas Gnome, KDE ir Xfce. Ji taip pat pasižymi kriptografine PĮ, yra suderinama su FHS v2.3 bei PĮ, sukurta LSB versijai 3.1.

Didžiausi šios Debian versijos pasikeitimai - perėjimas nuo gcc 3.3 prie gcc 4.x, xfree86 pakeitimas į xorg, naujos architektūros - amd64 - palaikymas, didesnis apt saugumas, SELinux palaikymo integracija, python atnaujinimas iki 2.4.x, NFS v4 palaikymas, Linux branduolys 2.6.18.

Plačiau: debian.org, headlines.ru

Šiandien ėmė ir netikėtai startavo naujas AKL projektas pavadinimu „Atviras kodas dienoraščiuose“. :) Sugaišau tam didžiąją dalį šiandien darbo vietoje praleisto laiko, bet bent jau pasiekiau daugiau–mažiau žmoniškos išvaizdos. :)

Turbūt bent dalis jūsų žino planet principą — tai kažkas labai panašaus į LietBlogs. :) Kas 20 minučių atnaujinamoje svetainėje, kurios adresas planet.akl.lt, mes tikimės surinkti kuo daugiau lietuviškų blogų įrašų atviro kodo, laisvų programų ir panašia tematika.

Jei tik turite tokio tipo blogą ir norite, kad jo įrašai taip pat ten matytųsi — puiku! Greit greit palikite čia komentarą su RSS ar Atom kanalo nuoroda, savo vardu bei pavarde (arba pseudonimu, iš bėdos) ir, jei norite, savo nuotraukos ar avataro adresu. Geriausia, kad pastarasis būtų 65 taškelių pločio, o taip pat parašykite, ar norite, kad jis būtų kaskart imamas iš jūsų serverio, ar saugomas pas mus. Beje, jei rašote įvairiomis temomis, nepamirškite, jog kanalas turėtų pateikti ne visus įrašus, o tik susijusius su tema. Kitaip tariant, jis turėtų pateikti tik konkrečioms kategorijoms priskirtus įrašus.

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja nusprendė atsisakyti Windows atvirojo kodo programų naudai. Jau birželį Nacionalinės Asamblėjos atstovai dirbs su 1154 naujų kompiuterių su Ubuntu Linux.

Ubuntu kompiuterius į Asamblėją pristatys dvi kompanijos: Linagora ir Unilog. Buvo svarstoma kandidatūra žinomos prancūzų kompanijos Mandriva, tačiau pasirinktos buvo būtent tos kompanijos: Lingora – sistemų integracija, paremta atviruoju kodu, Unilog – tarptautinės kompanijos LogicaCMG Prancūzijos skyrius, užsiimantis IT konsultacijomis bei sistemų integracija (Unilog taip pat žymi tuo, jog padėjo Vokietijos vyriausybei Miunchene pravesti perėjimą prie Linux).

Planuojama, jog Nacionalinės Asamblėjos atstovai Ubuntu Linux operacinėje sistemoje naudos tokias programas kaip biuro paketą OpenOffice.org, interneto naršyklę Firefox bei pašto programą Thunderbird.

Richard Cazenave bei Bernard Carayon, kurie palaikė AK idėją Asamblėjoje, žodžiais, šis sprendimas buvo priimtas Prancūzijos, nes jis leidžia Prancūzijos ir Europos naudotojams pasiekti mažesnio išlaidų ir didesnio naudos lygio.

Daugiau: desktoplinux.com

Šaltinis: headlines.ru

Šiandien pasirodė nauja, pusę metų laukta grafinės darbo aplinkos GNOME versija 2.18. GNOME yra populiari, daugiaplatformė atvirojo kodo darbo aplinka Linux™, UNIX™ bei kitoms platformoms.

Naujajame 2.18 leidime rasite Seahorse raktų saugojimui, Glade ir Devhelp GNOME programų kūrimui bei daugybę naujų programų ir patobulinimų. Išsamiai apie tai galite paskaityti GNOME 2.18 leidimo apžvalgoje.

Išbandyti naująją GNOME galima jau dabar iš LiveCD arba palaukti naujų Ubuntu bei Baltix GNU/Linux distribucijų leidimų.

Naujosios Zelandijos laisvosios atvirojo kodo programinės įrangos (angl. FOSS) guru Elizabeth Gordon-Werner nupiešė keletą PopArt tipo kūrinių FOSS tema. Anksčiau ji jau buvo nupiešusi žymias FOSS asmenybes. Šiuo metu ji piešia piešinius su įvairiais šūkiais

2006-ųjų gruodį Suomijos Teisingumo ministerija nusprendė pereiti prie atvirosios biuro programinės įrangos – OpenOffice.org. Ministerija ir jos administracija taip pat pradės naudoti OpenDocument ISO standartu tapusį dokumentų formatą.

Po migracijos OpenOffice.org taps pagrindiniu biuro paketu 8500 darbuotojų, o Microsoft Office – 1500 darbuotojų. Į visas Windows XP kompiuterizuotas darbo vietas bei jų administracinį sektorių įdiegta OpenOffice.org 2-oji versija.

Sprendimas pereiti prie OpenOffice.org buvo priimtas po biuro programinės įrangos įvertinimo 2005-aisiais bei išsamaus OpenOffice.org pilotinio projekto 2006-aisiais. Biuro programinės įrangos tyrimo pagrindiniai rezultatai pateikti ataskaitoje kartu su perėjimo galimybėmis, į kurias taip pat buvo atsižvelgiama atliekant tyrimą. Pilotinio projekto metu OpenOffice.org funkcionalumas bei suderinamumas buvo testuojami naudojant biuro paketą kasdienėms biuro reikmėms. Kitos projekto užduotys apėmė mokymų ir pagalbos, kompiuterizuotų darbo stočių diegimo bei konfigūracijos vertinimą. Pilotinio projekto rezultatai pristatyti ataskaitoje. Joje taip pat pateikti dabartinės migracijos proceso būsenos duomenys.

Ataskaita buvo pristatyta Open Document Exchange formats seminare Berlyne 2007-ųjų vasario 28-ąją. Seminaras buvo organizuojamas bendradarbiaujant su Vokietijos federaline vidaus reikalų ministerija bei „Interoperable Delivery of European eGovernment Services to Public Administrations, Business and Citizens“ (IDABC) Europos Komisijos „Directorate-General for Informatics“ programa.

Šaltinis: Suomijos Teisingumo ministerija

Dell naujasis pageidavimų rinkimo projektas IdeaStorm susilaukė pasiūlymų iš tūkstančių bendruomenės narių. Atsižvelgdama į juos, Dell ketina išleisti naują šeimą sertifikuotų stalinių bei nešiojamų kompiuterių su įdiegta Linux operacine sistema. Praėjus savaitei po IdeaStorm tinklalapio atidarymo, kompanija paskelbė, jog staliniai asmeniniai kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai su Linux taps pirmu naudotojų pasiūlymu, kurį ji įgyvendins.

Dell bendradarbiauja su Novel dėl korporatyvių Linux sistemų, tokių kaip Dell OptiPlex, Latitude nešiojamųjų kompiuterių bei Dell Precision kompiuterizuotų darbo vietų, sertifikavimo.

Open Source Initiative steigėjas Eric Raymond pažymėjo, jog Dell jau keletą metų tyliai pardavinėja Linux kompiuterius korporacijų užsakovams, taigi Michael Dell vadovaujasi pakankamu kiekiu duomenų, kad pastebėtų bendrą tendenciją, jog kompiuteriai su Linux yra pagrindinis naudotojų pageidavimas.

Šaltinis: headlines.ru
Plačiau: technewsworld.com

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyriausybė paskelbė apie savo ketinimus naudoti atviro kodo programinę įrangą valstybės įstaigų kompiuteriuose.

Anot oficialių PAR valdžios atstovų, naujoji strategija skirta sumažinti administracijai skirtas išlaidas bei pakelti vietinių IT specialistų pasiruošimo lygį. Pagal priimtą planą, visa nauja programinė įranga, sukurta PAR vyriausybei (arba jos pačios), bus paremta atvirais standartais.

Žinoma tai neįpareigoja naujus sprendimus leisti Open source ar Free Software licencijomis, tačiau faktas, jog vyriausybė ketina savo dabartinę programinę įrangą paversti atvira ir laisva, leidžia atvirojo kodo šalininkams optimistiškiau žiūrėti į PAR ateitį.

Apie tikslius projekto terminus kol kas nepranešama.

Šaltinis: headlines.ru
Plačiau: linuxinsider.com

[Straipsnis išverstas iš learnoutloud.com.]

Angl. DRM (Digital Rights Management) – skaitmeninės teisių valdymo technologijos – tai priemonė, naudojama kompanijų, apsaugoti savo skaitmeninius gaminius nuo nelegalaus naudojimo ir platinimo. Nors skelbiama, jog DRM sistemos yra naudingos vartotojams, tačiau šiame straipsnyje atskleidžiamos tikrosios DRM naudojimo pasekmės gamintojams bei vartotojams.

1. DRM sistemos neužkerta kelio neteisėtam failų naudojimui, jos tik apsunkina priėjimą prie jų. Daugelis leidėjų mano, jog kartą apsaugoję failą su DRM, jam nenutiks nieko blogo. Tai netiesa. Yra daugybė priemonių, leidžiančių gan paprastai pašalinti DRM iš failų. DRM galbūt šiek tiek ir apsunkina nelegalų failų platinimą, tačiau jei kas nors iš tikrųjų nori nulaužti failo apsaugą, tai jam nebus labai sudėtinga. Tai svarbus faktas, kadangi...

2. Užtenka kažkam nulaužti failą ir jis gali būti prieinamas visiems. Didžioji dalis neteisėtų failų pardavimų vykdoma P2P tinklais. P2P tinklai ypatingi tuo, jog užtenka nuimti apsaugą nuo vienos failo kopijos ir ji jau prieinama visiems. Galite pasižiūrėti bet kokioje P2P paieškos sistemoje ir rasite daugybę pavadinimų, kurie turėtų būti su apsauga prieinami tik interneto parduotuvėse. Žinoma yra dar viena galimybė...

3. Failai parduodami kompaktiniuose diskuose jau yra neapsaugoti. Daugiau nei 99% visų parduodamų kompaktinių diskų turinį, išskyrus Sony rootkit pagarsėjusią nesėkmę, sudaro neapsaugoti failai. Tai reiškia, jog bet kas, pardavinėjantis kompaktinius diskus, platina neapsaugotus failus ir paviešinti juos internete yra taip pat paprasta, kaip nukopijuoti juos MP3 formatu. Labai keista ir nesuprantama yra tai, jog įrašų kompanijos ir leidėjai noriai leidžia neapsaugotos informacijos platinimą kompaktiniuose diskuose, tačiau kažkodėl primygtinai reikalauja, kad būtų apsaugomi failai, parsisiunčiami skaitmeniniu būdu. Ypač turint omeny tai, kad...

4. DRM brangiai atsieina kūrinių leidėjams – DRM sistemos įgyvendinamos be abejo ne už dyką. Prekeivių išlaidos vystyti ir/ar licencijuoti DRM technologijoms, šifruoti muzikos failams bei tvarkyti begalę su DRM susijusių pirkėjų skundams, paprastai yra perduodamos kūrinių leidėjams. Tai reiškia, jog gamintojai užsidirba žymiai mažiau, parduodami DRM sistemomis „apsaugotą“ informaciją, nei parduodami informaciją be DRM. Leidėjų autorinis honoraras, gaunamas iš interneto parduotuvių, yra apgailėtinai mažas ir esminė to priežastis yra DRM. Tačiau tai ne vienintelės išlaidos...

5. Yra didžiulės paslėptos išlaidos, reikalingos norint parduoti DRM sistemomis apsaugotą turinį – Priedo prie išlaidų DRM įgyvendinimui, yra išlaidos, kurios dažniausiai yra nepriskaičiuojamos – tai pelnas, prarandamas dėl to, kad žmonės nenori pirkti DRM sistemomis apsaugotų kūrinių arba turi nesuderinamus muzikos grotuvus. Tai yra rimta. Žmonių, atsisakančių pirkti turinį su DRM, skaičius vis auga. Tuo labiau, kad nėra vieningo DRM standarto ir žmonės negali pirkti skaitmeninio gaminio, jei neturi jam pritaikyto grotuvo. Pavyzdžiui, jei pardavinėsite kūrinius su „Apple Fairplay“ DRM, visi, gavę per šventes dovanų „Zunes“, nepirks jų, nes jų negros grotuvai (ir žinoma atvirkščiai). Taigi su DRM prarandama didelė (ir neapskaičiuojama) dalis pelno.

Taigi čia yra penkios priežastys, kodėl kūrinių leidėjai neturėtų naudoti DRM. Pažvelkime į penkias priežastis, kodėl DRM kenkia vartotojams...

6. Dažnai DRM išlaidos yra perduodamos vartotojams. Kadangi DRM sistemos nėra nemokamos, kažkas turi už jas mokėti. Kartais tai leidėjas, kuriam mažinamas honoraras. Kitais kartais tai vartotojas. Kaip pavyzdį paimkime eMusic ir Apple iTunes. iTunes parduoda kūrinius po 99 centus, o eMusic – po 25. Viena iš priežasčių, kodėl eMusic gali pardavinėti muziką daug pigiau, yra ta, jog jie sutaupo krūvas pinigų, neturėdami realizuoti DRM bei rūpintis klientų klausimais, susijusiais su DRM. Taigi jie gali pasiūlyti techniškai pranašesnį produktą už žymiai mažesnę kainą. Tai yra gerai ir netgi dar geriau, jei atsižvelgtume į tai, jog...

7. Muzikos be DRM galėsite klausytis savo grotuvu tiek šiandien, tiek rytoj – Kai kurie žmonės po kelių savaičių gaus nedidelį šoką, po to, kai gavę naująjį Zune grotuvą nuo Microsoft ir pabandę įrašyti visas savo Rhapsody ar MSN Music dainas, išsiaiškins, jog tai neveikia. Kodėl? Nes Microsoft senasis DRM (PlayForSure) nėra suderinamas su naujuoju Zune DRM. Ir tai yra vienos didžiausių DRM problemų pavyzdys. Jis „prirakina“ jus prie konkretaus grotuvo nuo konkrečios kompanijos. Galbūt tai naudinga kompiuterinės technikos gamintojams, kaip Microsoft ar Apple, tačiau tai nėra gerai vartotojui. Neužtenka priežasčių? Pagalvokite, kad...

8. Jūsų ateities muzikos grotuvai smarkiai skirsis nuo jūsų šiandienos grotuvų. Šis teiginys detaliai aprašytas straipsnyje The 5 Dangers of Buying DRM'ed Media. Yra didelė tikimybė, kad kitas jūsų muzikos grotuvas nebus iPod ir kad netolimoje ateityje tai turbūt bus jūsų mobilusis telefonas. Tuomet turite žinoti, jog greičiausiai negalėsite klausytis DRM sistemomis apsaugotos muzikos, kurią perkate dabar. Nors parduodami milijonai mobiliųjų telefonų, kurie groja MP3 failus, labai nedaug iš jų gros dainas iš iTunes ar audio knygas iš Audible.com. Taigi jei esate suinteresuoti ir ateityje klausytis dainų, už kurias mokėjote savo sunkiai uždirbtus pinigus, turėtumėte pagalvoti dar kartą, prieš pirkdami ką nors, užkrėstą DRM sistemų. Tuo labiau, kad...

9. DRM iš pagrindų pakeičia, kas kontroliuoja jūsų muziką. Tai turbūt pats ezoteriškiausias argumentas ir jį sunku paaiškinti, bet trumpai tariant, kai jūs perkate DRM apsaugotą turinį patį pirmąjį kartą, kažkas kitas jums diktuoja, ką jūs galite daryti su tuo, ką teisėtai įsigijote. Pasižiūrėkite šį trumpą filmuką, sukurtą DefectiveByDesign, kuris puikiai iliustruoja šį teiginį: http://www.youtube.com/watch?v=ryXDhXqR-SE Galiausiai, labai svarbu suprasti, jog...

10. Kiekvieną kartą, kai perkate turinį su DRM, jūs remiate DRM sistemą – kaip ir daugelis jūsų, aš pats kartas nuo karto perku turinį su DRM. Tačiau aš supratau, jog kiekvieną kartą tai padaręs, aš padedu įamžinti sistemą, kurioje DRM sistemos yra priimtinos. Tuo pačiu, kiekvieną kartą, kai aplankau tinklalapį, siūlantį turinį be DRM, aš padedu paremti sistemą, kurioje DRM yra laikomos neleistinomis ir yra bloga verslo praktika. Yra begalė gerų tinklalapių, siūlančių turinį be DRM (štai puikus sąrašas) ir jiems praverstų jūsų parama. Lankydami šiuos puslapius, galime atstatyti pusiausvyrą ir padaryti šį pasaulį tokį, kuriame valdžia yra kuriančių ir legaliai perkančių žmonių rankose.

Straipsnis išverstas iš learnoutloud.com.

Tarptautinis standartų konsorciumas OASIS paskelbė apie biuro dokumentų formato Open Document Format versijos 1.1 patvirtinimą OASIS standartu, kas pažymi aukščiausią ratifikacijos lygį. Bendro komercinių, atvirojo kodo bei neįgaliųjų organizacijų darbo rezultatas – formatas, palaikantis daugybę naujų funkcijų, skirtų naudoti neįgaliems žmonėms.

Plačiau: oasis-open.org/news

Praėjusią savaitę teko lankytis Europarlamente, kur susitikome su Lietuvos europarlamentarais. Vienas iš jų, Arūnas Degutis, susidomėjo, išgirdęs, kad parlamento posėdžiai transliuojami uždaru videoformatu. (Apie tai jau buvo rašyta AKL tinklalapyje). Politikas teigė apie šią problemą išgirdęs pirmą kartą ir žadėjo pasiūlyti ją svarstyti viename iš parlamento posėdžių.

Šiandien Inkscape bendruomenė išleidžia naujausią vektorinės grafikos kūrimo programinės įrangos versiją, kurios vartotojo sąsaja išversta ir į lietuvių kalbą. Inkscape 0.45 versijoje įspūdingiausia naujovė - Gausso suliejimo SVG filtras, kurio kūrimą rėmė Google Summer of Code programa. Gausso suliejimo filtras suteikia galimybę švelniai ir natūraliai sulieti bet kuriuos Inkscape objektus, tarp jų - formas, tekstą bei vaizdus. Tai leidžia pritaikyti daugybę fotorealistinių efektų: reikiamos formos objekto atspindžius, ryškumo gylį (angl. depth of field), metamus šešėlius, švytėjimą ir kt. Be to, sulieti objektai gali būti naudojami kaip kaukės kitiems objektams.

Ši versija turi daugybę kitų naujų galimybių, senesnių įrankių pagerinimų ir klaidų ištaisymų. Veiksmų istorijos dialogas leidžia peržiūrėti pakeitimų žurnalą bei atšaukti nenorimus veiksmus. Buvo pridėta daug naujų efektų įskiepių tokių kaip „Raštas ant kreivės“ ir spalvų efektai. Naujoji versija objektus daugeliu atvejų atvaizduoja 2-3% greičiau ir iki 5-10% greičiau, kuomet naudojama daug dalinai permatomų objektų ir/ar spindulinių perėjimų. Rodymo kokybė taip pat buvo pagerinta, nes neliko matomų spalvų ribų perėjimuose.

Parsisiųskite Linux, Windows bei Mac OS X skirtus paketus: http://sourceforge.net/project/showfiles.php?group_id=93438

Detalesnė informacija apie Inkscape 0.45 versiją: http://wiki.inkscape.org/wiki/index.php/Release_Notes

Bendruomenės atsiųsti ekranvaizdžiai: http://www.inkscape.org/screenshots/

Apie Inkscape

Inkscape yra atvirojo kodo piešimo įrankis, kuris naudoja W3C konsorciumo vektorinės grafikos formatą (SVG). Keletas SVG palaikomų funkcijų: pagrindinės formos, kreivės, tekstas, žymekliai, klonai, permatomumo keitimas, transformacijos, perėjimai bei grupavimas. Inkscape taip pat palaiko Creative Commons metaduomenis, mazgų redagavimą, sluoksnius, sudėtingas operacijas su kreivėmis, tekstą ant kreivės, teksto išdėstymą formoje bei SVG XML redagavimą. Ši programa gali importuoti EPS, PostScript bei daugelį taškinio vaizdo formatų, eksportuoti PNG, PS, PDF ir įvairius vektorinius formatus.

Pagrindinė Inkscape motyvacija yra suteikti Atvirojo Kodo bendruomenei XML, SVG, ir CSS2 piešimo įrankį, visiškai atitinkantį W3C standartus. Kitas Inkscape kūrėjų darbas yra esančio kodo vertimas iš C/Gtk į C++/Gtkmm, pabrėžiant paprasto branduolio privalumus, kai papildomos galimybės pridedamos naudojant įskiepių mechanizmą, ir palaikant paprastą, atvirą, bendruomeninį vystymo procesą.

Visas tekstas: http://wiki.inkscape.org:8080/wiki/index.php/ReleaseAnnounce045-lt

Asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) nuoširdžiai dėkoja visiems, pasitikėjusiems mūsų veikla ir 2006 m. skyrusiems jai dalį sumokėtų savo pajamų mokesčio. Šiais metais Jūs irgi galite mums padėti. Mes įsipareigojame, kad lėšos bus panaudotos efektyviai ir skaidriai, prisidės prie laisvos programinės įrangos plitimo Lietuvoje. Jums tereikia užpildyti FR0512 formą (odt, pdf) ir pateikti ją kartu su metine deklaracija. Jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos teikti neprivalote, prašymą galite pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai patys arba per savo bendrovės buhalteriją.

Daugiau informacijos, kaip pildyti formą, galite rasti čia.

Visi norintys yra kviečiami užsisakyti ir įsigyti marškinėlius: su AKL logotipu, su laisvų programų logotipais, taip pat OpenOffice.org bei su pingvinu. Visus marškinėlius galite pamatyti čia: http://files.akl.lt/AKL/shirts/Photos/. Kiekis ribotas!

Kainos AKL nariams (kitiems 5-ais Lt brangiau):

• Geltoni AKL - 20 Lt
• Geltoni su ratu - 20 Lt
• OpenOffice.org - 35 Lt
• Su pingvinu - 30 Lt

Marškinėlius galima atsiimti AKL ofise Vilniuje. Prieš tai dėl susitikimo susitarkite su Jaroslavu (+370 683 79238) arba Kristina (+370 684 29465)

Europos Sąjungos Komisijos „Atviro kodo programinės įrangos įtakos ES Informacijos ir Komunikacijų Technologijų (ICT) sektoriaus inovacijai ir konkurencingumui tyrimo“ galutinis pranešimas yra prieinamas politikos dokumentų, publikacijų ir tyrimų puslapyje PDF formatu.

Kaip parodė tyrimas, perėjimas prie atviro kodo programinės įrangos kainuos mažiau nei tolesnis Windows naudojimas, priešingai nei tvirtinama kompanijos Microsoft „Get the Facts“ puslapyje. Tyrimas parodė, kad:

„Mūsų atradimai parodo, kad beveik visais atvejais perėjimas prie atviro kodo sutaupo išlaidų programinės įrangos įsigijimui, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu.“

Net išlaidos mokymams, reikalingos norint išmokti naudotis nauja programine įranga, ypatingai nesumažina sutaupyto išlaidų skirtumo:

„Migravimo į atvirus sprendimus išlaidos yra žymios ir organizacija turėtų apsvarstyti tam reikalingas papildomas pastangas. Tačiau šios išlaidos yra laikinos ir dažniausiai yra numatomos biudžete per mažiau nei vienus metus.“

Taip pat pranešime atsakoma į klausimą dėl perėjimo prie OpenOffice.org produktyvumo smukimo:

„Mūsų atradimai neparodo jokių konkrečių uždelsimų ar laiko praradimo dėl OpenOffice.org naudojimo... OpenOffice.org turi visas biurams reikalingas funkcijas kurti dokumentams, elektroninėms lentelėms ir pateiktims.“

Dar vienas OpenOffice privalumas – jis palaiko OpenDocument formatą:

„OpenOffice.org yra laisvas, visiškai stabilus ir palaiko ISO OpenDocument standartą.“

Šaltinis: Groklaw

Svarbesnieji Europos Sąjungos posėdžiai yra transliuojami video srautu. Tačiau ši medžiaga prieinama tik Windows ir MacOS naudotojams. Oficialūs asmenys tai aiškina legalumo Linux sistemose problema, kadangi srautas yra Windows Media formato. Taip pat yra apribojimas naršyklėms (tinka tik IE ir NN), kadangi Firefox ir Opera laikomos nepakankamai funkcionaliomis.

Daugiau nei 7000 Linux naudotojų surengė protestą prieš tokius Europos Sąjungos veiksmus ir ragina visus pasirašyti peticiją.

Šaltinis:

linux.org.ru

news.zdnet.co.uk

OpenOffice.org bendruomenė su pasididžiavimu praneša apie naują atviro kodo biuro paketo OpenOffice.org 2.1 versijos išleidimą.

• Įdėta automatinė OpenOffice.org atnaujinimų tikrinimo bei informavimo galimybė.
• Pateikčių (skaidrių) kūrimo programa Impress leidžia naudoti daugiau nei vieną monitorių. Naudotojas gali pasirinkti, kurį naudoti pateikčių demonstravimui.
• Į Calc skaičiuolę įdėtas kokybiškesnis elektroninių lentelių eksportas į HTML formatą (interneto puslapiams). HTML formatavimui naudojami stiliai (CSS).
• Duomenų bazėje Base pagerintas darbas su Microsoft Access failais.
• GNU/Linux naudotojai nuo šiol gali patogiau naudoti greitąją paleistį – Quickstart priedą.
• OOo priedų projekte siūloma vis daugiau naudingų priedų.
• Sukurta naujų pavyzdinių dokumentų bei šablonų, kuriuos galite atsisiųsti iš http://documentation.openoffice.org/Samples_Templates/
• Ir taip didelė šeima kalbų, į kurias išverstas OpenOffice.org, papildyta dar penkiomis.

OpenOffice.org – tai ne tik praktiškas biuro paketas elektroniniams dokumentams kurti. OpenOffice.org technologija yra atvira ir prieinama kūrėjams kaip šiuolaikinis instrumentas kurti biuro programų papildinius. Nuolat tobulindama darbą su biuro papildiniais, OpenOffice.org, pradedant versija 2.1, siūlo kūrėjams ir naudotojams išorinių papildinių palaikymą, supaprastindama biuro priedų valdymą.

Pagrindinis OpenOffice.org dokumentų formatas OpenDocument (ODF) 2006 gegužės 2 d. buvo pripažintas tarptautiniu ISO standartu „ISO/IEC 26300“. Jį palaiko daug smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Intel, Adobe, Google, Oracle, Corel ir kt.

OpenOffice.org versija 2.1 yra trečioji 2006 metais, kas atspindi bendruomenės apsisprendimą dažnai leisti versijas, pateikiant naudotojams ir kūrėjams naujas galimybes kas kelis mėnesius.

OpenOffice.org 2.1 anglišką ir lietuvišką versijas galima parsisiųsti iš openoffice.lt puslapio bei ftp.akl.lt serverio.

Rusų kompanijos "Infra-Resurs" bei bendruomenės kuriamas OpenOffice.org 2.1 Professional (sukurtas OpenOffice.org 2.1 pagrindu) taip pat jau galima laisvai atsisiųsti. Rinkinys OpenOffice.org 2.1 Professional veikia Windows, Linux (DEB, RPM, TAR) ir FreeBSD sistemose. OpenOffice.org 2.1 Professional sukurtas aktyvios pagalbos ir konstruktyvios naudotojų kritikos dėka, pagerinant standartinį OpenOffice.org labiausiai vartotojų pageidaujamomis savybėmis. Daugiau informacijos apie pagerinimus - www.i-rs.ru/openoffice/. OpenOffice.org Professional atsisiųsti galite iš www.i-rs.ru/download/

OpenOffice.org Premium, arba OxygenOffice Professional yra patobulinta OpenOffice.org versija, į kurią įeina daugiau priedų, kaip šablonai, pavyzdžiai ir šriftai. Ją taip pat galima laisvai parsisiųsti iš čia.

Nuorodos į naujienas:

http://i-rs.ru/article/articleview/133/1/39

http://sourceforge.net/projects/ooop

http://i-rs.ru/article/articleview/135/1/31/

Gruodžio 9d. vykusiame visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas naujas prezidentas ir nauji valdybos nariai.

Prezidentu tapo buvęs valdybos narys, dr. Saulius Gražulis. Į valdybą buvo išrinkti Tomas Jonušas, Albertas Agejevas, Mykolas Okulič-Kazarinas, Mantas Kriaučiūnas ir Gintas Balčiūnas. Revizoriumi perrinktas Kęstutis Biliūnas.

Sveikiname naują prezidentą ir valdybą. Gero darbo!

Susirinkimo darbotvarkę, protokolą ir metinę veiklos ataskaitą galima rasti čia.

Tarptautinis OpenDocument formato (ODF) aljansas, skirtas tobulinti viešų elektroninių dokumentų prieinamumą ir vienijantis daugiau nei 350 įmonių, mokslo, verslo ir kitų organizacijų bei įstaigų iš 50 šalių (tame tarpe ir 2 iš Lietuvos - Atviras kodas Lietuvai bei Skaitmeninio sertifikavimo centras) pasveikino Corel kompaniją, paskelbusią, kad Corel WordPerfect Office biuro paketas palaikys universalųjį atvirą OpenDocument biuro dokumentų standartą nuo 2007 metų vidurio. Corel patvirtino, kad WordPerfect Office naudotojai galės ir peržiūrėti ir redaguoti OpenDocument formato dokumentus.

"Kadangi tai yra laisvas, iš tikrųjų atviras ir patvirtintas tarptautiniu ISO standartu, daug klientų mato OpenDocument formatą kaip labiausiai tinkantį formatą ateities biuro programinei įrangai", pasakė Richard Carriere, Corel biuro programų skyriaus vadovas.

"Šis Corel žingsnis yra dar vienas pripažinimas vis augančio poreikio OpenDocument formatui", teigia Marino Marcich, vykdantysis ODF aljanso direktorius. "Biuro programų kūrėjai atsiliepia į vyriausybių bei klientų poreikius ir daro savo produktus suderinamus su OpenDocument formatu." Šis pranešimas seka naujienas, kad vis daugiau įvairių šalių vyriausybių pasirenka OpenDocument formatą kaip pagrindinį biuro dokumentų mainų formatą (žr. www.odfalliance.org/press/Release20061128.pdf).

Universalusis atviras biuro dokumentų formatas - OASIS OpenDocument (ODF) 2006 gegužės 2 d. buvo patvirtintas kaip tarptautinis ISO standartas "ISO/IEC 26300". 2005 metais OpenDocument buvo patvirtintas kaip standartas ir tarptautinės verslo standartų organizacijos OASIS.

OpenDocument biuro dokumentų formatą naudoja ir palaiko daug smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Intel, Adobe, Google, Oracle, Corel ir t.t., įvairių šalių vyriausybės bei už IT plėtrą atsakingos institucijos, taip pat dauguma laisvos biuro programinės įrangos gamintojų savo programinėje įrangoje, tame tarpe:

• Biuro programų paketas OpenOffice.org (nuo versijos 1.1.5),
• Tekstų redaktorius AbiWord (nuo 2.4),
• Skaičiuoklė Gnumeric (nuo 1.6),
• Biuro programų paketas KDE KOffice (nuo 1.4),
• Žiūryklė Visioo Writer,
• Maketavimo programa Scribus (nuo 1.2.2),
• Vektorinės grafikos programa Inkscape,
• eZ publish,
• DocMgr.

Corel WordPerfect Office prisijungė prie vis didejančio nuosavybinių biuro programų rato, palaikančių OpenDocument formatą, kaip SUN StarOffice (nuo ver. 8.0), IBM Workplace, Google Docs, 602Office 2, SoftMaker's TextMaker ir daug kitų, žr.: www.wikipedia.org/wiki/OpenDocument#Application_support bei www.opendocumentfellowship.org/Applications.

Lietuvoje labiausiai paplitusio Microsoft Office biuro paketo kūrėjai taip pat paskelbė apie OpenDocument<->MS Office konvertavimo įrankio kūrimą, tačiau dabartiniu metu jis tik dalinai palaiko tekstinius OpenDocument formato failus ir nepalaiko nei skaičiuoklės nei pateikčių (skaidrių) failų. "OpenDocument formatas teikia tikrą suderinamumą, kuris leidžia skirtingoms organizacijoms bei programoms lengviau keistis duomenimis ir taip sumažina išlaidas", pasakė Marcich (vykdantysis ODF aljanso direktorius). "Mes raginame Microsoft pilnai palaikyti OpenDocument formatą MS Office programose nereikalaujant iš vartotojų papildomų konvertavimo įrankių įdiegimo, kad naudojantys Microsoft Office galėtų paprastai atverti bei išsaugoti OpenDocument formato dokumentus, taip pat lengvai, kaip ir kitais palaikomais formatais."

Corel kompanija labiausiai garsi savo grafikai ir dizainui skirtais produktais CorelDraw bei biuro programų paketu Corel WordPerfect Office.

Šių metų gruodžio 9 dieną, šeštadienį, šaukiamas Visuotinis narių susirinkimas. Jo metu bus renkamas prezidentas ir valdyba, tvirtinami įstatai, pasakojama apie nuveiktus darbus bei kaitinamasi pirtyje.

Renginio data: gruodžio 9 diena.
Laikas: 16:00 -- 23:00
Vieta: „Lietuvos dujų“ pirtis, Aguonų g. 24, Vilnius

Į susirinkimą kviečiami visi AKL nariai bei AKL tikslams pritariantys žmonės. Daugiau info ir registracija čia: https://wiki.akl.lt/ZiemosMytas2006II/

Atviro kodo bei laisvosios įrangos pasaulis sveikina Sun Microsystems apsisprendimą pateikti visus populiarios java programavimo sistemos išeities kodus su GPL licenzija. „Manau, jog Sun prisidėjo prie laisvosios įrangos kūrimo daugiau nei bet kuri kita kompanija ar bendruomenė.“ - teigia GPL licencijos autorius Ričardas Stalmanas. „Ji elgiasi kaip tikras lyderis. Ji yra pavyzdys, kuriuo, aš viliuosti, seks kiti.“

Java ilgą laiką buvo kritikuojama kaip „nelaisva“ kalba, kuria parašytos programos galėjo veikti tik kartu su nemokamai platinamomis, tačiau pagal licenzijas atvirajam kodui nepriklausančiomis pagalbinėmis bibliotekomis. Ne kartą ją buvo siūloma kur įmanoma keisti C, Python ar kitomis „tikrai laisvomis“ alternatyvomis. Vėliau išsivystė alternatyvūs projektai (GNU Classpath, Apache Harmony), kurių kuriamų java vykdymo sistemų kokybė šiuo metu priartėjo prie tinkamos plačiam praktiniam naudojimui. Tikėtina, jog šių projektų atviro kodo pasauliui dar prireiks atviru kodu pakeisti toms Sun Microsystems java dalims, kurių pateikti atviro kodo forma Sun neturi galimybės, nes jas ji pati pirko kitur.

Sun atveria ne tik „standartinę“ J2SE, bet ir sudėtingiems tinklalapiams skirtą J2EE bei mobilioms sistemoms skirtą J2ME bibiliotekas.

Nuorodos:

Gruodžio 9 dieną kviečiamas Visuotinis narių susirinkimas, kuriame įvyks valdymo organų rinkimai bei praeitų metų veiklos aptarimas, taip pat būtinai bus tradicinė žiemos pirtelė.

Data: 2006-12-09
Vieta: Vilnius (pasirinkus vietą tiksliau, nariai bus informuoti iš anksto, pirtis garantuota)

Dienotvarkė:

• 2006 metų aptarimas - apie 30 min.
• Naujų įstatų tvirtinimas (redakcinė komisija padarė jai pavesta darbą, dabar beliko patvirtinti) - iki 30 min.
• Prezidento ir valdybos rinkimai - apie 1 h.
• Pirtis ir kiti šaunus dalykai - iki pat ryto.

Visus siūlymus dėl dienotvarkės, kandidatų į prezidento, valdybos bei revizoriaus postus, temų diskusijoms neoficialioje dalyje siųskite info_eta_akl_tšk_lt.

Išsami informacija bus paskelbta vėliau.

Korporacija Microsoft paskelbė apie oficialų operacinės sistemos Windows Embedded CE 6.0 išleidimą. Ši naujiena nebūtų pastebėta AK apžvalgininkų, jei ne viena aplinkybė: CE 6.0 išeities tekstai (apie 3.9 milijonai eilučių) dabar visiškai prieinami licencijos Shared Source sąlygomis kompanijos partneriams.

Licencija Shared Source nėra laisva tikrąja šio žodžio prasme, tačiau išsprendžia vieną iš uždaro kodo PĮ problemų: užsakovas gauna teisę peržiūrėti išeities tekstus, įnešti į juos pakeitimus ir naudoti pakeistą kodą nekomerciniams tikslams.

Hardy Poppinga, Microsoft sistemų mobiliems telefonams ir kitiems įrenginiams skyriaus vadybininkas, paaiškino, kad nauja iniciatyva shared source yra „pats reikšmingiausias anonsas jo skyriui per daugelį metų“. „Mes pirmą kartą per savo 10 metų istoriją partneriams – programuotojams atveriame visą Windows Embedded CE branduolį. Dabar jie galės kurti nuostabius įrenginius, skatindami inovacijas dėl priėjimo prie išeities tekstų.“

Pagrindinė nuoroda į naujieną: msdn.microsoft.com/embedded

Bendruomenė su pasididžiavimu praneša apie naują atviro kodo biuro paketo OpenOffice.org 2.1 versijos išleidimą.

Pagrindinis OpenOffice.org dokumentų formatas OpenDocument (ODF) 2006 gegužės 2 d. buvo pripažintas tarptautiniu ISO standartu „ISO/IEC 26300“. Jį palaiko daug smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Intel, Adobe, Google, Oracle, Corel ir kt.

OpenOffice.org versija 2.1 yra trečioji 2006 metais, kas atspindi bendruomenės apsisprendimą dažnai leisti versijas, pateikiant naudotojams ir kūrėjams naujas galimybes kas kelis mėnesius.

OpenOffice.org 2.1 anglišką ir lietuvišką versijas galima parsisiųsti iš openoffice.lt puslapio.

OpenOffice.org 2.1 Professional, sukurtą OpenOffice.org pagrindu su licencija GPL taip pat jau galima laisvai parsisiųsti. Rinkinys OpenOffice.org 2.1 Professional veikia aplinkose Windows, FreeBSD 6.1 ir GNU/Linux paketais RPM, DEB ir Generic. OpenOffice.org 2.1 Professional sukurtas aktyvios pagalbos ir konstruktyvios naudotojų kritikos dėka. Parsisiųsti galima iš i-rs.ru.

OpenOffice.org Premium, arba OxygenOffice Professional yra patobulinta OpenOffice.org versija, į kurią įeina daugiau priedų, kaip šablonai, pavyzdžiai ir šriftai. Ją taip pat galima laisvai parsisiųsti iš

European Computer Driving Licence, patys populiariausi kompiuterinio raštingumo kursai, pradėjo pirmąjį ne Microsoft kursą biuro programoms Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje: StarOffice Writer, Calc ir Base. StarOffice biuro programų paketas yra sukuriamas kompanijos SUN Microsystems laisvo biuro paketo OpenOffice.org pagrindu. Tai pirmasis sertifikuotas ECDL ne Microsoft produktų kursas Anglijoje ir Airijoje. Kurso rengėjai OpenApp taip pat planuoja paruošti Ooo ir Ubuntu kursus. Naudotojų permokymas – viena iš pagrindinių problemų pereinant prie AK programinės įrangos, ir šis permokymas jau prasidėjo.

Papildomi kursai rengiami Britų Nacionaliniame Kompiuterių Centre ir Didžiosios Britanijos Unix naudotojų grupėje. Londono Birkbeck College Universitetas siūlo kursus (Diploma in Open Source IT Applications) profesionalams (OOo, MySQL, PHP ir kt.).

Šaltinis: ZDNEt

2006 m. spalio 24 d. „Mozilla“ išleido stambų „Firefox“ - populiarios ir pripažintos, laisvos ir atviros naršyklės atnaujinimą, tuo kilsteldama draugiško interneto kartelę. Naudojamumo, saugumo ir individualizavimo galimybių patobulinimų dėka Firefox 2 yra tiesiog būtinas atnaujinimas kiekvienam žiniatinklio naršytojui.

Per mažiau nei dvejus metus dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje atrado „Firefox“ – būdą paprasčiau, greičiau ir saugiau naršyti internete. Firefox 2, išversta į daugiau nei 35 kalbas, visame pasaulyje yra prieinama gimtąja kalba daugiau žmonių, negu bet kokia kita naršyklė.

„Firefox 2 suteikia geriausią įmanomą patyrimą žiniatinklyje šiandienos žmonėms,“ šiandien pasakė Mitchell Baker, Mozilla valdybos pirmininkas. „Patobulinimai, kuriuos Mozilla atliko Firefox 2 patogumo, našumo ir saugumo srityse atspindi mūsų pagrindinį siekį atitikti pasaulio žiniatinklio naudotojų poreikius.“

Firefox 2 naujovės

Naršymas kortelėse. Firefox išpopuliarino naršymą kortelėse, leidžiantį vieno naršyklės lango skirtingose kortelėse matyti kelias žiniatinklio svetaines ir padedantį naudotojams efektyviau išnaudoti savo kompiuterizuotas darbo vietas. Firefox 2 naršymas kortelėse dar labiau patobulintas, pridėjus kiekvienai kortelei atskirą užvėrimo mygtuką, pagerinus navigacijos tarp kortelių galimybes bei kitas savybes.

Automatinis atidarytų interneto puslapių bei naršymo istorijos išsaugojimas išjungus interneto naršyklę ar visą OS. paleidus „Firefox“ 2 galima automatiškai atstatyti paskutinio naršymo metu atvertus interneto puslapius, langus, korteles ir jų naršymo istoriją.

Rašybos tikrinimas. Šiuolaikiškos žiniatinklio svetainės sudėtingėja, pateikdamos vis naujų žiniatinklio programų, tokių, kaip teksto rengyklės, skaičiuoklės ar interneto dienoraščių (blog) rašymo įrankiai. Integruotas Firefox rašybos tikrintuvas automatiškai tikrina rašybos klaidas ir siūlo jas taisyti, vartotojui įvedant tekstą.

Paieška. Paieška yra viena dažniausiai naudojamų žiniatinklio galimybių. Firefox 2 laidoje Mozilla patobulino naršyklės integruotos paieškos galimybes, dar palengvindama naudotojams norimos informacijos radimą. Nauja galimybė – paieškos žodžių siūlymas – vartotojui vedant tekstą į paieškos lauką, dinamiškai atnaujina iššokantį siūlomų paieškos žodžių sąrašą Google, Yahoo! ir Answers.com ieškyklėms.

Naujienų kanalai. Išplėtus darbą su naujienų kanalais, Firefox naudotojai gali plačiau išnaudoti žiniatinklio svetainių pateikiamų dažnai atnaujinamo turinio kanalų galimybes. Dabar naudotojai gali peržiūrėti jiems siūlomą turinį bei gali užprenumeruoti jiems patikusį naujienų kanalą tiek tiesiogiai į adresyną, tiek pasinaudodami žiniatinklio paslauga, tokia kaip Bloglines, My Yahoo! ar Google Reader, arba savo kompiuteryje esančia programa.

Apsauga nuo tapatybės vagystės. Firefox 2 ne tik pasižymi apdovanojimus pelniusiomis saugumo savybėmis, tokiomis kaip šnipinėjančios programinės įrangos diegimo blokavimas naršymo metu ir nepageidaujamų iššokančių langų blokavimas, tačiau dar ir apsaugo naudotojus nuo jų tapatybės vagystės, greitai informuodama juos apie svetainių įtartinumą, į tokias patekus. Siekiant apsaugoti naudotojų privatumą, šioje laidoje įjungta svetainių autentiškumo patikra pagal vietinį įtartinų svetainių sąrašą, automatiškai atnaujinamą kas valandą, užuot kaskart siuntus užklausą išorinei žiniatinklio paslaugai. Norėdami, naudotojai gali įsijungti ir išplėstinį šios paslaugos variantą – Firefox svetainių autentitkumą, prieš jas užkraudama, gali tikrinti trečiosios šalies, pvz., Google, teikamų paslaugų pagalba. Autentiškumo patikros metu aptikus, jog lankomasi įtartinoje ar apgaulingoje svetainėje, naudotojas apie tai iškart apie tai įspėjamas, ir jam patariama, kaip elgtis.

Pasiteisinęs saugumo modelis. Atviras ir skaidrus bendruomeninis Mozilla saugumo modelis padeda užtikrinti, jog naršymas žiniatinklyje su Firefox yra kiek įmanoma saugus. Tūkstančiai saugumo ekspertų ir patyrusių programuotojų iš viso pasaulio analizuoja ir tiria Firefox išeities tekstus, aptikdami potencialias spragas ir pažeidžiamumus, bei kartu dirba, šalindami iškylančias grėsmes. Šis atviras, paskirstytas ir naujoviškas požiūris į saugumą padeda iškelti naudotojų interesus ir suteikti saugiausią įmanomą patirtį žiniatinklyje.

Individualizavimas. Jokia kita interneto naršyklė negali būti taip pritaikoma savo reikmėms, kaip Firefox 2. Tūkstančiai papildinių, praplečiančių naršyklės funkcionalumą ir galimybes, įgalina vartotojus individualizuoti savo naudojamą naršyklę, pritaikant ją savo interesams ir skoniui. Mozilla „Firefox“ ir „Thunderbird“ papildinius rasite http://addons.mozilla.org svetainėje.

Daugiau informacijos apie Mozilla Firefox 2 bei jos suteikiamą paprastesnę, greitesnę ir saugesnę patirtį žiniatinklyje, rasite adresu www.mozilla-europe.org/lt/products/firefox/features/.

Mozilla Firefox 2 ir kitas Mozilla Corporation programas galima nemokamai parsisiųsti iš www.mozilla-europe.org/lt.

Apie Mozilla Corporation

Mozilla Corporation, visiškai priklausanti ne pelno organizacijai Mozilla Foundation (Mozilla Fondui), užduotis – kurti ir populiarinti produktus, skatinančius Fondo viešai iškeltus tikslus: išsaugoti pasirinkimo laisvę ir inovatyvumą internete. Milijonai žmonių visame pasaulyje mėgaujasi draugišku internetu, naudodamiesi atviro kodo Mozilla Firefox naršykle. Daugiau informacijos apie Mozilla ir jos produktus rasite adresu www.mozilla.com.

Apie Mozilla Europe

Įkurta 2004 m. sausį ilgamečių Mozilla bendraautorių iš keleto Europos šalių, Mozilla Europe siekia prisidėti prie atviro kodo Mozilla programinės įrangos produktų populiarinimo ir vystymo. Asociacija Mozilla Europe, įsikūrusi Paryžiuje, Prancūzijoje, yra tarptautinė Mozilla Foundation narė.

Asociacija „Atviras kodas Lietuvai" parodos „Infobalt'2006" lankytojus spalio 18 d. pakvietė į seminarą – diskusiją „Ar vyriausybė gali būti atviresnė? Atvirųjų standartų taikymas".

Apie atviras programas ir atvirus standartus diskutuota ne pirmą kartą. Parodos „Infobalt'2006" metu vykusioje konferencijoje akcentuojama buvo tai, kokią naudą vartotojai, vyriausybės, mažos įmonės ir tarptautinės korporacijos gali turėti iš atvirųjų standartų taikymo informacinėse technologijose.

Į AKL organizuotą seminarą atvyko stambioje tarptautinėje IT korporacijoje SUN Microsystems regiono vykdančiojo direktoriaus pareigas užimantis Jarmo Kuusivuori. Svečias savo pranešime papasakojo, kaip ilgalaikes strategijas turinčios didžiosios verslo įmonės dalyvauja atvirųjų standartų ir laisvųjų produktų kūrime. Seminare aktyviai diskutuota apie atvirųjų standartų teikiamus privalumus, pavyzdžiui, apie neseniai patvirtintą bei jau plačiai palaikomą OpenDocument laisvą dokumento formatą.

Fanatiški laisvosios rinkos gynėjai bandė teigti, kad siūlymas valstybės institucijoms naudoti atvirąją programinę įrangą pažeistų konkurenciją, esą neatitinka technologinio neutralumo. Šį teiginį lengvai atrėmė specialistai, paaiškinę, kad licencija nėra technologija.

Išleista Baltix GNU/Linux 2.0 versija, skirta namų bei biuro kompiuteriams. Ši versija yra padaryta ypač ilgą palaikymą turinčio Ubuntu GNU/Linux 6.06 (Dapper) pagrindu ir yra pritaikyta Lietuvos, Latvijos bei kitų Baltijos šalių rinkai, ypač namų bei biuro kompiuteriams. Dauguma naudotojų Baltix GNU/Linux OS ras viską, ko tik gali prireikti naudojantis kompiuteriu namuose ar biure - t.y. lietuviškam, latviškam, rusiškam ir t.t. raštui bei rašybos tikrinimui skirtas programas, paplitusių video bei audio formatų palaikymą, žodynus, edukacines programas ir t.t. Daugiau informacijos - naujai sukurtame Baltix GNU/Linux OS portale - http://baltix.akl.lt bei Baltix GNU/Linux kūrėjų puslapyje - http://launchpad.net/distros/baltix
Naudokitės Jums paruošta GNU/Linux sistema iškart, be jokio papildomų programų diegimo bei konfigūravimo!

Baltix GNU/Linux 2.0 versijoje rasite:

• GNOME 2.14 kaip standartinę darbalaukio aplinką.
• Internetinės telefonijos bei susirašinėjimo programą Jabbin 2.0, kuri yra suderinama su Google Talk ir kitomis XMPP/Jabber interneto standartą palaikančiomis programomis bei Ekiga, skirtą pokalbiams su SIP/H.323 interneto telefonijos standartą palaikančiais įrenginiais bei programomis, tame tarpe Windows Messenger bei Netmeeting.
• Totem Media Player, palaikantį MPEG, AVI, Divx, Xvid, Theora ir kitus Lietuvoje naudojamus video bei MP3, Ogg Vorbis ir kitus audio formatus.
• Nuotaikingas mokomąsias programas vaikams GCompris ir Tuxpaint.
• Laisvą žodynų programą OpenDict su LED anglų-lietuvių-vokiečių žodynais-priedais.
• Duomenų bei sistemos atstatymo įrankius, tame tarpe ir ištrintų nuotraukų, video ir kitų failų atstatymo įrankį PhotoRec bei TestDisk.
• ypač mažai resursų naudojančią IceWM aplinką.
• Vektorinės grafikos programą Inkscape.
• Braižymo programą QCAD.
• Nuotraukų tvarkymo bei darbo su skaitmeniniais fotoaparatais programą GThumb.
• Visų populiarių archyvų formatų (.zip, .arj, .cab, .rar, .7z, .gz, .bz2 ir kt.) palaikymą.
• Galimybę Baltix GNU/Linux sistemoje paleisti programinę įrangą, skirtą Windows sistemai.
• Iš viso, daugiau nei 1000 įdiegtų programinės įrangos paketų, apimančių per 2000 programų, įrankių bei žaidimų.
• Automatinį kompiuterio diskų aptikimą bei prijungimą dirbant tiesiai iš CD (live CD režimu) - matykite ir naudokitės savo kompiuteryje esančia informacija iš Linux OS jos net neįdiegdami!
• Patogią ADSL/PPPoE interneto prisijungimo programą.
• Daugelio klaidų bei trūkumų, esančių Ubuntu GNU/Linux 6.06, pataisymus bei naujesnes dažnai naudojamų programų versijas.

Asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ šių metų parodoje „Infobalt“ spalio 18 d. organizuos seminarą – diskusiją „Ar gali vyriausybė būti atviresnė? Atvirųjų standartų taikymas“, skirtą aptarti, kokie yra atvirų standartų teikiami privalumai, kaip atviri standartai susiję su laisvomis programomis, kokią naudą atvirų standartų taikymas atneštų atviros e-visuomenės ugdymui ir kokios yra techninės atvirų standartų naudojimo galimybės bei su tuo susijusio problemos.

Pagrindinis seminaro pranešėjas - „Sun Microsystems“ vykdantysis direktorius Suomijai ir Baltijos šalims Jarmo Kuusivuori, skaitysiantis pranešimą „The Many Faces of "Open"“, kalbės apie ilgalaikes strategijas turinčių didžiųjų verslo įmonių dalyvavimą atvirųjų standartų ir laisvųjų produktų kūrime.

Apie atvirų standartų taikymo galimybes Lietuvoje kalbės dr. Saulius Gražulis, AKL valdybos narys. Kaip atviri standartai susiję su laisvomis programomis, pristatys asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas ir atstovas nuo Lietuvos Europos Komisijos IDABC programos Atviro kodo programų ekspertų grupėje Romualdas Krukauskas. Jo pranešimo tema „Atviro kodo programų įtaka inovacijoms bei Europos Sąjungos informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus konkurencingumui“.

Seminaro programą galima rasti čia.

Asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ šiais metais vėl dalyvauja kasmetinėje parodoje „Infobalt'2006“ ir kviečia visus spalio 18-21 dienomis į „Litexpo“ parodų rūmų 5 salę. Šiemet AKL stende Nr. C11 bus pristatytas naujas lietuviškas produktas „Windows“ naudotojams bei ypatingai didelė „Linux“ distribucijų gausa, tarp kurių lietuviškos operacinės sistemos „Baltix GNU/Linux“ antroji versija.

Šiemet AKL stende naujovė - lankytojai bus skatinami „išsikepti“ bet kurią „Linux“ distribuciją į savo atsineštą laikmeną Tiems, kas su savimi laikmenos neturės, turėsime paruošę kelias distribucijas pardavimui už simbolinę kainą. Laisvos programos - tai ne būtinai nemokamos programos, todėl skatinsime paremti AKL veiklą įsigyjant laisvų programų rinkinius ir kitą atributiką.

Vienas iš AKL pristatomų produktų - „Baltix GNU/Linux 2.0“ - specialiai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema, sukurta Debian GNU/Linux ir Ubuntu OS pagrindu. Į sistemą įtrauktos programos biurui, internetui, muzikos klausymui bei daugybė kitų papildomų programų braižymui, darbui su fotoaparatais, pokalbiams internetu ir kt. bei „Windows“ programų palaikymas.

„Windows“ naudotojams - kompaktinis diskas „Laisvos programos biurui 2006“. Tai laisvų atviro kodo programų rinkinys, kuriomis galima puikiai dirbti namuose ir darbe. Į diską įeina angliškos bei lietuviškos programų versijos: interneto programų rinkinys „Mozilla“, biuro paketas „OpenOffice.org“, interneto kūrimo programa „NVU“, grafikos apdorojimo programa „The Gimp“ ir kitos.

Taigi kiekvienas parodos metu turės galimybę išsirinkti labiausiai patinkantį produktą ir sėkmingai jį naudoti. Laukiame visų parodoje spalio 18-21 dienomis!

Daugiau info - skyrelyje projektai.

Artimiausiu laiku visi dokumentai, išleisti Prancūzijos vyriausybės, gali tapti prieinami OpenDocument formatu. Tokį siūlymą pateikė Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos deputatas Bernard Carayon ataskaitoje, parengtoje Prancūzijos ministrui pirmininkui Dominique de Villepin. Carayon ataskaita neturi teisinių galių, tačiau prancūzų įstatymų leidėjai privalo kreipti dėmesį į panašius siūlymus.

Ataskaitos autorius reikalauja, kad būtų priimtas įstatymas, įpareigojantis valdžios institucijas naudoti ODF dokumentų kūrimui ir platinimui. Be to, Carayon rekomenduoja Europos šalims, turinčioms su Prancūzija partnerystės ryšius, naudoti šį formatą keičiantis dokumentais europiniu lygiu. Carayon pataria vyriausybei finansuoti tyrimų centrą, kuris užsiimtų atviro kodo programinės įrangos saugumu ir organizuoti sistemą, kurioje valstybinės institucijos ir savivaldybės galėtų keistis tokios PĮ naudojimo patirtimi. Pasiūlyta taip pat sukurti ES agentūrą, orientuotą į Europos šalių technologinio nepriklausomumo užtikrinimą. Dar viena Carayon idėja – suteikti deputatams teisę rinktis, kokią programinę įrangą diegti į jų kompiuterius: patentuotą ar atviro kodo.

Šaltinis: compulenta.ru

2006 m. Spalio 18 - 22d. Rygoje vyks Pike programavimo kalbos konferencija. Vienas iš pranešėjų - Martinas Nilsonas iš Opera Software, kuris pristatys Pike programavimo kalbos galimybes ir vystymąsi, o Bilas Veliveris supažindins su savo FINS MVC Framework projektu. Be to bus pristatyta nauja knyga pavadinimu "Pike: An Introduction".

Plačiau apie konferenciją: http://conference.gotpike.org
el. paštas: conference_eta_gotpike.org

Plačiau apie Pike: http://steam.iaeste.at/pike/conference2006/
http://pike.bug.lt (vertimas lietuvių klb.)

Iki pasimatymo Rygoje!

Tęsiant GNOME leidimų ciklo tradiciją, po pusės metų tobulinimo, tiksliai laiku, lyg šveicariškas laikrodis, naujasis Linux ir Unix operacinių sistemų grafinės darbo aplinkos GNOME leidimas GNOME 2.16 jau čia!.

GNOME 2.16 tai naujausia GNOME darbo aplinkos versija. GNOME yra populiari, daugiaplatformė darbo aplinka Linux™, UNIX™ bei kitoms platformoms. Paremta Laisva ir Atvirojo Kodo programine įranga, GNOME kompiuterių naudotojams suteikia visus dažniausiai naudojamus įrankius, kokių jie gali tikėtis šiuolaikiškoje grafinėje kompiuterių aplinkoje, o programinės įrangos kūrėjams - lanksčią ir galingą platformą.

Šiame leidime, kaip visada, daug ištaisytų klaidų bei patobulinimų, be to, šis leidimas tai pirmasis žingsnis žengiant į dar neregėtų vizualių efektų darbo aplinkose amžių. Nekantriausieji gali visa tai jau išbandyti.

Išsamiai apie visus pakeitimus galite skaityti GNOME 2.16 leidimo apžvalgoje.

Naująją versiją naudotojai galės greitai išbandyti gan greitai pasirodysiančiose Ubuntu bei AKL gaminamoje Baltix GNU/Linux OS. Pastarosios naujausią versiją galima bus gauti Infobalt parodoje AKL stende.

Projektas FreeDOS, kuriantis su DOS sutaikomą operacinę sistemą, galinčią dirbti IBM kompiuteriuose, pagaliau pristatė pirmą finalinę versiją 1.0. Sistema buvo kuriama nuo 1994 metų ir turi tokias galimybes kaip įkrova iš Windows 95-2003 /NT/XP/ME, failų sistemos FAT32 ir didelių diskų (LBA) palaikymas, LFN palaikymas, diskų podėlis (angl. cache) (LBACACHE). Į sistemą įeina programos, skirtos valdyti atminčiai (HIMEM, EMM386, UMBPCI), pakeitimas SHSUCDX ir tvarkyklė (angl. driver) įrenginiui CD-ROM (XCDROM), tvarkyklė pelei su ratuku (CUTEMOUSE), FDAPM kompiuterio maitinimui reguliuoti ir tvarkyklė UDMA (XDMA, iki 4 diskų).

Iš naudotojams skirtų programų FreeDOS 1.0 galima paminėti multimedijos grotuvą MPXPLAY (mp3, ogg, wmv ir kitiems formatams), archyvatorius (7ZIP, INFO-ZIP zip & unzip), tekstinius redaktorius (EDIT / SETEDIT), pagalbos failų naršyklę (HTMLHELP), teksto žiūryklę (PG). FreeDOS platinama pagal GNU GPL (Bendrą Viešąją Licenciją).

Šaltinis: nixp.ru

Daugiau: freedos.org

Vystymo komitetas prie Atviro kodo iniciatyvos (OSI Proliferation Committee) publikavo pirmąjį pranešimo variantą apie būtinybę išspręsti licencijavimo painiavą. Siūloma visas licencijas suskirstyti į tris kategorijas.

Į pirmąją kategoriją pateks populiarios licencijos, naudojamos didelių bendrijų. Antroji apims specialios paskirties licencijas, o trečioji – retai naudojamas, besikartojančias bei netinkančias į pirmas dvi grupes. OSI taip pat siūlo padalinti licencijas į „labiau mėsgtamas OSI“ ir tas, kurios organizacijos nuomone turėtų būti ateityje panaikintos. Pati OSI negali turėti įtakos kūrėjų pasirenkamai licencijai.

Į pirmąją kategoriją įeis licencijos Apache, GPL, Mozilla Public Licence ir Common Development and Distribution Licence (CDDL), sukurta kompanijos Sun projektui OpenSolaris. Licencijoms su specialia paskirtimi laikomos tos, kurios išleidžiamos mokslo, vyriausybės įstaigų bei testavimams.

GPL (General Public Licence) palaikanti bendruomenė mano, kad būtina palikti tik vieną – jų – licenciją. GPL šalininkų nuomone, atviro kodo licencijavimo modelių įvairovė sukuria nereikalingus konfliktus bendruomenėje naudojant programas.

Šaltinis: Cnews.ru

Programinės įrangos su atviru kodu fenomenas vis labiau plinta. 116-oje šalių IDC pravestas tyrimas parodė, kad atviro kodo produktų naudojimas auga vis sparčiau. Analitikų nuomone, ši tendencija pastebima jau nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio. Tikimasi, kad PĮ su atvirais išeities tekstais suvaidins svarbų vaidmenį visų kategorijų programinės įrangos vystymui, žymiai sumažindama jų kainą. Tyrimo duomenimis, atviro kodo programos yra naudojamos 70% programinės įrangos gamintojų ir yra kuriamos pusės iš jų.

Šaltinis: osp.ru

Ryšium su Debian Developer'io Joost van Baal atvykimu į Lietuvą, organizuojamas PGP KeySigning renginys. Jis įvyks 2006 m. rugpjūčio 14 d. 14 val. UAB „Programuotojų artelė“ biuro patalpose (Vilnius, Z. Sierakausko 30A-17, N54.683200 E25.262183).

Tai pirmasis oficialus tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Jis vyks pagal supaprastintą protokolą (nes greičiausiai dalyvių nebus labai daug), todėl išankstinė dalyvių registracija nėra būtina ir dalyvių sąrašo kompiliavimas prieš renginį nebus atliekamas. Kiekvienas dalyvis su savimi turi turėti:

1. Atsispausdinęs daug (tiek kiek tikisi gauti signatūrų savo GPG raktui) lapukų su savo Vardu ir Pavarde, e-pašto adresu, GPG key ID, key type, ir HEX fingerprint.
2. Pasą ar kitą rimtą dokumentą (pvz. vairuotojo teises) su nuotrauka, patvirtinantį asmens tapatybę.
3. Rašymo priemonę.

PASTABA: Dalyvio viešasis GPG raktas būtinai turi būti publikuotas bent viename viešųjų PGP raktų serveryje.

Nors išankstinė dalyvių registracija nėra privaloma, tačiau pageidautina, kad informuotumėte Kęstutį Biliūną <kebil@kaunas.init.lt> apie savo ketinimus dalyvauti.

Visus, kam rūpi PGP pasitikėjimo tinklo didinimas, kviečiame dalyvauti.

Daugiau apie PGP Key Signing Party galite paskaityti čia: GPG Keysigning Party HOWTO.

Renginio organizatoriai:
Albertas Agejevas <alga@akl.lt>
Kęstutis Biliūnas <kebil@kaunas.init.lt>
Marius Gedminas <mgedmin@b4net.lt>

Kompanija Microsoft Open XML Translator Project“, kurio metu bus sukurta priemonė keisti formatus tarp MS Office ir OpenDocument. Produktas bus platinamas atviru kodu pagal licenciją BSD.

Taip pat pranešama apie tai, kad MS Office 2007 palaikys OpenDocument tiesiai „iš dėžės“, kaip pagrindinį formatą (oficialiai nepatvirtinta informacija).

OpenOffice bendruomenė šia proga išleido pranešimą spaudai, kuriame pagyrė Microsoft už tai, kad ji atsisako piršti savus standartus (Office Open XML), jau egzistuojančiųjų naudai.

Daugiau:

www.prnewswire.com

ODF Add-in for Word 2007

Šaltinis: opennet.ru

ODF taps oficialių Belgijos institucijų vidinių mainų dokumentų standartu. Ši iniciatyva, kuri bus palaikyta Belgijos Ministrų Tarybos penktadienį, turėtų labiau paskatinti Microsoft pereiti prie atvirų standartų.

Pasak Fedict organizacijos, užsiimančios IT klausimais Belgijoje, architektūros ir standartų generalinio vadybininko Peter Strickx, ši iniciatyva susilaukė pasekėjų Prancūzijoje ir Danijoje.

Daugiau: news.zdnet.co.uk

Šaltinis: linux.org.ru

Projektas nebeplatins dviejų versijų savo produkto: GPL ir komerciniam naudojimui (AFPL). Nuo šiol Ghostscript bus leidžiamas tik su licencija GPL be apribojimų įtraukti komercinius produktus.

Daugiau: http://advogato.org/person/raph/diary.html?start=411

Šaltinis: opennet.ru

Antivirusinių programų kompanijos Trend Micro atstovas tvirtina, kad atviro kodo programinė įranga yra saugesnė nei uždara, nuosavybinė, kaip Microsoft Windows. Anot Trend, viena iš didesnio saugumo priežasčių – Linux distribucijų įvairovė. „Daugybė žmonių kontroliuoja išeities tekstus, jie gali greitai reaguoti į rastus trūkumus.“

Šis pareiškimas tampa ypač aktualus po vakarykščio Microsoft tvirtinimo apie tai, kad daugiau nei 60% užkrėstų Windows asmeninių kompiuterių, praskanuotų Microsoft Windows Malicious Software Removal Tool nuo 2005 sausio iki 2006 kovo, turėjo žalą darančią PĮ. Šis MS įrankis pašalino mažiausiai vieną PĮ versiją su distanciniu valdymu iš 3.5 milijono asmeninių kompiuterių, kai iš viso buvo tikrinami 5.7 milijonai. „Trojos arkliai sudaro didelį pavojų Windows naudotojams. Per 15 mėnesių periodą MS programa rado 5.7 milijonus užkrėstų Windows sistemų ir pašalino iš jų 16 milijonų kopijų kenkėjiškų programų.“

Šaltinis: linux.org.ru

Daugiau:

ZD Net UK

News.com

Neilgai trukus po Picassa Linux versijos išėjimo pasklido informacija apie tai, kad Google pritaiko operacinei sistemai Linux dar vieną programą – Google Earth. Gandai pasitvirtino – šiandien iš programos tinklalapio jau galima parsisiųsti beta versijas, pritaikytas Linux ir Mac OS X. Programa parašyta naudojant Qt ir jau užregistruota KDE-Apps.org.

Parsisiųsti Google Earth galima iš čia.

Šaltinis: linuxcenter.ru

Taivano vyriausybė pareiškė, kad nuo šiol visi valstybinėms institucijoms įgyti staliniai kompiuteriai privalo būti suderinami su Linux, taip siekdama paskatinti atviro kodo programinės įrangos naudojimą šalyje.

„Pastaruoju metu Linux tampa prieinama vis platesniam naudotojų ratui dėl mažesnės kainos ir geresnio pritaikomumo“, - sakė Mike Lin, Taipei Computer Association konsultantas.

Daugiau: Government says all new PCs must be Linux-friendly

Ubuntu kūrėjai padarė svarbų atradimą: pasirodo GNOME pasikrovimą bei programų darbą galima gerokai paspartinti tam tikru būdu formatavus konfigūracinius XML failus, ištrinant visus nereikalingus tarpus ir naujos eilutės simbolius.

Pateikiamos rašmenos (scripts) programų Rhythmbox, Evolution, OpenOffice ir gconf optimizacijai.

Daugiau: GnomeFiles

Šaltinis: linux.org.ru

Europos komisija pareiškė, kad ruošiasi išbraukti kompiuterines programas iš patentuojamos intelektualinės nuosavybės sąrašo,- praneša CNET News

Europos Patentų Biuras tolesnius patentų prašymus peržiūrinės atsižvelgdamas į naująjį įstatymą. Įstatymo projekto juodraštyje rašoma, kad patentai, gauti programinei įrangai, gali būti pripažinti negaliojančiais atitinkamo teisminio proceso metu.

Šis pareiškimas prieštarauja išleistam prieš metus, kuriame rašoma, kad Europos Patentų Biuras toliau išdavinės patentus programinei įrangai su technologinėmis naujovėmis.

Organizacija Foundation for a Free Information Infrastructure, pravedusi ne vieną akciją prieš PĮ patentus, išreiškė nuostabą dėl tokio staigaus Komisijos sprendimo pakitimo.

Šaltinis: compulenta.ru

Gegužės 24 d. Briuselyje Europos Komisija, atsakydama lenkų profesoriui Adam Gierek, patvirtino, kad Europos Patentų Biuro (EPO) atvejo įstatymas negali būti taikomas nei ES valstybėms, nei Europos Teisingumo Teismui (European Court of Justice – ECJ). Pirmą kartą Komisija aiškiai pareiškė, kad kompiuterinės programos negali būti patentuojamos.

Daugiau: European Commission says software is not patentable

Šį mėnesį buvo išleistas pirmas 3D "Atviras Filmas" - "Elephants Dream". Jį galite parsisiųsti iš http://www.elephantsdream.org/. Šis filmas buvo sukurtas naudojant tik Atviro Kodo priemones, o visa filmo kūrime naudota medžiaga yra prieinama kiekvieno naudojimuisi. Filmas ir produkcijos failai yra licenzijuotti Creative Commons Attribution 2.5 licenzija, kuri reikalauja tik tinkamo šaltinio nurodymo norint rodyti, pernaudoti ar platinti šį filmą.

Daugiau informacijos (anglų kalba): http://en.wikipedia.org/wiki/Elephants_dream ir http://en.wikinews.org/wiki/Interview_with_Ton_Roosendaal_about_Elephants_Dream_and_free_content_movies

Vyksta Google surengtos "Summer of code" iniciatyvos paraiškų svarstymas. GNU projekte šiuo metu beveik perpus lenkdama kitus kandidatus pirmauja paraiška GNU Classpath (alternatyvus java sisteminės bibliotekos išpildymas) saugiajai komunikacijai (SSL) iš esmės pagerinti. Ši sistema yra ir veikia, tačiau norima išplėsti jos galimybes. Kandidatui padeda tai, jog jis jau nemažai dirbo GNU projektuose ir yra gerai šios bendruomenės pažįstamas.

Toliau pagal reitingą seka pasiūlymai tobulinti Guile programavimo kalbą, iš esmės pagerinti GNU slankaus kablelio aritmetikos biblioteką bei suteikti Bison kodo generatoriui galimybes generuoti kodą Java, C# ir Python kodą. Daug populiarių paraiškų ir įvairiais GNU/Hurd vystymo klausimais. Nemažai ir pasikartojačių idėjų (tuomet pasirenkamas rimčiausiu atrodantis kandidatas).

Google planuoja grantą gavusiems studentams mokėti 4500 dolerių už maždaug trijų mėnesių darbą.

Oracle pažadėjo perduoti savo naudotojo sąsajos techniką atviro kodo bendruomenei. Kompanijos atstovas pareiškė tai San Francisko JavaOne konferencijoje gegužės 17-ąją, tą pačią dieną, kai Sun pažadėjo atverti Java išeities tekstus.

Oracle pateiks AJAX sąsajos komponentų rinkinį per kelis artimiausius mėnesius. Programuotojai galės juos naudoti savo tinklalapiuose prisijungimui prie duomenų šaltinių, daugiausia duomenų bazių. Kompanija integravo AJAX su JavaServer technologija, dėl ko atsirado galimybė naudoti sąsają darbui su serverių priedais be jokio papildomo kodo. „Java, atviras kodas ir scenarijų kalbos – pagrindiniai elementai naujos kartos tinklo papildiniams kurti“, - sakė Oracle pagrindinis tarpinės PĮ projektuotojas Ted Farrell.

Oracle taipogi planuoja palaikyti atviro kodo scenarijų Groovy, Grails ir kitų bendruomenes, bei naują specifikaciją JSR-223, leidžiančią naudoti scenarijų kalbas Groovy, PHP ir Grails serverių papildiniams Java.

AJAX – asinchroninė JavaScript ir XML – technologija, leidžianti kurti tinklalapius su interaktyviai atsinaujinančiomis komponentėmis ir nereikalaijanti perkrauti viso tinklalapio iš serverio. AJAX puslapiai tuomet nesiskiria nuo sąsajų papildinių, esančių lokaliame kompiuteryje, bei yra nutolusio darbo su papildiniais per interneto naršyklę pagrindas.

Šaltinis: http://citcity.ru/12470/

Kanalas BBC World TV gegužės 10 dieną pradėjo rodyti dviejų serijų dokumentinį filmą „Kodo laužytojai“ (Code Breakers), skirtą laisvai programinei įrangai. Filmas parodys, kaip neturtingos šalys naudoja laisvą PĮ vystymuisi. Po numatytų 10 transliacijų per BBC, dokumentinį filmą bus leidžiama laisvai platinti visame pasaulyje. Apie tai rašoma pranešime spaudai, parengtame Azijos – Ramiojo vandenyno vystymosi informacinės programos, įeinančios į JTO (UNDP-APDIP) vystymosi programą.

„Kodo laužytojų“ autoriai papasakos žiūrovams apie Afrikos mokyklų kompiuterizaciją ir išėjimą į internetą, Ispanijos kaimų sujungimą, taip pat laisvos PĮ panaudojimą vėžlių veisimui Galapagų salose bei Šri Lankos nelaimių likvidacijos darbų valdymui.

Filmo kūrimo metu filmavimo grupei teko aplankyti tuziną pasaulio šalių bei susipažinti su laisvos PĮ panaudojimu kiekvienoje iš jų. Taip pat jie tyrė šalių kultūrinių ypatybių poveikį laisvai programinei įrangai ir analizavo ryšį tarp laisvų programų naudojimo bei kompiuterinio piratavimo lygio sumažėjimo.

Laisva programinė įranga tradiciškai išleidžiama su atviru išeities kodu, kurį galima naudoti, tirti, keisti ir platinti beveik be jokių apribojimų. Nors šiai koncepcijai jau daugiau nei 20 metų, filmo režisieriaus Robert Lamb nuomone, laisva PĮ mažai skleidžiama, nes jos vystymu neužsiima jokia konkreti organizacija.

Kuriant filmą prisidėjo Tarptautinis atviro kodo tinklas (IOSN), UNESCO bei daugybė kitų tarptautinių organizacijų.

Susiję saitai:
Coming Soon: The Code Breakers – a BBC World Documentary on FOSS and Development
DVD - Software for Development: Is Free/Open Source Software the Answer?
FOSS e-Primer Series
Roadmap for Open ICT Ecosystems
All APDIP e-Resources
The International Open Source Network (IOSN)
The International Development Research Centre (IDRC)
UNESCO

Šaltinis: http://lenta.ru/news/2006/05/11/foss/

Vakar (2006-05-11) Novell pristatė naują savo distribucijos versiją – SUSE Linux 10.1.

Ji pasižymi tuo, kad tai pirma stabili SUSE Linux versija, sukurta viso pasaulio atviro kodo PĮ programuotojų ir šalininkų bendruomenės, kas tapo įmanoma Novell iniciatyvos openSUSE dėka. Distribucija platinama internete, taip pat parduodama tradicinėse Novell pakuotėse per visą jos platintojų tinklą.

„Novell ir openSUSE bendruomenė sukūrė Linux produktą, kuris sudomins ir naujokus GNU/Linux pasaulyje, ir patyrusius naudotojus“, - sakė Holger Dyroff, Novell SUSE vadybos viceprezidentas.

SUSE Linux 10.1 sukurta Linux branduolio 2.6.16.13 pagrindu ir yra sudaryta iš X serverio Xorg 6.9.0, grafinės aplinkos KDE 3.5.1 bei GNOME 2.12.0.1, oficialios pakuotės OpenOffice.org 2.0.2, vaizdų apdorojimo programos GIMP 2.2.10, kompiliatorių rinkinio GCC 4.1.0 su biblioteka Glibc 2.4, naršyklės Mozilla Firefox 1.5.0.3 ir pašto programos Thunderbird 1.5 ir t.t.

Trumpai:

• kernel-2.6.16.13
• gcc-4.1.0
• glibc-2.4
• X.Org-6.9.0
• xgl-cvs_060503
• apache2-2.2.0
• PostgreSQL-8.1.3
• MySQL-5.0.18
• samba-3.0.22
• PHP-5.1.2
• KDE-3.5.1
• GNOME-2.12
• GIMP-2.2.10 (gimp-cmyk-0.3)
• OpenOffice_org-2.0.2

Parsisiųsti SUSE Linux 10.1 galima iš http://download.opensuse.org/.

Daugiau: http://lwn.net/Articles/183230/

Šaltiniai: http://www.nixp.ru, http://www.linux.org.ru.

Šeštadienį (gegužės 6 d.) vykusiame AKL visuotiniame susirinkime buvo išrinkta naują AKL valdyba, patvirtinti naujį įstatai.

Nauju/senu AKL prezidentu tapo Jaroslav Šatkevič.

Į AKL valdybą pateko:

• Albertas Agejevas - 18 balsų
• Mykolas Okulič-Kazarinas - 17 balsų
• Saulis Gražulis - 16 balsų.
• Tomas Jonorušas - 14 balsų.
• Žilvinas Jančoras - 13 balsų.

AKL revizoriumi tapo Kęstitis Biliūnas.

Sveikiname naująją AKL valdžią ir linkime produktyvaus darbo!

Kaip atsvara BSA kampanijai, kuri šiuo metu siūlo pinigus darbuotojams įskusiantiems savo žmones, naudojančias nelegalias MS office kopijas, OpenOffice.org pradėjo savo kampaniją "Nori legalaus, prašyk OpenOffice.org".

Pagrindinė mintis:

• MS (Microsoft) nusipirko kompaniją, gaminančia programas. skirtas nustatyti programinę įranga įdiegtą kompiuteryje.
• Sistemos atnaujinimo metu įdiegiama įrangas nustatanti piratines MS office kopijas.
• BSA (Business Software Alliance) pasauliniu mastu kuria pažeidėjų persekiojimo schemas, pavyzdžiui Dižiojoje Britanijoje siūlo dideles premijas pranešusiems apie pirataujančias įmones.
• MS licenzijavimo programa - komplikuota ir ją legva pažeisti netyčia.

Bet viskas gali būti daug paprasčiau: OpenOffice.org siūlo laisvą, nemokamą, turintį visas reikiamas funkcijas biuro programų paketą, lengvai galintį pakeisti MS Office.

Openoffice.org tyrimai rodo, kad yra 10 kartų pigiau pereiti nuo MS Office prie OpenOffice.org 2, nei atnaujinti jį iki MS-Office 2007.

Parašyk legalaus - gauk OpenOffice.org šiandien!

Visa informacija http://why.openoffice.org/index.html

2006 gegužės 2 d. universalusis atviras biuro dokumentų formatas - OASIS OpenDocument (ODF) buvo patvirtintas kaip tarptautinis ISO standartas "ISO/IEC 26300". Prieš metus OpenDocument buvo patvirtintas kaip standartas ir tarptautinės verslo standartų organizacijos OASIS.

OpenDocument biuro dokumentų formatą naudoja ir palaiko daug smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Intel, Adobe, Google, Oracle, Corel ir t.t., taip pat dauguma laisvos biuro programinės įrangos gamintojų savo programinėje įrangoje, tame tarpe:

• OpenOffice.org (nuo versijos 1.1.5),
• AbiWord (nuo 2.4),
• Gnumeric (nuo 1.6),
• KDE KOffice (nuo 1.4),
• Visioo Writer,
• Scribus (nuo 1.2.2),
• eZ publish,
• DocMgr.

Taip pat nemažai nuosavybinių biuro programų palaiko OpenDocument, tame tarpe SUN StarOffice (nuo 8.0), IBM Workplace, Google Writely, 602Office 2, SoftMaker's TextMaker ir daug kitų, žr.: www.wikipedia.org/wiki/OpenDocument#Application_support bei www.opendocumentfellowship.org/Applications.

Universalusis OpenDocument biuro dokumentų formatas, kuris jau yra oficialus tarptautinis ISO standartas - tai šiuolaikiška ir nepriklausoma alternatyva pasenusiems ir nestandartizuotiems nuosavybiniams Microsoft Office biuro dokumentų formatams (.doc, .xls ir t.t.), kurie, šiuo metu, daugiausia naudojami Lietuvoje.

Šis formatas turi daugiausia galimybių iš visų (ir atvirų ir uždarų) biuro dokumentų formatų, tame tarpe ir skaitmeninio parašo palaikymą. Kiekviena Lietuvos valstybės ar savivaldos institucija turėtų naudoti ISO standartu tapusį atvirajį OpenDocument formatą pateiktama ar priimdama dokumentus viešai - taip elgtis jas įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas.

6 mėnėsius trukęs OpenDocument ISO standartizavimo procesas baigėsi balsavimu, kuriame dalyvavo daug IT kompanijų ir nei vienas nebalsavo prieš OpenDocument formato tapimą tarptautiniu ISO standartu. http://www.consortiuminfo.org/standardsblog/article.php?story=20060503080915835

Gegužės 1 buvo oficialiai išleista nauja stabili laisvos operacinės sistemos OpenBSD versija – 3.9.

Naujovių OpenBSD 3.9 turi daugybę: naujų platformų palaikymas (kai kurių Apple Macintosh G5), aparatinės įrangos naujos tvarkyklės (divers), naujos paslaugų programos (utilities) (perrašytas ftp-proxy, dabar su tftp-proxy sdiff, getent), naujas funkcionalumas (ancontrol visiškai palaikomas ifconfig), tobulesnis kodas, nauja PĮ (OpenSSH 4.3, OpenBGPD 3.9, OpenOSPFD 3.9) ir kt.

Naujos versijos detales bei diegimo informaciją galima rasti openbsd.org.

Šaltinis: http://www.nixp.ru

AKLas visą laiką turi krūva projektų ir darbų, tačiau pastoviai trūksta žmonių kurie tuos darbus atliktu. AKL'o dienoraštyje pateiktas sąrašą darbų/poreikių.

Plačiau skaityti čia.

Gegužės 6 dieną kviečiamas visuotinis AKL narių susirinkimas, kuriame įvyks valdymo organų rinkimai bei praeitų metų veiklos aptarimas.

DATA: 2006-05-06 d., šeštadienis
VIETA: Pylimo g. 26/1, Vilnius (VGTU nuotolinių studijų centro salė)

Darbotvarkė ir kita informacija skelbiama čia.

AKL pagrindinis serveris ideja.akl.lt pagaliau buvo atnaujintas! Dabar mūsų Zope projektus, Jabber serverį ir konferencijas suka greitas serveris -- P4 2.6 GHZ, 1 GB RAM, 160 GB MD RAID. Šį kompiuterį paaukojo Z3U Ltd ir SATi.

Aparatūros atnaujinimo proga buvo atnaujinta ir programinė įranga. Dabar serverį valdo Ubuntu Breezy operacinė sistema. Serveryje veikia Zope 2.8 ir Plone 2.1.2, ejabberd 1.0, Apache 2.0.

Šiais metais Google ir vėl planuoja mokėti trijų mėnesių trukmės stipendijas studentams, kurie plėtoja esamus arba kuria naujus atviro kodo projektus. Panašioje praeitų metų programoje dalyvavo 400 studentų iš 49 pasaulio šalių. Jie padėjo keturiasdešimčiai atviro kodo projektų. Paraiškos priimamos nuo 2006 metų gegužės 1 d. Kreiptis su pasiūlymais gali kreipimosi metu studijų dar nebaigę bakalaurai, magistrai ir doktorantai. Atvirą kodą jie kurs tose šalyse, kur šiuo metu gyvena.

Atrinktiems projektams Google skirs po 5000 JAV dolerių, iš kurių 500 bus skirti pačiam projektui (už vadovavimą studentui), likę 4500 - pačiam studentui už darbą. Įvairius mokesčius studentas turės sumokėti pats.

Paraiškos sėkmė priklauso ne tik nuo studento, bet ir nuo paties projekto, todėl verta rinktis reikšmingus, pajėgius konkuruoti atviro kodo projektus (pavyzdžiui, įvairias GNU arba Apache bendruomenes). Vienas asmuo gali pateikti iki 20 paraiškų, tačiau tik viena iš jų galės būti priimta.

Paraiškoje turi būti projekto pasiūlymas, paaiškinta dalyvavimo būtent šiame projekte priežastis ir įtikinamai pagrįsta, jog pareiškėjas yra geras kandidatas planuojamam darbui vykdyti. Paraiškoje taip pat pateikiama informacija apie kandidato išsilavinimą bei patirtį ir kiti duomenys, kurie gali turėti įtakos sprendimo procesui.

Daugiau informacijos galima rasti adresu http://code.google.com/soc/studentfaq.html

Trečiadienį, kovo 22 d., IVKP organizuoja seminarą(konferenciją): „Atvirieji standartai ir atvirasis kodas – mitai ir tikrovė“.

Viešasis seminaras skirtas laisvosios programinės įrangos (atvirojo kodo) ir atvirųjų standartų plėtros bei taikymo klausimams. Šiuo seminaru siekiama aptarti atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo bei diegimo perspektyvas, o taip pat viešai apsvarstyti Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006–2009 metų programos projektą.

Kviečiame sudalyvauti visus, kam šį tema yra įdomi ir aktuali.

Registracija el.p. s.ruseckiene@ivpk.lt

Seminaro programa yra čia.

Tokijuje spaudos konferencijoje SONY vadovas Ken Kutaragi pranešė, kad 2006 lapkričio mėnesi planuojamas išleisti SONY PS3 bus komplektuojamas su 60GB kietu disku ir LINUX OS

Šaltinis: www.linuxelectrons.com/article.php/2006031511012712

Šiandien GNOME projektas švenčia išleidę naujausią populiarios, multiplatformės Laisvos darbo aplinkos GNOME 2.14 versiją.

Lygiai po pusės metų, nuo GNOME 2.12, GNOME kūrėjų visame pasaulyje: hakerių, dokumentacijos rašytojų, naudojimosi paprastumo bei pagalbinių technologijų specialistų, vertėjų, sistemų administratorių, kompanijų, menininkų, naudotojų bei testuotojų sunkaus darbo dėka GNOME 2.14 išvydo dienos šviesą. Tai dar vienas puikus leidimas, kuriuo galima didžiuotis - labai ačiū kiekvienam prisidėjusiam!

Išsamią informaciją apie GNOME 2.14 rasite mūsų leidimo apžvalgoje: http://www.gnome.org/start/2.14/notes/lt/

Tokiu pavadinimu vasario 24 d.savaitraštyje „Atgimimas“ publikuotas Daivos Repečkaitės straipsnis, kuriame rašoma: „Europos Komisija atkakliai reikalauja, kad programinės įrangos kompanija „Microsoft” palengvintų savo konkurentams kelią į rinką, atskleisdama dalį savo operacinės sistemos „Windows” kodo. „Microsoft” ginasi, jog jau padarė pakankamai, o tolesni reikalavimai būtų pasikėsinimas prievarta atimti intelektinę nuosavybę. Ar iš jau šeštus metus trunkančio ginčo gali laimėti vis stiprėjanti su „Microsoft” konkuruojanti jėga – atvirojo kodo judėjimas? Ir dar svarbiau – ar iš to ką nors laimės vartotojai?“

Plačiau skaitykite „Atgimime“.

Pasirodė išankstinė stabilios GNOME 2.14 versijos būsimų galimybių apžvalga. GNOME 2.14 bus išleistas šių metų kovo 15 d. Davyd Madeley jau tradiciškai pristatė puslapį su momentinėmis ekrano nuotraukomis ir publikuota trumpa GNOME 2.14 naujienų apžvalga.

Paskelbta apie naują patobulintą operatyviosios atmintinės skirstytoją (memory allocator), pavadintą Gslice, kuris pakeis GmemChunk. Pessulus, pasirodęs paslaugų rinkinyje sistemų administratoriams GNOME Admin Suite, leidžia pagerinti daugelį GNOME Desktop funkcijų (jis visų pirma skirtas interneto kavinėms, kur būtina apriboti skydelių keitimą, komandinės eilutės ir kt. naudojimą). Sabayon, taip pat įeinantis į GNOME Admin Suite, skirtas naudotojų grupių profilių kūrimui.

Programose Nautilus ir Yelp pristatytos naujos daug produktyvesnės paieškos sistemos, leidžiančios pagalbinės programos Beagle pajungimą.

Bus išleita Ekiga'os (žinomos kaip GNOME Meeting) versija 2.0. Į jos funkcijas įeis SIP ir H323 palaikymas balso ir vaizdo ryšiui (Voice ir Video over IP), automatinis STUN nustatymas, PC-2-Phone palaikymas pigiems tarptautiniams pokalbiams.

Naujų galimybių atsirado ir langų tvarkyklėje Metacity, tarp kurių – savas compositing manager, naudojantis libcm ir OpenGL, kuriantis tokius efektus kaip langų šešėliai, meniškai atsidarantys meniu ir kt.

Naujas GNOME Desktop skydelio įskiepis DeskBar leidžia iškviesti programas, atverti žymeles, naudoti paieškos sistemas (Google, Yahoo!, Beagle ir kt.).

GNOME tekstų redaktorius gedit išmoko tiesiogiai išsaugoti bylas nutolusiuose kompiuteriuose, įgavo galimybę pajungti Python priedus.

GNOME Power Manager – naujos kartos maitinimo valdymo sistema. Kuriama ant Hardware Abstraction Layer (HAL), suteikia naudotojams daugelį maitinimo valdymo funkcijų stalo kompiuteriams (ypač aktualu nešiojamiems kompiuteriams).

Daugiau www.gnome.org

Laisvos programnės įrangos kūrėjai ir šalininkai iš viso Afrikos kontinento šią savaitę vyks į Nairobi Kenijoje, kur vyks antroji Fossfa Afrikos konferencija Digital Commons. Idlelo2 konferencija vyks vasario 23 – 25 dienomis.

Konferencijos pagrindinė tema bus laisva ir atviro kodo programinė įranga vyriausybėje, sveikatos tarnybose ir švietime. Trijų dienų programoje dalyvaus įvairių verslo ir visuomeninių organizacijų, tokių kaip Schoolnet, IBM, Canonical ir Microsoft, atstovai.

Idleo 1 vyko Keiptaune 2004 - aisiais ir pritraukė daugiau nei 250 delegatų iš viso pasaulio. Idleo 2 taikosi į pirmaujančius Afrikos vyriausybės ir FOSS industrijos veikėjus.

Paskutinią konferencijos dieną Fossfa sekretoriatas bus pskviestas į Meraka atviro kodo centrą, įsikūrusį CSIR Pietų Afrikoje, kuris bus atsakingas už Fossfa reikalų tvarkymą.

Išversta iš www.tectonic.co.za

2006-02-01 oficialiai oficialiai išleistas naujas KDE 3.5.1 leidimas, kuriame ištaisyta nemažai KDE 3.5.0 versijos klaidų bei atnaujinti aplinkos ir programų vertimai.

KDE 3.5.1 galima atsisiųsti iš http://download.kde.org.

Vasario 4 dieną vyks AKL Žiemos Mytas (pirtelė)!

Kviečiame visus AKL narius ir prijaučiančius praleisti savaitgalį nuostabioje kompanijoje.

Daugiau informacijos: wiki.akl.lt/ZiemosMytas2006.

AKL'o bloguose aprašinėsime su AK ir AKL susijusius dalykus, kad kiekvienas AKL narys (ir ne tik) žinotu ką veikia AKL prezidentas bei šiaip kas dedasi AKL’e.

Labai norėčiau, kad čia pradėtu rašyti ir kiti AKL nariai. Jei kas norėtu gauti loginą, tereikia parašyti laišką į info@akl.lt.

Patariamosios kompanijos Optaros ir žurnalo InformationWeek atliktas tyrimas rodo, kad naudojant atviro kodo programinę įrangą JAV įmonės ir valstybinės įstaigos sutaupo milijonus dolerių. Surinkti duomenys rodo, kad 87 procentai iš 500 JAV kompanijų naudoja laisvą programinę įrangą. Kompanija Optaros tyrė pagrindinį klausimą – kokios priežastys skatina rimtas kompanijas pereiti prie atviros programinės įrangos. Pirma ir reikšmingiausia priežastis yra sumažinti programinei įrangai išleidžiamas lėšas. Virš milijardo dolerių metinę apyvartą turinčios JAV kompanijos, perėjusios prie atviros programinės įrangos, vidutiniškai sutaupė 3,3 milijonų dolerių per 2004 metus. Nuo 50 milijonų iki milijardo dolerių metinę apyvartą turinčios kompanijos sutaupė maždaug 1,1 milijono dolerių. Populiariausi laisvi projektai JAV bendrovių sektoriuje – tai Linux, web-serveris Apache ir įvairios web naršyklės. Populiarumą įgyja ir atviro kodo turinio valdymo sistemos (CMS) – savo darbe jas naudoja 42 procentai kompanijų.

Remiantis kompanijos Brandchannel atliktais rinkos tyrimais, laisvos web-naršyklės Mozilla Firefox prekinis ženklas užima aštuntą vietą populiarių pasaulio prekinių ženklų dešimtuke.

Mozilla Firefox aplenkė eBay ir Sony. Visus kitus prekinius ženklus gerokai lenkia ir reitinguose pirmauja Google и Apple. Be to, Firefox aplenkė tokius prekinius ženklus kaip: Skype, Starbucks, Ikea, Nokia, Yahoo!.

Taip pat pranešama, kad Firefox 1.5 pagalba atsisiųstų kopijų kiekis viršija 20 milijonų. Šiomis dienomis turėtų išeiti pirmasis Firefox 1.5 atnaujinimas – versija su pataisymais 1.5.0.1.

Kompanijos IDC atlikti tyrimai rodo, kad Europos kompanijos vis dažniau pasirenka atviro kodo programinę įrangą ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl šių programų augančios kokybės ir lankstumo. IDC specialistai pabrėžia, kad du svarbūs verslo sektoriai (kritiškai svarbių korporacinių diegimų ir smulkaus verslo sektoriai) skiria ypatingą dėmesį OpenSource. Šie verslo sektoriai buvo tradiciniai mokamos ir uždaros programinės įrangos vartotojai. Kompanija IDC savo ataskaitoje atkreipia dėmesį į tai, kad apklausus 625 kompanijas, kurių kiekvienoje dirba virš 100 žmonių, paaiškėjo, jog ketvirtis šių kompanijų per pastarąjį pusmetį ėmė aktyviai naudoti operacinę sistemą Linux, o kitose kompanijose ši sistema kol kas nebuvo įdiegta, tačiau IT specialistai rimtai svarsto tokią galimybę. IDC duomenimis, šiuo metu versle plačiausiai yra naudojamos įvairios atviro kodo duomenų bazių valdymo sistemos. Jas naudoja virš 33% kompanijų. Taip pat auga šių atviro kodo produktų populiarumas: LAMP - Linux, Apache, MySQL, PHP (Perl). Europos kompanijos pasirinkdavo atviro kodo programinę įrangą todėl, kad ji palaiko oficialius standartus ir su ja galima dirbti įvairiose aplinkose. IDC pažymi, kad atvira programinė įranga Europoje yra paplitusi netolygiai. Europoje pirmauja Vokietija ir Ispanija, po jų seka Skandinavijos šalys, Prancūzija ir Didžioji Britanija.

Pietų Korėjos valstybinės struktūros (6-ios ministerijos) po bendro pasitarimo nusprendė pereiti prie Linux operacinės sistemos. Šio žingsnio priežastimi tapo „Microsoft“ sprendimas nutraukti palaikymą operacinei sistemai Windows 98, kuri yra 13-oje procentų šios šalies kompiuterių.

Iš viso Pietų Korėjoje yra 27 mln. kompiuterių, kurių dauguma yra būtent valstybinėse įstaigose. Naujos operacinės sistemos Linux diegimas prasidėjo pernai, o nuo šių metų liepos mėnesio „Microsoft“ nebevykdys Windows 98 operacinės sistemos pataisymo darbų.

Kompanijos Hewlett-Packard ir Mandriva pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis yra planuojama Lotynų Amerikos teritorijoje platinti personalinius kompiuterius HP, kurie dirbtų valdomi operacinės sistemos Mandriva Linux 2006.

Pagal HP ir Mandriva sutarties sąlygas, staliniai kompiuteriai su Mandriva Linux 2006 bus pardavinėjami 37-niose Lotynų Amerikos šalyse, tame tarpe Brazilijoje, Argentinoje ir Meksikoje. Operacinė sistema buvo optimizuota ir sertifikuota, kad ją galima būtų naudoti Hewlett-Packard kompiuteriuose, o pati kompanija Mandriva įgijo „privilegijuoto Linux-HP partnerio Lotynų Amerikoje“ statusą. Šios dvi kompanijos bendrai platins kompiuterius, organizuos marketingo ir klientų palaikymo akcijas. Pirmieji kompiuteriai su Mandriva Linux 2006 jau parduodami Brazilijoje.

Reikia pažymėti, kad korporacija „Microsoft“ irgi ketina įsisavinti Brazilijos kompiuterių rinką. Šių metų rudenį „Microsoft“ ketina pradėti desktop'ų platinimą remdamiesi išankstinio apmokėjimo schema. Klientui bus pateiktas naudojimui palyginti nebrangus kompiuteris, kuriuo dirbti bus galima tik įsigijus išankstinio apmokėjimo planą? Sukaupus nustatytą sumą, kompiuteris taps pirkėjo nuosavybe.

LRS "Konstitucijos salėje" 2006-01-20 įvyko seminaras "Atvirų standartų ir atviro kodo programinės įrangos plėtra - pasiekimai ir problemos". Vaizdo įrašas patalpintas www.lrs.lt "Renginiai".

Google paslaugos Google Talk, sukurtos Jabber pagrindu, vartotojai dabar turi galimybę siųsti pranešimus kitiems Jabber serverių vartotojams. Techniškai kalbant, Google įtraukė S2S modulį, ko visi labai ilgai laukė:). Jeigu jūs norite prijungti jūsų paslaugą prie Google Talk paslaugos, jūs turite žinoti, kad Google Talk naudoja dialback protokolą kaip aprašyta RFC 3920. Prašome rašyti į Google Talk Open Group, jei turėsite klausimų ar problemų dėl suderinamumo su Google talk paslauga.

Europos regione naršykle Mozilla Firefox besinaudojančių vartotojų kiekis pirmąsyk viršijo 20 %. Kai kuriose šalyse Firefox vartotojų kiekis viršija 30%. Apie tai pranešė Prancūzijos analitikų kompanija XiTi. Pagal šios naršyklės vartotojų kiekį Europa pirmauja visų kitų pasaulio regionų tarpe. Labiausiai prie Europos rodiklio (20,11% vartotojų) priartėjo Australija (18,6%) ir Šiaurės Amerika (15,88%). Kiti pasaulio regionai – Azija, Rusija, Pietų Amerika, Afrika – žymiai atsilieka. Pavyzdžiui, Azijoje Firefox vartotojų yra tik 8,81%, Rusijoje – 7,8% (pagal LiveInternet statistinius duomenis), Ukrainoje - 9,5%. Pažangiausia Europos šalimi galima pavadinti Suomiją, kurioje Firefox vartotojų kiekis yra rekordinis – 38,4%. Pateikiame sąrašą dar devynių šalių, kuriose Firefox vartotojų kiekis viršija vidutinį Europos rodiklį: Slovėnija – 35,6%, Vokietija – 30,3%, Čekija – 29,3%, Slovakija – 28,9%, Kroatija – 28%, Vengrija – 24,5%, Lenkija – 22,6%, Estija – 22,5%, Graikija – 22,1%, Lietuva - 12,4%. Vidutinis Europos vidurkis 20,11% buvo apskaičiuotas neatsižvelgiant į šalių gyventojų skaičių ir interneto vartotojų kiekį jose. Prancūzijos analitikų kompanija HiTi tyrimą atliko 2006 m. sausio 6 d., sekmadienį, atsitiktinai pasirinkusi 32,5 mln. vartotojų. Tačiau, sprendžiant pagal stebėjimų rezultatus, Firefox vartotojų kiekis dabar praktiškai nesikeičia savaitės darbo ir išeiginėmis dienomis, nors anksčiau šis skirtumas buvo labai pastebimas.

Firefox populiarumas laipsniškai auga visuose pasaulio regionuose, o Europos šalys pagal šį rodiklį pirmąsyk atsidūrė pirmoje vietoje, aplenkdamos JAV.

Plačiau: http://www.spreadfirefox.com/node/21602

Šiandien buvo paskelbtas pirmasis GNU Bendrosios Viešosios Licencijos trečiojo varianto juodrašis. Šiuo metu labai dideliam skaičiui laisvųjų programų taikomai antroji versijai jau penkiolika metų - programavimo pasaulyje tai labai daug. GNU siekia, kad naujosios versijos kūrime dalyvautų kuo daugiau laisvųjų programų kūrėjų iš viso pasaulio. Licenzijai skirtame tinklalapyje kiekvienas gali aptarti jam nepatinkančius punktus ir siūlyti pataisas.

Palyginus su ankstesne versija, naujojoje griežčiau apibrėžta išeities kodo savoka, stengiantis užtikrinti, jog turint šį kodą tikrai neiškils sunkumų iš jo sugeneruoti veikiančią programą. Kodo savoka dabar tiesiogiai apima taip pat ir įvairius šiame procese reikalingus programai skriptus ir specifines pagalbines programas, jei tokios naudojamos.

Naujojoje versijoje šią licenziją turinčios programos autorius taip pat turi teisę (bet ne pareigą) reikalauti:

1. Išsaugoti programoje esančius jos autorystę ar kopijavimo teises nusakančius įrašus.
2. Pašalinti iš platinamos programos jos pradinės autorystės įrašus ir laikytis šalies įstatymais numatytų joje naudojamo prekinio ženklo taisyklių.
3. Reikalauti išsaugoti programoje esančias jos išeities kodo gavimo galimybes.
4. Jei vartotojas savo naudai kelia programinės įrangos patento ieškinį prieš autoriaus parašytoje programoje (ar jos vėlesnėse kitų keistose versijose) naudojamą algoritmą, šios programos autorius turi galimybę atimti tokiam vartotojui (ir glaudžiai su juo susijusiems kitiems vartotojams) teisę naudotis tąja programa.

Nauja GPL versija bus svarstoma ne mažiau kaip metus ir greičiausiai šis pirminis variantas bus gana rimtai papildytas ir pakeistas.

Šios žinutės turinys gali būti platinamas be apribojimų (public domain).

Po naršyklės Mozilla Firefox 1.5 išleidimo galų gale pasirodė ilgai laukta pašto programa Mozilla Thunderbird 1.5. Dabar programa veikia dar geriau, tapo dar patogesnė.

Kas naujo Thunderbird 1.5

• Automatinis atnaujinimas supaprastina produkto atnaujinimą. Pranešimas apie atnaujinimo buvimą tapo pastebimesnis, o patys Thunderbird skirti atnaujinimai dabar yra mažesni negu 0,5MB. Taip pat buvo pagerinta plėtros atnaujinimo sistema.
• Vykdant adresų automatinį užpildymą dabar pirmieji pasirodo tų gavėjų adresai, kuriems jūs dažniausiai siunčiate pranešimus.
• Pridėta galimybė renkamame pranešimo tekste automatiškai patikrinti gramatines klaidas.
• Virtualūs aplankai dabar gali dirbti iš karto su keliomis pašto dėžutėmis.
• Pagerintas darbas su RSS.
• Galimybė iš pranešimų pašalinti prisegtus failus.
• Integracija su anti-spam'iniais filtrais, įdiegtais serveryje.
• Pranešimų filtruose atsirado galimybė atsakyti į pranešimus ir juos persiųsti.
• Atsirado galimybė panaudoti Kerberos autentifikaciją.
• Pranešimo juodraščio automatinis išsaugojimas.
• Atsirado galimybė automatiškai ištrinti pranešimus po numatyto dienų skaičiaus.
• Pranešimų filtrai aplankui „Įeinantys“.
• Pagerintas programos interfeisas, tame tarpe pakeista nustatymų panelė ir supaprastintas SMTP serverių valdymas.
• Daugybė pagerinimų saugumo sistemoje.

Atsisiųsti galima iš čia.
Plačiau apie pakeitimus galima perskaityti čia.

JAV šalies saugumo departamentas (Department of Homeland Security) skyrė 1,24 mln. JAV dolerių Stenfordo universitetui bei firmoms Coverity ir Symantec tam, kad jie sukurtų programinėje įrangoje bei kode, kuris bus dedamas į projektą, esančių klaidų automatinės paieškos, gaudymo ir pranešimo OpenSource kūrėjams sistemą. Tai buvo įvykdyta todėl, kad vis daugiau JAV organizacijų tiesiogiai priklauso nuo atviro kodo sprendimų pagalba sukurtų sistemų saugumo.

Šaltinis: http://news.com.com/Homeland+Security+helps+secure+open-source+code/2100-1002_3-6025579.html

Ateinant naujiems metams, visi kuriame naujus planus, norime kažkuo patobulėti. Visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ kviečia naujaisiais metais pamėginti atsisakyti piratinių programų ir skelbia akciją:

Laisviems žmonėms – laisvos programos!

Vieša paslaptis, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų naudoja nelegalias kompiuterių programas. Už jas susimokėti jos dažniausiai neturi lėšų. Jei Jūs norėtumėte (bent iš dalies) legalizuoti savo programaų ūkį nemokamai ir rastumėte tam bent dieną laiko, mes esame nusiteikę Jums padėti.

Laisvos (atviro kodo) programos – tai dažniausiai visuomeniniais pagrindais kuriamos programos, kuriomis naudotis ir prie kurių kūrimo prisidėti gali kiekvienas (netgi nebūdamas programuotoju). Šias programas rekomenduoja ir informacinės visuomenės plėtros komitetas.

Ar žinote, kad nuo 2003 yra Lietuvai adaptuota laisvoji operacinė sistema Baltix GNU/Linux? 2005 spalį pasirodė gerokai patobulinta Baltix versija su programų paketu, pilnai pakankamu eiliniam vartotojui. Daugumą šio paketo programų galima naudoti ir Windows operacinėje sistemoje: svarbiausios iš jų – OpenOffice.org kaip alternatyva Microsoft Office bei internetui skirtu programų paketas Mozilla. Yra paruoštas išsamus lietuviškas OpenOffice aprašymas. Trumpus laisvų programų aprašymus galite rasti www.akl.lt/programos. Be to, apie 80% internetinių svetainių dabar kuriama atviro kodo internetinių sistemų pagrindu.
Jei kyla klausimų dėl laisvų programų, visada galite pasikonsultuoti http://forumai.akl.lt.

Norintiems šias programas išbandyti, o dar geriau, nusiteikusiems jų pagalba legalizuoti savo programų ūkį, AKL atstovai gali pravesti seminarą ar seminarų ciklą sausio/vasario mėnesiais Kaune arba Vilniuje. Pademonstruosime, kad jomis naudotis nė kiek ne sunkiau negu įprastomis Windows programomis. Susidomėję šia akcija kreipkitės.

Prieš naujuosius metus įvyko akl.lt atnaujinimas. Mūsų svetainėje pasirodė nauji straipsniai apie laisva PĮ (žiūrėkite „atviras kodas“). Taip pat atsinaujino programų skiltis, dabar kiekvienas puslapio lankytojas galės pridėti programos aprašymą.
Pasirodė AKL nario Donato Glodenio straipsnis: „Europos Komisija prieš Microsoft: kas iš tiesų vyksta?“

Linkime sėkmės ir laimės 2006 metais ir tikimės, kad laisvoji PĮ 2006 palengvins jūsų gyvenimą.

Gruodžio 21 d., LR Seime, asociacija „Infobalt“ pripažino „Baltix GNU/Linux“ geriausiu lietuvišku ITTE produktu. Baltix GNU/Linux buvo suteikta speciali nominacija „2005 metų alternatyva“.

„Baltix GNU/Linux“ tai Lietuvai pritaikyta Linux distribucija, kuri puikiai tinka namų vartotojams ir darbui biure, ją galima nemokamai atsisiųsti iš interneto, o nuo Naujų metų galima bus įsigyti daugelyje kompiuterinę įrangą parduodančių parduotuvių.

Baltix svetainė: http://baltix.akl.lt Atsisiųsti galima iš: ftp://files.akl.lt/Linux/Baltix

Dabar galima drąsiai teigti, kad laisvoji programinė įranga įgyja pripažinimą ir Lietuvoje.

Microsoft paskelbė, kad ji padarys MS Office programas suderinamas su atviru OpenDocument formatu, jei vartotojai to reikalaus. Tam, kad išsiaiškinti poreikių mąstą buvo sukurta peticijos svetainė.

Kviečiame nelikti abejingais :).

Lietuviškoje Vikipedijos versijoje jau daugiau nei dešimt tūkstančių straipsnių.

Vikipedija – laisvoji enciklopedija

Vikipedija – tai tarptautinis projektas – daugiakalbė laisva enciklopedija, kuri internete be apribojimų prieinama kiekvienam. Kiekvienas gali papildyti jos turinį ar ištaisyti pastebėtas klaidas.

Naujokai stebisi, kaip piktybiški asmenys nepagadina laisvosios enciklopedijos. Daugiametė patirtis rodo, kad galėdami pozityviai kurti, dauguma žmonių tobulina bendra kūrinį, ir tik mažuma bando kenkti. Wiki kolektyvinio darbo įrankiai padeda bendruomenės nariams kartu tobulinti tekstą. Kuo daugiau lankytojų naudojasi Vikipedija, tuo tikslesnis jos turinys. Tuo greičiau ištaisomos klaidos ar piktybiški gadinimai. Lietuviškoje Vikipedijoje jau įsiregistravo maždaug 1200 redaktorių. Be to, kai kas redaguoja ir neįsiregistravę.

Vikipedija įvariomis kalbomis

Tarptautinėje Vikipedijoje kalbos sugrupuotos pagal straipsnių skaičių. Daugiausiai kalbų (apie 50) priklauso grupei nuo tūkstančio iki 10 tūkstančių straipsnių. Lietuvių kalba iš šios grupės pakilo į aukštesnę (nuo 10 000 iki 50 000 straipsnių). Šioje grupėje 25 kalbos. Estų Vikipedija dešimties tūkstančių ribą peržengė anksčiau, ir dabar jau sukurta maždaug 13 tūkstančių estiškų straipsnių. Dar neperžengė 50 tūkstančių ribos rusų kalba. Dešimtimi kalbų jau sukurta daugiau, negu po 50 tūkstančių straipsnių. Daugiausia straipsnių – anglų kalba – maždaug 850 tūkstančių. Kalbų išsidėstymą žr. http://www.wikipedia.org/

Vikipedija ir Lietuva

Lietuviai aktyvūs ne tik kurdami Vikipedijos lietuviškus straipsnius. Ir angliškoje Vikipedijoje nemažai su Lietuva susijusios informacijos. Tarptautiniame Vikipedijos projekte aukštas pareigas užima vilnietis programuotojas Domas Mituzas.

COPYLEFT vietoj COPYRIGHT

Vikipedija platinama GNU licencijos sąlygomis. Ši licencija buvo sukurta laisvai programinei įrangai. Ir pasiteisino. GNU licencija suteikia vartotojui teisę neribotai naudotis produktu bei suteikia galimybę tobulinti jį. GNU licencija draudžia padaryti produktą savo nuosavybe. GNU licencijos sąlygos leido sukurti daugybę naudingų programų. Šia licencija platinama ir operacinė sistema Linux, kurią jau daugiau nei dešimtmetį vertina specialistai. Pastaruoju metu šios programos jau tapo patrauklios ir eiliniam vartotojui. Žr. http://www.gnu.org/copyleft/fdl.html

Ilgai GNU licencijos sąlygomis buvo platinamos tik kompiuterinės programos. Vėliau pradėta panašias licencijas taikyti ir programų aprašymams. Vikipedija – nesusijęs su programine įranga produktas, kuriamas ir platinamas GNU licencijos sąlygomis.

Vikipedijos projekto sėkmė parodė, kad bendruomenė gali kartu kurti ne tik tobulas kompiuterių programas, bet ir žmogui skirtus tekstus.

Novell Inc. antradienį pranešė apie sutartį su Šveicarijos vyriausybe, pagal kurią trijuose tūkstančiuose vyriausybės serverių bus įdiegta SUSE Linux operacinė sistema.

Sutarties suma neskelbiama, tačiau, anot Novell, perėjimo prie Linux priežastis buvo efektyvumas ir kaina.

Nors pastaraisiais metais Linux buvo pamažu pristatoma įvairioms vyriausybėms, tačiau tai pirmas atvejis, kai į Linux atkreipė dėmesį Šveicarija. Praeitą rugpjūtį Novell paskelbė suteiksianti 250 000 Linux darbalaukių Argentinai.

Makedonijos mokyklose įdiegta Ubuntu Linux distribucija į 5000 kompiuterių. Makedonijos respublika yra maža šalis pietų Europoje turinti apie 2 milijonus gyventojų. Internetu naudojai tik apie 5% žmonių ir piratavimo lygis yra labai aukštas. Taip pat valstybė neturi didelės reikšmės IT vystymesi ir privatus sektorius yra dominuojamas Microsoft technologijų. Turint omeny šias sąlygas sunku patikėti, kad su laisva programine įranga susijusios naujienos pasieks skaitytoją. Tačiau maža savanorių organizacija Laisva Programinė Įranga Makedonijoje keičia daug šioje mažoje šalyje.

Daugiau: http://www.gnomejournal.org/article/33/macedonia-deploys-5000-gnome-in-public-schools

Antradienį debiutavo nauja web naršyklės Firefox versija. Joje turėtų būti pagreitintas naršymas, supaprastintas atnaujinimo procesas ir pagerintas pasirodančių langų bokavimas.

Nemokamai atsisiunčiamas Firefox 1.5 yra pirmasis esminis naršyklės atnaujinimas nuo jos išleidimo, maždaug prieš metus laiko. Ją leidžia nekomercinė organizacija Mozilla Foundation. Per tą laiką Firofox tapo pačia populiariausia Microsoft Internet Explorer alternatyva: per metus atsisiųsta 100 milijonų kopijų, yra daugiau kaip 40 milijonų aktyvių jos naudotojų ir užima apie 10% visos naršyklių rinkos.

Taip pat Firefoxs yra viena iš labiausiai paplitusių atviro kodo programų. Tai reiškia, kad pakeitimus į išeities kodą gali įnešti kiekvienas. Naujos naršyklės versijos kūrime dalyvavo tūkstančiai savanorių programuotojų, o jos testavime, nuo pirmos versijos pasirodymo lapkričio 1 d., dalyvavo daugiau kaip 750 tūkst. žmonių.

Tarp 1.5 versijos naujovių pažymėtinos tobulesnės saugumo priemonės ir didesnis našumas, efektyvesnis pasirodančių langų blokavimas ir supaprastintas atnaujinimų įdiegimas. Mozilla viceprezidento produktams Chris Beard žodžiais, programa kasdien tikrina ar yra naujų pataisų, automatiškai juos atsiunčia, o po to, siūlo naudotojui juos įdiegti.

Tarp kitų patobulinimų yra pagreitintas web puslapių įkėlimas paspaudus mygtukus „Pirmyn“ ir „Atgal“. Nauja naršyklės „kortelių nutempimo“ funkcija, leidžia giminingus puslapius išdėstyti šalia vienas kito.

Firefox 1.5 palaiko naujus web programavimo standartus, tokius kaip AJAX, kuris suteikia web puslapiams platesnes grafines galimybes. O pagerinta taikomųjų programų sąsaja, leidžia kurti ir naudoti papildomus modulius, pavyzdžiui, atvaizduoti naršyklėje dabartinę orų prognozę.

Ateityje Mozilla naujas versijas ketina išleisti dažniau. 2006 metų viduryje numatyta išleisti Firefoxs 2.0, o 3.0 versija užplanuota pirmam 2007 metų ketvirčiui.Saugumo ir stabilumo atnaujinimus grupė ketina pateikti kas 6 -- 7 savaitės.

Mozilla kviečia naudotojus padėti platinant naują Firefox versiją. Tuo tikslu, web svetainėje bus publikuojami mėgėjiški videoklipai, atrinkti iš medžiagos, kurią gali nusiųsti kiekvienas pageidaujantis.

Paruošta pagal http://news.com.com/Mozilla+takes+wraps+off+Firefox+1.5/2100-1032_3-5975880.html?tag=nefd.top

Atnaujinta laisvos PĮ licencijos versija bus parengta greičiau nei už pusantrų metų ir galės išspręsti tokias problemas, kaip DRM, PĮ patentavimas ir internacionalizacija.

„Free Software Foundation“ organizacija paskelbė GPL, plačiausiai naudojamos laisvos PĮ lizencijos, sukūrimo grafiką.

Pirmasis GPL3 projektas bus paskelbtas konferencijoje, kuri įvyks 2006 m. sausio 16-17 dienomis. Antrąjį ir trečiąjį projektus planuojama išleisti tų pačių metų vasarą ir rudenį. Galutinė GPL3 versija bus paskelbta 2007 metų pavasarį.

Laisvos PĮ bendruomenei siūloma siųsti pastabas dėl kiekvienos licencijos versijos. FSF taip pat išleido dokumentą, aprašantį pakeitimų į GPL įtraukimo procesą ir rekomendacijas.

Plačiau apie GPL3 kūrimo procesą rasite čia.

Parengta pagal http://news.zdnet.co.uk/software/linuxunix/0,39020390,39239300,00.htm

Lapkričio 29d. buvo išleista populiaros Linux ir kitų Unix tipo sistemų darbastalio aplinkos "KDE" 3.5 versija.

Tarp svarbesnių pakeitimų naujojoje versijoje paminėtini šie:

• KDE interneto naršyklė Konqueror yra antroji pasaulyje, praėjusi Acid2 CSS testą, pralenkdama Mozilla Firefox ir Internet Explorer naršykles. Acid2 CSS testas patikrina ar naršyklė palaiko World Wide Web konsorciumo Cascading Style Sheets bei HTML4 rekomendacijas. Pirmoji šį testą praėjo Safari, Apple sukurta naršyklė, naudojanti tą pačią technologiją, kaip ir Konqueror (patobulintą KHTML, pavadinta Webcore). Apie KHTML ir Safari galite pasiskaityti čia);
• Konqueror taip pat gali blokuoti reklamų rodymą žiniatinklio puslapiuose naujos reklamos blokavimo sistemos dėka;
• SuperKaramba technologija (įrankis) dabar įtraukta į KDE, taip suteikiant naudotojui galimybę naudotis integruotais ir lengvai įdiegiamais valdikliais naudotojo darbastaliui;
• Skubiųjų žinučių programa Kopete palaiko MSN ir Yahoo! žiniatinklio kameras; sutvarkytas iso-8859-13 koduotės rodymas lietuviškuose irc kanaluose;
• mokslo ir pramogų modulyje atsirado trys naujos programos (KGeography, Kanagram ir blinKen), daug patobulinimų įgyvendinta periodinės cheminių elementų lentelės programoje Kalzium

Visus pakeitimus galite pamatyti čia.

Pasak KDE leidimų koordinatoriaus Stephan Kulow, „Pakeitimai, atsiradę pastaraisiais metais, rodo, koks brandus yra KDE projektas. KDE yra pati galingiausia darbastalio aplinka ir programavimo platforma rinkoje. Nors didžiausi pakeitimai numatomi KDE 4, kitame pagrindiniame KDE leidime, KDE 3.5 naudotojams bus puiki platforma darbui keletui ateinančių metų.“

APIE KDE PROJEKTĄ

KDE projektą sudaro šimtai programuotojų, vertėjų, menininkų ir kitų dalyvių visame pasaulyje, kurie bendradarbiauja Interneto dėka. Ši bendruomenė kuria ir laisvai platina stabilią, integruotą ir laisvą darbastalio aplinką biurui ir namams. KDE suteikia lanksčią, iš atskirų komponentų sudarytą, tinklui skaidrią architektūrą ir galingus programavimo įrankius, paverčiančius ją turtinga programavimo platforma. KDE yra tarptautinės bendruomenės vystoma darbastalio aplinka, ji prieinama daugiau nei 80-čia skirtingų kalbų, tame tarpe ir lietuvių.

KDE, kuri kuriama remiantis Qt technologija, išvystyta Trolltech, yra gyvas įrodymas, kad atviro kodo, „turgaus tipo“ programinės įrangos vystymo modelis gali būti veiksmingas ir pateikti pirmaklases technologijas, tolygias net labai sudėtingai komercinei programinei įrangai ar net ją pralenkiančias.

Prieš kelias dienas TheOpenCD komanda pristatė laisvų programų MS Windows operacinei sistemai rinkinį bei Ubuntu 5.10 viename kompaktiniame diske.

Šiame diske yra OpenOffice.org 2.0, GIMP 2.2.9, NVU 1.0, Mozilla FireFox 1.5 RC2, Mozilla Thunderbird 1.5 RC1, 7-zip 4.23 ir kitos naudingos kasdieniniame darbe programos. Pilnas programų sąrašas

Šis rinkinys nuo panašių rinkinių skiriasi tuo, kad galima iš arti susipažinti su atviro kodo operacine sistema Linux - Ubuntu 5.10. Tereikia nustatyti, kad kompiuteris krautųsi iš CD-ROM, įdėti diską ir įjungti kompiuterį.

Parsisiųsti šį rinkinį galima iš kurio nors veidrodžio arba torrent.

2005 m. lapkričio mėn. buvo išleista pilnavertės, Lietuvai pritaikytos, operacijų sistemos Baltix GNU/Linux 1.1 versija. Siūlome ją atsisiųsti iš AKL ftp serverio.

Svarbiausių patobulinimų sąrašas:

• Ištaisytos svarbios grafinės įdiegimo programos (ubuntu-express) klaidos (pvz. seniau neveikė įdiegimo programa, jei naudotojo kompiuteryje kietas diskas būdavo prijungtas ne prie pirmojo (primary) IDE kanalo).
• Padaryta keletas naudingų patobulinimų grafinėje įdiegimo programoje (pvz. dabar veikia automatinis egzistuojančių MS Windows skirsnių prijungimas po įdiegimo).
• Ištaisyta keletas svarbių Ubuntu 5.10 esančių klaidų:
1. Jau veikia diskelio (floppy) prijungimas paspaudus ant diskelio ikonos „Kompiuteryje“.
2. Jau veikia NTFS skirsnių dydžio keitimas su Gparted programa.
3. Įdėta finalinė OpenOffice 2.0 versija su lietuvišku vertimu.
4. Įdėti trūkstami leistukai Tuxkart, Sokoban, Pingus bei Šachmatų (eboard) žaidimams.
5. Ištaisytos problemos su 7-zip archyvų formato palaikymu (Ubuntu 5.10 bei Baltix 1.0 paspaudus ant 7z archyvo išmesdavo klaidos pranešimą, kad nėra programos, kuri suprastų šį formatą).
6. Programinės įrangos nustatymuose (software sources) dabar matosi ir išjungtos programinės įrangos paketų saugyklos (paketų šaltiniai).
7. Ištaisytos katalogų bei bylų sulyginimo programos "Meld" klaidos, buvusios Ubuntu 5.10 bei Baltix 1.0 esančioje versijoje.
8. Sudėti Ubuntu 5.10 oficialūs atnaujinimai (jie ištaiso kai kurias nautilus bei 3D grafinių draiverių nestabilumo problemas).
• Standartinė laiko zona nustatyta į lietuvišką ( Europe/Vilnius).

Linkime malonaus naudojimosi nauja Baltix GNU/Linux versija.

Šį šeštadienį (lapkričio 19 dieną) 15 val. vyks Mandriva 2006 dieginės.

Veiksmo vieta Vilnius, Laisvės 55 - 219 kb. N. Kazakovos kompiuterių mokykla. Norintis sudalyvauti brūkštelėkite laiškuti adresu mandriva@nkkm.lt

Daugiau informacijos čia.

Šiandien startavo forumai.akl.lt svetainė. Čia laisvų programų naudotojai galės aptarinėti laisvas programas, dalintis patirtimi.

Labai reikia žmonių, kurie atsakinėtu į užduodamus klausimus bei moderotu forumus.

Tikimės, kad šita AKL iniciatyva susilauks laisvų programų mylėtojų dėmesio ir padės naujokams išspręsti problemas.

Sveiki GIMP mylėtojai ir entuziastai! Kaip ir buvo viešai (deja, ne plačiai) skelbta, spalio 9d. vakare kanale #gimp (Aitvaro tinkle, irc.data.lt) įvyko GIMP naudotojų susibėgimas (angl. hackfest ), kuriuo buvo tikimąsi kažką padovanoti GIMP projektui 10-ies metų jubiliejaus proga ( Žygimantas skelbdamas datą sumaišė jubiliejaus datą, kuri iš tikro yra lapkričio 21 d.).

Susibėgimas nenuvylė, buvo atgaivinti ir naujos gimp.akl.lt svetainės kūrimo darbai, pastatytas pagrindas. Tikimąsi, kad šios naujosios svetainės pagalba bendruomenės dalyvavimas apskritai pakeis šio projekto vystymosi eigą. Bet tai žinoma ne dėl svetainės, o dėl Jūsų! Taip pat buvo toliau gerinamas GIMP vertimas į lietuvių kalbą bei pradėta rašyti nauja, nepanaši į ankstesnes, pamoka, kuria greitai turėtume išvysti gimp.akl.lt svetainėje.

Šis puikus vakaras įkvėpė mus daryti tokius susibėgimus daug dažniau. Sekite naujienas, kitą kartą mes lauksime ir Jūsų!

Paimta iš gimp.akl.lt

2005-11-2 Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžius“ pristatytas lietuviškoms reikmėms pritaikytas šriftas „Vytis“. Šis laisvas nemokamas šriftas yra alternatyva komercinei „Aistikai“ ir valstybiniui „Palemonui“. Šrifte yra visi lietuvių kalbos rašyboje naudojami simboliai, įskaitant kirčiuotas raides. Taip pat jame pirmą kartą atsirado žemaičių rašybai reikalingos „Ė ilgoji“ ir „ė ilgoji“ raidės.

Jo atsiradimą paskatino tai, kad atsirado poreikis turėti šriftą, kurį galima būtų legaliai naudoti „Baltix“ operacinėje sistemoje, OpenOffice bei kitose įvairiose sulietuvintose programose. „Aistika“ nepriimtina todėl, kad tai komercinis šriftas, už kurį tenka mokėti. „Palemono“ kūrėjai teigia, kad šis šriftas yra dar nebaigtas, todėl nėra niekaip ir licenzijuojamas.

Šriftą gali laisvai ne tik tie, kuriems reikalingos specifinės, kituose šriftuose nesurandamos raidės, bet ir tie, kuriems reikalingas kokybiškas šriftas kiekvieną dieną - moksleiviams, studentams, dalykiniam susirašinėjimui. „Vytį“ pasistengta kurti maksimaliai derančiu su populiariu „Times New Roman“, todėl su „Vyčiu“ atsidarius dokumentą, sukurtą „Times New Roman“, išvaizda ir formatavimas neturėtų nukentėti.

Šriftą rasite šiuo adresu: ftp://ftp.akl.lt/sriftai/Vytis/Naujas_Vytis/Vytis_1.002

Organizacija „€žAtviras kodas Lietuvai“€œ ir šiemet dalyvauja "ITT sprendimą forume" atvirų standartų naudojimo valstybiniame ir privačiame sektoriuje tema. Stende G5.15 bus pristatomas profesionalių biuro programų rinkinys „€žLaisvos programos biurui– ir Lietuvai pritaikyta laisva „€žBaltix GNU/Linux“€œ operacinė sistema. O spalio 28 d. AKL ir atvirojo kodo srityje paslaugas teikiančios įmonės organizuoja seminarus.

Daugiau informacijos sužinosite projektų skyrelyje bei spalio 27-29 d. aplankę mus "Litexpo" parodų rūmuose 5 salėje ir spalio 28 d. seminaruose.
Iki pasimatymo!

Jau lapkričio mėnesį N. Negroponte ketina pristatyti pirmuosius pigių nešiojamų kompiuterių prototipus. Net penkios valstybės – Kinija, Brazilija, Egiptas, Tailandas ir Pietų Afrika – jau paskelbė nusipirksiančios po milijoną kompiuterių, kuriuos ruošiamasi pagaminti 2006 m. pabaigoje - 2007 m. pradžioje.

Medžiagų kaina kiekvienam kompiuteriui siekia apie 100 JAV dolerių, nes kompiuterio procesorių gamina jų pačių bendrovė, jame nebus kietojo disko – tik „flash“ atmintinė, su 1 GB talpa, 128 MB virtualiosios atminties, energiją teiks maitinimo elementai, bus 4 USB jungtys, kompiuteris naudos atvirojo kodo programinę įrangą - GNU/Linux.

Šiame projekte aktyviai dalyvauja tokios kompanijos kaip AMD, News corp, Google, Red Hat ir BrightStar.

Daugiau informacijos rasite: http://laptop.media.mit.edu

Paprastesni atviro kodo serveriai veikia jau seniai, tačiau sudėtingose sistemose naudojamos EJB sistemos ilgą laiką reikalavo Sun Microsystems programinės įrangos. Tokiam serveriui reikia operacinės sistemos, java virtualios mašinos ir papildomų modulių kurie J2SE paverstų J2EE. Panaudojus Fedora Linux, GNU Classpath ir JOnaS, pavyko paleisti vien atvirą kodą naudojantį serverį, "įveikiantį" 96.79 visų esamų testų.

Nuorodos:
www.mail-archive.com/classpath@gnu.org/msg10808.html people.redhat.com/~aph/current-jonas-on-gcj-conformance-test-results.html

OpenOffice.org jau penkeri metai!

2000-ųjų spalio tryliktąją "Sun Microsystems" perdavė StarOffice išeities tekstus atvirojo kodo bendruomenei. "Sun" išlieka projekto pagrindiniu rėmėju ir bendraautoriumi, bet projektas gali pasigirti pagalba iš tokiu kompanijų kaip "Novell", "Red Hat", "Debian", "Intel" ir daugelio kitų didesnių ir mažesnių kompanijų. Taip pat be galo svarbus nepriklausomų kūrėjų, NGOs ir valdžios organų indėlis. Visi jie padarė OpenOffice.org ne tik nemokamu alternatyva kitiems biuro paketams, bet sukūrė pažangu iš šiuolaikiška darbo įrankį.

Oficiali projekto svetainė www.openoffice.org

Šaltinis: ubuntu.lt

2005 m. rugsėjo 15 d. išleista geriausio laisvo biuro programų paketo „OpenOffice.org“ 1.1.5 versija.

• atnaujinti populiarių šriftų bei rašybos tikrinimo priemonių įdiegimo įrankiai (Žr. File->Autopilot);
• pagerintas suderinamumas su naujausiomis „OpenOffice.org“ 2.x versijomis;
• atnaujintas vertimas į lietuvių kalbą;
• ištaisytos įvairios klaidos.

Pilnas pagerinimų sąrašas - http://download.openoffice.org/1.1.5/release_notes_1.1.5.html (anglų kalba)

Naujesnėse biuro paketo „OpenOffice.org“ versijose - serijoje 2.x pagrindinis dokumentų formatas bus OpenDocument. OpenDocument - tai neprilausomos verslo standartų organizacijos OASIS standartizuotas universalusis biuro dokumentų formatas, palaikomas ir naudojamas smulkių bei stambių PĮ gamintojų – SUN, IBM, Novell, Oracle, KDE, Corel ir t.t. Šis formatas turi daugiausia galimybių iš visų (ir atvirų ir uždarų) biuro dokumentų formatų, tame tarpe ir skaitmeninio parašo palaikymą

Planuojama, kad tai paskutinė 1.1.x serijos versija. Šiuo metu į lietuvių kalbą baigiama versti „OpenOffice.org“ 2.0, 1.1.x versijų vertimas yra baigtas.

Dėl OpenDocument formato palaikymo bei kitų aukščiau paminėtų pakeitimų ir klaidų ištaisymų primygtinai rekomenduojame atnaujinti senesnes 1.1.x serijos versijas visiems naudotojams.

Daugiau informacijos bei atsisiuntimai - www.openoffice.lt bei ftp.akl.lt/OpenOffice.org/localized/

Iš ten atsisiųsti galite ir sulietuvintas šio paketo versijas, veikiančias „Windows“, „GNU/Linux“ bei „MacOSX“ operacinėse sistemose.

Įtakingas JAV žurnalas PC World paskelbė 100 geriausiųjų metų produktų sąrašą. Pirmoje vietoje atsidūrė vis labiau populiarėjanti laisvoji naršyklė Mozilla Firefox.

Sąraše yra nemažai kitų laisvų projektų. Pvz. Ubuntu Linux distribucija yra 26 vietoje.

Visas sąrašas čia.

Nors jau nuo rugsėjo pradžios KDE 3.5 programuotojams nebeleidžiama keisti grafinės naudotojo sąsajos pranešimų naujai rengiamai KDE versijai, KDE 3.5 leidimas pasirodys tik lapkričio pabaigoje. Tokia informacija šiandien pasirodė KDE programuotojų svetainėje.

Tuo pačiu KDE paskelbė naują 3.4 versijos leidimą, 3.4.3, pasirodysiantį spalio viduryje.

KDE yra viena populiariausių Linux ir kitų Unix sistemų grafinių aplinkų.

KDE 3.5 versijos išleidimo data anksčiau nebuvo aiškiai nustatyta. Tai, kad pasirodys naujas KDE 3.4.3 leidimas, yra naudinga ir Lietuvos KDE naudotojams. KDE naudotojai Lietuvoje turės dar lietuviškesnę KDE 3.4, nes nuo 3.4.2 išleidimo buvo išversta nemaža KDE grafinės sąsajos dalis.

Šaltinis: http://lt.i18n.kde.org

Interneto naršyklės Opera kūrėjai 2005-09-20 paskelbė, kad nuo šiol naršyklėje nebebus reklaminių skydelių ar teksto reklamų. Opera naršyklės licencijos sąlygos anksčiau nustatė, kad naudotojas, nenorintis parsisiųstos Opera naršyklės nusipirkti, turi žiūrėti Opera siūlomas reklamas.

Naujuoju Opera reklaminiu šūkiu „Feel free“ pranešama, kad viena iš labiausiai naudotojus erzinusių Opera savybių yra panaikinta ir naudotojai dabar yra laisvi nuo nepageidaujamos reklamos.

Opera yra viena saugiausių bei greičiausiai veikiančių iš šiuo metu egzistuojančių Interneto naršyklių, gerai palaikančių atvirus W3C Interneto technologijų standartus.

Nors dabar šitą Interneto naršyklę galima atsisiųsti nemokamai, ji nelaikytina laisva programa, nes iš tikro laisva programa yra ta, kurią galima laisvai naudoti, dalintis, perpardavinėti, gauti išeities tekstus, tobulinti, modifikuoti. (žr.: www.akl.lt/ak bei www.akl.lt/ak/?doc=osd.html)

Šią vasarą 492 Makedonijos pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kompiuterių klasėse, masiškai buvo įdiegta GNOME darbo aplinka. GNU/Linux distribucija - Ubuntu.

Šis projektas yra Makedonijos Švietimo ir Mokslo ministerijos, vietinio IPT - On.Net, EDC (E-Mokyklų projekto) bei MKConnects (USAID projekto) rezultatas. Daugiau informacijos rasite www.mkconnects.org

Organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ suteikia galimybę kiekvienam laisvų programų mylėtojui patalpinti puslapį apie jį dominanti laisvą projektą.

Jums tereikia parašyti prašymą į info@akl.lt kur aprašyti ką norite pateikti savo puslapyje, kokių resursų Jums reikia ir kokio subdomeno vardo norėtumete (vardas.akl.lt)

Šiuo metų mūsų serveryje laikomi šitie projektai:

• gimp.akl.lt - Lietuviškas GIMP tinklapis
• lietuvybe.org - laisvųjų programų vertimas (sulietuvinimas)
• linux.akl.lt - GNU/Linux Lietuvoje dar kuriamas
• plone.akl.lt - turinio valdymo sistemos „Plone“ puslapis
• www.gnome.lt - lietuviškas Gnome grafinės aplinkos tinklapis
• ec.akl.lt - osCommerce - Lietuviškos versijos puslapis
• coders.akl.lt - Šis puslapis skirtas žmonėms kurie nori mokintis ir išmokti programavimo.
• baltix.akl.lt - Baltix GNU/Linux svetainė
• slackware.akl.lt - Slackware Linux distribucijos lietuviškas puslapis.
• latex.akl.lt - Lietuviškas LaTeX puslapis/wiki.
• forumai.akl.lt - forumas apie laisvas programas.

Serveryje Jums bus suteikti tokie servisai:

• MySQL DB arba PostgreSQL DB
• Apache
• Zope
• PHP, Python, Ruby
• SSH
• Vietos tiek kiek reikia projektui

Sukurk mylimo laisvo projekto puslapį internete!

GPL2 (General Public License ver. 2) yra populiariausia atviro kodo licencija, todėl naujos GPL versijos išleidimas susilaukia nemažo dėmesio.

Naują versiją privalo spręsti problemas susidarančias dėl PĮ patentavimo. Primename, kad dabar PĮ patentavimas yra įmanomas JAV ir Japonijoje. Europos Parlamentas atmetė direktyvą leidžiančia PĮ patentavimą.

Įmanoma, kad GPL3 versijoje bus įneštas punktas draudžiantis naudotis programa toms firmoms, kurios pateiks pretenzijas dėl patentų panaudojimo tam šitoje programoje.

Organizacija Free Software Foundation jau dabar įkūrė fondą informaciniai kompanijai suorganizuoti. Iki metų pabaigos planuojama surinkti 500 tūkstančių dolerių.

Vokietijoje bandoma sukurti fondą, kuris remtų įvairius atviro kodo sprendimus, padedančius apsaugoti kompiuterines sistemas nuo įsilaužimų ir šlamšto. Šiuo metu daugiausia kalbama apie įvairius elektroninio pašto skanerius. Daugiau informacijos galima rasti šiais puslapiais:

www.fsfeurope.org, www.ffii.org, www.los-nrw.de, www.Linux-Verband.de

Lietuvoje esama šia kryptimi dirbančių atviro kodo grupių, jos gali pamėginti susisiekti su Hubert Peters, fissteam@fiss-nrw.org (vokiškai ar bent jau angliškai).

Kadangi yra nemažai klausimų apie lasvą programinę įrangą, į kuriuos norite gauti atsakymus, nusprendėme paruošti DUK.

DUK temos:

• Laisvos, atviro kodo programos
• Autorinės teisės
• PĮ patentai

Laukiame jūsų klausimų.

Kaip ir kiekvieną vasarą, mes rengiame vasaros mytą prie ežero. Šiemet tai įvyks liepos 16 d. (šeštadienis) Antalakajoje, šiauriau Baltųjų Lakajų ežero.

Kviečiame visus laisvųjų programų naudotojui ir prijaučiančius!

Daugiau informacijos čia.

Liepos 6d. Europos Parlamente vyko balsavimas dėl prieštaringai vertinamos direktyvos, leidžiančios patentuoti programinę įrangą. Šį direktyva buvo atmesta. Iš 680 balsavusiųjų, 648 balsavo už direktyvos atmetimą, 14 buvo prieš ir 18 susilaikė.

Primename, kad asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ griežtai pasisakė prieš programinės įrangos patentavimo įvedimą Europos sąjungoje. Mes skatinome Europos parlamentarus balsuoti už Rocard'o pataisas, arba už visiška direktyvos atmetimą.

Tikimės, kad Lietuvos Seimas nepriims teisės aktų, leidžiančių patentuoti programinę įrangą ir Lietuvoje programos nebus patentuojamos.

Mūsų svetainėje paskelbtas motyvacinis tekstas, kodėl verta būti AKL nariu. Taip pat parašyti atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK) šia tema. Laukiame ir jūsų klausimų apie narystę AKLe, pasistengsime kuo greičiau atsakyti.

Klausimus galima rašyti: info@akl.lt

PĮ patentų šalininkai (EP deputatas Lehne & Eurokomisaras McCreevy) bijo, kad Europarlamentas nubalsuos už pataisymus, ir dabar agituoja atmesti direktyvą... FFII, atrodo, neblogai padirbėjo :).

Tikėtina, kad Europos Parlamante bus pasiekta balsų dauguma (367 balsų), reikalingų M. Rocard'o et al. pataisoms priimti.

Jei taip atsitiktų, toliau sektų suderinimo procedūra (reconciliation procedure), kurioje Europos Parlamentas, Komisija ir ES taryba, tiksliau, jų atstovai, turėtų akis į akį tartis dėl prieštaringo direktyvos projekto. McCreevy pagrasino, kad jei direktyva nebus tokia, kokios nori Europos Komisija (skaityk, didžiosios korporacijos), jis iš viso atšauks direktyvos priėmimą (Komisija turi tokią teisę).

Apie debatų istoriją galite paskaityti http://swpat.ffii.org/news/05/index.en.html.

Saulius Gražulis

Liepos 6 dienas įvyks Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos antrasis skaitymas . Tada turėtu būti pastatytas paskutinis taškas šitoje ilgoje istorijoje. Organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ griežtai pasisako prieš šitos direktyvos įvedimą.

Mes dėkojame visiems prisijungusiems prie parašu rinkimo akcijos (www.akl.lt/parasai) ir tikimės, kad Lietuvos euro parlamentarai atkreips į tai dėmesį. Su kai kuriais parlamentarais buvo susisiekta asmeniškai ir jų nuomonė yra žinoma, kitų parlamentarų deja pasiekti nepavyko. (apie tai plačiau http://wiki.akl.lt/PatentaiEuroparlamentaruNuomone) Jei kas nors turi kontaktų su europos parlamentarais, labai prašome pranešti jiems apie AKL poziciją PĮ patentų įteisinimu Europoje klausimu.

Ateityje pranešime kaip baigėsi balsavimas.

Įgyvendinant Atvirųjų duomenų mainų standartų naudojimo savivaldybėse pilotinį projektą, finansuojamą Europos Sąjungos PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos, parengtas Atvirųjų standartų vartotojo vadovas.
Vartotojo vadovas yra skirtas savivaldybių darbuotojams, rengiantiems ir publikuojantiems viešąją informaciją, bei informacinių technologijų specialistams, aptarnaujantiems savivaldybių informacines sistemas.
Atvirųjų standartų vartotojo vadove rasite instrukcijas ir rekomendacijas kaip kurti organizacijos svetainę, atitinkančią atviruosius W3C (HTML, CSS, XHTML) standartus, kaip rengti dokumentus, skirtus gyventojams, įmonėms ar apsikeitimui su kitomis institucijomis, atviraisiais formatais bei konvertuoti uždarųjų formatų dokumentus į atviruosius formatus. Vartotojo vadove informacija pateikiama ir informacinių sistemų administratoriui, ir rengiančiam viešuosius elektroninius dokumentus.
Atvirųjų standarto vartotojo vadovas išdalintas visoms Lietuvos savivaldybėms projekto baigiamosios konferencijos metu, kuri vyko 2005 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje.
Elektroninis leidinio variantas patalpintas organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ Interneto svetainėje www.akl.lt viešam naudojimui. Informaciją planuojama nuolat atnaujinti, tad jei pastebėsite netikslumų, ar turėsite pasiūlymų, informuokite mus elektroniniu paštu info@akl.lt.
Vartotojo vadovą galite atsisiųsti iš čia.

Gegužės 24 ir 25 dienomis VGTU patalpose (Naugarduko 41, Vilnius) organizuojamas praktinis seminaras, skirtas Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių darbuotojams, rengiantiems ir publikuojantiems viešuosius elektroninius dokumentus ir viešąją informaciją, informacines sistemas savivaldybėse prižiūrintiems specialistams.
Dar galima registruotis. Išsamesnę informaciją rasite čia.
Seminaras parengtas įgyvendinant PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos finansuojamą atvirųjų standartų ir dokumentų formatų naudojimo savivaldybėse pilotinį projektą.

Asociacija "Atviras Kodas Lietuvai" rengia labiausiai Atviram Kodui nusipelniusių žmonių apdovanojimus. Šiuo metų yra pasiūlyta 16 kandidatų ir daugiau siūlyti negalima.

Kiekvienas AKL narys gali balsuoti už juo manymu labiausiai nusipelniusi žmogų čia.

Daugiau informacijos wiki.akl.lt/Apdovanojimai.

Šį šeštadienį Vilniuje (Pylimo g. 26/1) vyks AKL Visuotinis narių susirinkimas, kuris yra atviras visiems ir kviečiame visus prisijungti prie šio neeilinio metinio organizacijos įvykio. Kurie dar mūsų nepažįstate - puiki proga susipažinti ir, žinoma, tapti AKL nariu!

Visa informacija apie Visuotinį narių susirinkimą publikuojama mūsų svetainėje.

Svarbu! Būtina iš anksto registruotis. Registracija vyksta iki ketvitadienio pietų el. paštu info@akl.lt.

Dienotvarkę ir kitą detalią informaciją rasite čia.

Kaip tikriausiai žinonte, artėja atomazga ilguose ginčuose dėl Europos Sąjungos programinės įrangos patentų direktyvos. Europos Komisija ir kai kurie ES Tarybos nariai "prastūminėja" tekstą, kuris leistų patentuoti kompiuterių programas; tokių patentų jau išduota Europoje per 30000, tad įteisinus tokius patentus, tektų mokėti "duoklę" didžiosiom JAV/Japonijos korporacijom ir maldauti jų sutikimo, norint rašyti ar naudoti net savo pačių sukurtas programas.

Europos Parlamentas dar turi šansą pakeisti arba atmesti šią direktyvą, bet turime įtikinti europarlamentarus, kad mums PĮ patentų nereikia. Tam ypač svarbūs Lietuvos verslininkų ir įmonių vadovų balsai.

Kviečiame Jus paremti asociacijos "Atviras kodas Lietuvai" (AKL) poziciją, kurioje AKL griežtai pasisako prieš PĮ patentus. Tą galite greitai padaryti mūsų parengtoje Interneto svetainėje: www.akl.lt/parasai

Ten rasite ir mūsų argumentaciją bei nuorodas į informaciją Internete apie PĮ patentų problemą.

Jūsų nuomonę AKL perduos Lietuvos europarlamentarams, Seimo nariams ir atsakingoms ministerijoms.

Taip pat savo svetainėje galite įdėti bannerį su nuorodą į šitą svetainę.

2005 m. gegužės 20 d. planuojama baigiamoji PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos finansuojamo projekto konferencija, į kurią pakviesime savivaldybių informacinių technologijų sritį kuruojančius vadovus bei administracijų direktorius, taip pat - apskričių viršininkų administracijų vadovus ir informacinių technologijų sritį kuruojančius vadovus bei valstybinių institucijų informacinių technologijų padalinių vadovus. Konferencijoje galės dalyvauti visi, kuriems aktuali konferencijos tema.
Konferencijoje bus pateikti PHARE 2002 finansuojamo atvirųjų standartų ir atvirojo dokumento formato pilotinio projekto rezultatai, rekomendacijos viešojo administravimo institucijoms bei gairės tolimesnei veiklai. Pranešimus skaitys ekspertai bei valstybinių institucijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė pristatys savo patirtį rengiant ir įgyvendinant elektroninės savivaldos projektus.
Konferencijos metu visoms Lietuvos savivaldybėms bus dalijamas „Atvirųjų standartų vartotojo vadovas“, skirtas savivaldybių darbuotojams, rengiantiems viešąją informaciją ir dokumentus bei IT specialistams, aptarnaujantiems kompiuterines sistemas. Vadovas neabejotinai bus naudingas ir kitų institucijų valstybės tarnautojams.
Detalesnė informacija apie konferenciją bus publikuojama čia. Jau dabar galima registruotis į renginį. Registracijos formą rasite čia.

2005-03-18 d. "NK straipsniuose" publikuojama Ryčio Liaudansko parengta turinio valdymo sistemų apžvalga "Nemokamos turinio valdymo sistemos". Straipsnį rasite čia.

Balandžio 28 dieną, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje (Konstitucijos pr. 3) organizuojamas praktinis seminaras atvirųjų standartų ir atvirųjų dokumentų formatų tema.
Seminaras skirtas Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių IT vadovams ir specialistams, taip pat - apskričių viršininkų administracijų bei valstybinių institucijų IT vadovams ir specialistams, norintiems pagilinti žinias atvirųjų standartų ir atvirojo kodo srityje.
Praktinis seminaras parengtas remiantis atliktais tyrimais įgyvendinant PHARE 2002 finansuojamą atvirųjų standartų ir dokumentų formatų naudojimo savivaldybėse pilotinį projektą.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti! Seminaras nemokamas. Išsamesnė informacija - svetainės seminarų skiltyje.

Šį mėnesį Miuncheno miesto taryba pasirinko ”Softcon” ir ”Gonicus” įmones, kurios tieks atvirojo kodo taikomąsias programas savivaldybės 14 tūkst. kompiuterių darbo vietose.
Du vietos tiekėjai, laimėję tarptautinį konkursą, kurs, konfigūruos ir administruos atvirojo kodo programinę įrangą Debian GNU/Linux platformai. Miesto taryba, įgyvendindama ”LiMux” iniciatyvą, nuo “MS Windows” migruos prie “Linux” operacinės sistemos. Pagal kontraktą bus sukurta ir specializuotų programų.
Paskelbtam konkursui buvo pateikta nemažai pasiūlymų. Laimėjusios įmonės iki metų pabaigos sukurs prototipą. Migravimo projektą tikimasi baigti 2008-aisiais.
2004 m. rugsėjį Miuncheno miesto taryba balsavo dėl “Linux” perkėlimo į visus 14000 kompiuterių darbo vietose. “LiMux” šiuo metu yra stambiausias viešojo sektoriaus atvirojo kodo migravimo projektas Europoje.

Svetainė linux.akl.lt paskelbė konkursą savo puslapio dizainui. Organizacija "Atviras Kodas Lietuvai" įsteigė kelis prizus ir maloniai kviečia prisijungti kiekvieną norintį sudalyvauti konkurse.

linux.akl.lt - tai Lietuviška svetainė apie GNU/Linux operacinę sistemą. Dabar svetainei trūksta gražios išvaizdos, bei žmonių, norinčių ir galinčių rašyti straipsnius bei naujienas.

Svetainės autoriai tikisi, kad jau vasarą ši svetainė galės pasirodyti viešai publikai.

Pasirodė ilgai laukta smarkiai pagerinto OpenOffice.org 2.0 paketo beta versija.
OpenOffice.org 2.0 iš esmės pagerino vartotojo sąsają bei daugybę kitų dalykų:

• atsirado nauja duomenų bazių programa, kurios pagalba MS Access vartotojams bus paprasčiau pereiti prie OpenOffice.org

• smarkiai pagerinta prezentacijų kūrimo programa "Impress"

• Standartiniu bylų formatu tapo atviras OASIS OpenDocument XML formatas (sukurtas OpenOffice.org 1.0 pagrindu). Šis formatas yra nepriklausomas ir taip pat yra naudojamas KOffice 1.4, StarOffice 8.0 biuro paketuose bei IBM Workplace Client pakete. Europos komisija rekomenduoja naudoti OASIS OpenDocument bylų formatą viešai (internete) pateikiant informaciją.

• naujos grafinės figūros "CustomShapes" (suderinamos su MS AutoShapes)

• galimybė kurti formas laisvo W3C XForms standarto pagrindu. Naudojant XForms standartą yra labai paprasta padaryti formos skaičiavimus (logiką) nieko neprogramuojant.

• skaitmeninio parašo palaikymas
• taip pat daugybė kitų naujų galimybių, žr.: http://marketing.openoffice.org/2.0/featureguide.html

Šią savaitę pirmieji baldų komplektai atgabenti į maždaug 40 atokių Žemaitijos kaimų ir miestelių, kur bus įsteigti viešosios interneto prieigos taškai. Tai - vienas iš baigiamųjų Europos Sąjungos PHARE programos projekto "Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse" įgyvendinimo etapų, netrukus į kaimus bus pradėti vežti kompiuteriai ir kita įranga.
"Per du šimtus dienų turi būti įsteigti visi 300 interneto prieigos taškų", - Eltai sakė projekto vadovas, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Informacinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jastiuginas.
Apie 1,5 tūkst. kompiuterių projekto įgyvendinimui teiks gamintoja "Sonex kompiuteriai". Juose bus įdiegta nemokama atvirojo kodo programinė įranga "Open Office".
Vidutiniškai 256 kilobitų per sekundę spartos interneto prieigą pusantrų metų už projekto lėšas tieks Lietuvos radijo ir televizijos centras, baldais centrus aprūpina bendrovė "Labochema". Paslaugas - techninę pagalbą, mokymus, konsultacijas - pusantrų metų teiks Vokietijos bendrovės "AHT Group" kartu su įvairiais Lietuvos konsultantais sudarytas konsorciumas.
Bendra projekto vertė, finansuojama iš PHARE lėšų, siekia 3,15 mln. eurų (10,876 mln. litų). Kitas išlaidas turės apmokėti interneto centro steigėjas - savivaldybė, seniūnija ar kitas.
Viešosios interneto prieigos taškai steigiami kaimų ir miestelių bibliotekose, kultūros namuose, seniūnijose, bendruomenių centruose ir kitose vietose. Siekiama užtikrinti, kad artimiausias viešosios interneto prieigos taškas visiems Lietuvos kaimų gyventojams būtų nutolęs ne didesniu kaip 8-10 kilometrų atstumu.
Kiekviename įrengtame naujame viešosios interneto prieigos taške numatyta įrengti iki penkių kompiuterizuotų darbo vietų su prieiga prie interneto. Jose 40 valandų per savaitę gyventojai internetu naudosis nemokamai, likusį laiką steigėjas galės teikti ryšį ir už nedidelį mokestį.
Pasibaigus 1,5 metų laikotarpiui interneto ryšio užtikrinimu dar 1,5 metų turės pasirūpinti pats steigėjas. Dėl kitų paslaugų, tokių kaip techninis aptarnavimas, pasak S. Jastiugino, VRM sieks gauti tolesnį ES struktūrinių fondų finansavimą.
Kaime galimybę naudotis internetu namuose turi tik 2 proc. gyventojų, t.y. aštuonis kartus mažiau negu mieste. Tyrimų bendrovės "TNS Gallup" duomenimis, pernai rudenį kartą per savaitę internetu naudojosi 617 tūkst. gyventojų, praėjusį - apie 514,6 tūkstančio. Nuolatinių interneto vartotojų skaičius pasiekė 23,5 proc. 15-74 metų gyventojų. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) prognozavo, kad išliekant augimo tempams šių metų viduryje šis skaičius pasieks apie 35 procentus.
Šaltinis: IVPK prie LRV.

Europos Komisijos IDABC programos atvirojo kodo apžvalgininke - apie "Atviras kodas Lietuvai" (AKL), Vilniaus miesto savivaldybės ir Latvijos atvirojo kodo asociacijos (LAKA) įgyvendinamą PHARE projektą: "Pilot Project on Open Standards in Local Authorities in Lithuania and Latvia".
Išsamiau apie projektą - "http://www.akl.lt/phare".

Poziciją ketina išplėtoti
Lietuviai kartoja įprastas tradicijas – viskas sprendžiama paskutinę akimirką. Europos Sąjungoje (ES) diskusijos dėl kompiuterinių išradimų patentavimo karštai verda jau daugiau nei metus.
Lietuvos atstovai buvo bene vieninteliai, nepareiškę oficialios šalies pozicijos aukščiausiose ES institucijose. Tik praėjusį antradienį asociacija „Infobalt“ patvirtino kelias nuostatas, kurias perdavė Lietuvos europarlamentarams, Valstybiniam patentų biurui bei valdžios institucijoms, besirūpinančioms informacinės visuomenės plėtra.
„Infobalt“ autorių teisių agentūros direktorė bei ES teisės ekspertė Vilma Misiukonienė pripažino, kad dokumentas yra gana abstraktus. Tačiau, anot jos, juo vis tiek pareiškiama Lietuvos pozicija. „Manau, kad vėliau bus ir daugiau raštų, – sakė V.Misiukonienė. – Seime ketiname surengti renginį, kuriame pagrindinius probleminius punktus žadame apsvarstyti detaliai, kad visi suprastų“.
Siekis – suvienodinti sąlygas
Asociacijos narių nuomone, direktyvoje neturėtų būti plečiama į kompiuterius įdiegtų išradimų patentavimo sritis, o tik suderintos ES šalių teisinės normos. Kaip aiškino V.Misiukonienė, pagal Europos patentų konvenciją kompiuterinės programos nepatenka į patentuojamų išradimų sąrašus. Tačiau TRIPS sutartyje, kuri apibrėžia intelektinės nuosavybės apsaugą, nurodoma, kad nė vienos srities išradimai negali būti išskirti kaip nepatentuojami.
V.Misiukonienės teigimu, pagal TRIPS sutartį patentuojami gali būti visi išradimai, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. „Kai kuriose ES šalyse jau yra kompiuterinių išradimų patentavimo praktika.
Tik siekiama labiau ją apibrėžti, suvienodinti ir nustatyti griežtesnius rėmus“, – aiškino V.Misiukonienė.
Kovos už mažųjų interesus
„Infobalt“ taip pat reikalauja išsaugoti kompiuterių programų sąveikumo galimybę, kad šios galėtų tarpusavyje bendrauti. Asociacijos nuomone, patentavimo tvarka neturi pakenkti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kurios kuria programinę įrangą, interesams.
Naujosios direktyvos oponentai nuolat mini argumentą, kad, įteisinus kompiuterinių išradimų patentavimą, labiausiai kentės smulkusis verslas. Anot jų, nedidelės bendrovės nebus pajėgios skirti tiek lėšų teisininkams bei patentams, kiek gali skirti didžiosios korporacijos.
„Patentai neturėtų tapti tik didžiųjų korporacijų įrankiu. Patentavimo sąlygos turi būti prieinamos ir smulkioms įmonėms“, – teigė V.Misiukonienė.
Rengiant „Infobalt“ poziciją dėl kompiuterinių išradimų patentavimo dalyvavę atvirojo kodo programinės įrangos šalininkai pasistengė, kad tarp nuostatų atsirastų ir punktas, jog atvirojo kodo programos turi būti naudojamos kartu su kompiuterinių išradimų patentais.
„Tai reiškia, kad neturi būti sudaromos kliūtys atvirojo kodo programoms plėtotis ir egzistuoti greta komercinės programinės įrangos“, – paaiškino V.Misiukonienė.
Verslo modelių patentams – ne
„Infobalt“ asociacija taip pat priešinasi verslo modelių patentavimui. Tai vienas kontroversiškiausių klausimų, keliantis daugiausia ginčų.
Diskutuojama apie tai, ar ES turėtų pasekti JAV pavyzdžiu ir leisti patentuoti verslo modelius, tokius kaip „Amazon“ naudojamas „one-click shopping“ (pirkimas vienu klavišo paspaudimu).
V.Misiukonienės nuomone, verslo modelių patentavimas bus ta sritis, dėl kurios dar ilgai bus laužomos ietys. Ji taip pat svarstė, kad bus daug diskutuojama ir dėl vadinamojo techninio efekto – pagrindinės kompiuterinių išradimų patentavimo sąlygos.
Politikų požiūriai išsiskyrė
Tuo tarpu Europos Sąjungos viršūnėse dėl kompiuterinių išradimų patentavimo didėja trintis tarp Europos Parlamento (EP) bei Europos Sąjungos Tarybos. Praėjusią savaitę Teisės komitetas nusprendė reikalauti Parlamento pirmininko, kad šis kreiptųsi į Europos Komisiją ir prašytų iš naujo pateikti pasiūlymą dėl kompiuterinių išradimų direktyvos EP. Tiesa, EK gali ir nekreipti dėmesio į pirmininko prašymą bei priimti sprendimus savo nuožiūra. Kai kuriose frakcijose kalbama ir apie tai, kad komisija turėtų atsiimti direktyvą ir parengti naują jos projektą.
Tuo pat metu ES Tarybos atstovai teigia prašysiantys tarybos patvirtinti direktyvos projektą nepaisant, kokios pozicijos laikysis Europos Parlamentas. Toks pasiūlymas pasigirdo po to, kai Lenkijos vyriausybė galų gale nusileido politiniam spaudimui ir sutiko paremti direktyvą, nors prieš tai du kartus ją atmetė.
Norima paskatinti inovacijas
Vadinamoji išradimų, diegiamų kompiuteriuose (Computer-implemented inventions) direktyva pirmą kartą svarstyti buvo pateikta 2002 metų lapkritį. Kelis kartus ji buvo atsidūrusi per plauką nuo patvirtinimo, tačiau praėjusių metų gegužės mėnesį į ES įstojus 10 naujų valstybių, šios taip pat turi pareikšti savo nuomonę.
Šios direktyvos tikslas – suderinti patentavimo sistemą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, kadangi šiuo metu naudojami įstatymai yra skirtingi. Pagrindinis direktyvos siekis – įteisinti programinių išradimų patentavimą. Jos šalininkai tvirtina, kad tai padėtų skatinti inovacijas – kompanijos, kurių išradimai būtų apsaugoti, noriau investuotų į tyrimus.
Tuo tarpu oponentai tikina, kad priėmus direktyvą bus atverti keliai patentuoti programas – jų išeities tekstus ir algoritmus, neįdiegtus techniniuose įtaisuose.
Europos Komisijos siūlomoje direktyvoje nurodoma, kad patentuojamas galėtų būti tik technologinis išradimas. Pažymima, kad su kompiuteriais susiję verslo modelių išradimai nebūtų patentuojami.
Anot EICTA (Europos informacijos bei komunikacijos technologijų asociacija), kuri remia kompiuterinių išradimų patentavimo direktyvą, atstovo Leo Baumanno, direktyvos projekte yra nurodoma, jog būtų galima patentuoti tiktai programą, funkciją, kuri įdiegta kompiuteryje ir turi techninius efektus. Pavyzdžiui, mobiliojo telefono programa, kuri, priversdama efektyviau veikti telefono funkcijas, sutaupo energijos ir pailgina baterijos veikimo laiką.
Lietuviams direktyva nepalanki
Lietuvos atstovai Europos Parlamente teigė, kad direktyvos projektą atsargiai vertina ir senos, ir naujos ES narės. Aktyviai prieš ją pasisako Latvija ir Vengrija, Vokietija bei Prancūzija norėtų, kad pasiūlymai būtų patobulinti. Tuo tarpu direktyvos šalininkų pusėje stovi Skandinavijos šalys – Suomija, Švedija bei Didžioji Britanija.
Lietuvos informacinių technologijų įmonių atstovai taip pat atsargiai žvelgia į direktyvos projektą.
Jų teigimu, tokia direktyva apsunkintų programinę įrangą kuriančių Lietuvos įmonių veiklą.
Šaltinis: „Lietuvos rytas“, 2005-02-07, Nr. 31 (4295), P.Jakutavičius.

Ryt, vasario 5 d., netoli Vievio, Kazokiškėse, organizuojamas mytas. Dalyvauja visi, kas nori, tik registruojasi iš anksto el. pašu info@akl.lt.
Daugiau informacijos - http://wiki.akl.lt/ZiemosMytas2005.

Vasario 17-18 d. Briuselyje vyks dviejų dienų konferencija, kurioje bus pristatyta nauja Europos bendruomenės programa IDABC (Interoperable Delivery of pan-European e-Government Services to Administrations, Businesses and Citizens). Konferencijoje bus kalbama apie abipus sienos gyventojų ir verslo organizacijų e-valdžios poreikius ir praktinius reikalavimus e-valdžios paslaugų įgyvendinimui. Į renginį kviečiami visų valdžios sektorių, pramonės, pilietinių organizacijų atstovai.
Daugiau informacijos apie konferenciją - http://europa.eu.int/idabc/en/chapter/5606.

Pirmadienį, vasario 1 d., įvyko asociacijos "Infobalt "Laisvų programų ir atvirų standartų" komiteto inicijuotas susitikimas-diskusija dėl ES Kompiuterinių išradimų direktyvos 2002/0047 (COD).
Posėdyje dalyvavo asociacijos "Infobalt" nariai - AKL (asociacija "Atviras Kodas Lietuvai"), VGTU Atvirojo kodo instituto, bendrovių "Patikimi sprendimai", "Microsoft Lietuva" , "IBM Lietuva" , "Siemens" atstovai.
Dalyviai, apsvarstę esamą situaciją, nutarė, jog atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento Teisinių Reikalų komitetas ruošiasi ES direktyvos dėl kompiuterinių išradimų 2002/0047 (COD) aptarimui, asociacija " Infobalt", atstovaujanti Lietuvos ITT verslo įmonėms, mokslo ir mokymo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms, teikia savo nuomonę dėl šio dokumento, reglamentuojančio Lietuvos ITT sektoriui ir visai šalies visuomenei labai svarbius klausimus.
Asociacija " Infobalt", manydama, kad minėta direktyva ir jos taikymo pasekmės nepaprastai svarbios visiems nariams, siūlo nuodugniai ją išnagrinėti Europos Parlamente ir įtvirtinti šias nuostatas:
- turi būti ne plečiama į kompiuterius įdiegtų išradimų patentavimo sritis, o suderinamos tai reglamentuojančios Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos, teisės normos;
- būtina išsaugoti kompiuterių programų suderinamumo (angl. interoperability) galimybę;
- verslo modeliai neturi būti patentuojami;
- neturi būti pakenkta smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, gaminančių programinę įrangą, interesams;
- atvirojo kodo programos turi būti naudojamos kartu su kompiuterinių išradimų patentais.
Šis kreipimasis išsiųstas Europos Parlamento nariams, Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetui, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui,Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Šaltinis: INFOBALT Spaudos centras.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komitetas) informuoja, kad Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose programos projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr.114-5100), 841 punktą „organizuoti atviro kodo programinės įrangos naudojimą ir pritaikymą valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose".
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, Komitetas šiuo metu minėtą programos projektą derina su suinteresuotomis ministerijomis. Šiame teisės akto derinimo etape misterijos oficialiai pateikia įvairių pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos atsižvelgus ir tik galutinai suderinus bei nustatyta tvarka pritarus, jis gali būti teikiamas svarstyti Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą dėl šio programos projekto patvirtinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje ES ir kitų pasaulio valstybių, kuriose sėkmingai naudojama atviroji programinė įranga, yra priimti atitinkami teisės aktai, nustatantys valstybės politiką atvirų standartų ir atvirosios programinės įrangos atžvilgiu. Įvairiomis formomis panašias deklaracijas, politikas ar memorandumus yra pasirašiusios Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Vokietija.
Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose programos projekte visų pirma yra siūloma įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų teisinį atvirosios programinės įrangos kūrimo ir plėtojimo darbų Lietuvoje pagrindą. Šia programa nesiekiama įpareigoti viešojo administravimo institucijas naudoti atvirąją programinę įrangą. Tačiau Vyriausybei pritarus siūlomam programos projektui būtų rekomenduojama, valstybiniame sektoriuje, kompiuterizuotose darbo vietose, naudoti interneto naršyklės ir biuro atvirąją programinę įrangą, o technologinėse platformose - interneto serverį, užkardas, taip pat tarnybinėse stotyse - operacinę sistemą.
Šiandien atviroji programinė įranga horizontaliose rinkose (operacinės sistemos, interneto programos, biuro programinė įranga) sėkmingai konkuruoja su pasaulinių programų gamintojų lyderių produktais. Vienas sėkmingiausių atvirosios programinės įrangos projektų yra Appache - žiniatinklio serveris, kuris šiandien užima apie 2/3 rinkos. Reikia pažymėti, kad šioje platformoje dirba dauguma Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių - www.lrs.lt, www.lrv.lt, www.ivpk.lt ir t.t.
Rengiamos programos projekto bendrasis tikslas - taupyti valstybės biudžetą, skirtą komercinei licencijuotai programinei įrangai įsigyti, išvengti priklausomybės nuo vieno gamintojo, pasinaudoti Lietuvos informatikos specialistų žiniomis kuriant lietuvišką programinę įrangą. Tokiu būdu būtų sukurta didesnė programinės įrangos pasiūla bei sudarytos prielaidos plačiam technologinio neutralumo principo taikymui.
Komitetas, tęsdamas 2002 - 2003 metų projektus atvirojo kodo srityje, 2004 metais vykdė projektą "Lokalizuotos atviro kodo programinės įrangos kūrimas ir tolimesnis vystymas". Projekto rezultatai ir Lietuvos vartotojams pritaikyta atvirojo kodo programinė įranga pateikiami svetainėje atviraskodas.ivpk.lt.
Šaltinis: Elta.

Europoje verda diskusijos
Europos Sąjungos viršūnėse verda diskusijos dėl naujos išradimų, kurie įdiegti kompiuteriuose, patentavimo direktyvos. Kontroversiškai vertinama patentavimo tvarka išplėstų patentuojamų išradimų sąrašą ir apimtų programinius išradimus.
Direktyvos šalininkai ir oponentai surėmė pečius iš esmės dėl to paties dalyko – inovacijų. Šalininkų teigimu, priėmus naują direktyvą, kompanijos jausis saugesnės ir skirs daugiau lėšų inovacijoms.
Oponentų nuomone, ši patentavimo tvarka kaip tik varžys mažų bei vidutinių įmonių galimybes kurti inovacijas, kadangi jos nebus pajėgios varžytis su stambiuoju verslu dėl patentų.
Tuo tarpu Lietuvoje apie programinių išradimų patentavimą kalbų apskritai negirdėti.
Mūsų šalies atstovai dar ne tik nesuformulavo savo pozicijos šiuo klausimu, bet šalyje apskritai vos keli žmonės nutuokia, apie ką yra kalbama.
Tiesa, „Infobalt“ asociacija, vienijanti Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmones, mūsų šalies atstovams Europos Parlamente rengiasi pateikti savo nuomonę šią savaitę.

Pasipriešino lenkai
Praėjusią savaitę vadinamosios kompiuterinių išradimų direktyvos priėmimas buvo dar kartą sustabdytas ES Taryboje.
Pasipriešinus Lenkijos atstovams, direktyvos projektas nebuvo patvirtinas.
Anot Tarybos atstovų, kuriuos cituoja „Reuters“ agentūra, ginčai taryboje kilo dėl to, ar ES turėtų pasekti JAV pavyzdžiu ir leisti patentuoti verslo modelius, tokius kaip „Amazon“ naudojamas „one-click shopping“ („pirkimas vienu klavišo paspaudimu“), ar apsiriboti tik programinių išradimų patentavimu.
Vadinamoji išradimų, diegiamų kompiuteriuose (Computer-implemented inventions), direktyva pirmą kartą svarstyti buvo pateikta 2002 metų lapkritį.
Kelis kartus ji buvo atsidūrusi per plauką nuo patvirtinimo, tačiau, pernai gegužę į ES įstojus 10-čiai naujų valstybių, šios irgi turi pareikšti savo nuomonę.
Šios direktyvos tikslas – harmonizuoti patentavimo sistemą įvairiose ES šalyse, kadangi šiuo metu naudojami įstatymai yra skirtingi. Lenkijos atstovų pasipriešinimas šios direktyvos svarstymą stabdo jau antrą kartą per du mėnesius.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė, atsargų požiūrį į šią direktyvą reiškia tiek senos, tiek naujos ES narės.
„Iš mūsų kaimynų aktyviausiai „prieš“ pasisako Lenkija, Latvija ir Vengrija, kurios skiria daug dėmesio inovacijų technologijoms skatinti, – dėstė M.Starkevičiūtė. – Nyderlandų parlamentas įpareigojo savo Vyriausybės atstovus balsuoti prieš tokį sprendimą. Vokietija ir Prancūzija norėtų, kad pateikti pasiūlymai būtų patobulinti“.
Už šią iniciatyvą, pasak europarlamentarės, pasisako Skandinavijos šalys – Suomija, Švedija bei Didžioji Britanija.
M.Starkevičiūtės teigimu, dabar yra siūloma patentuoti tik konkrečius ir fizinius išradimus, kurių sudėtinė dalis bus nauja programinė įranga.

Gąsdina JAV sistema
Bene radikaliausiai prieš direktyvą pasisako atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjai.
Pasak jų, programiniams išradimams pakanka ir tos apsaugos, kurią teikia autorių teisių apsauga.
Pernai vasarą Laisvų programų fondo atstovas Richardas Stallmanas teigė, kad Jungtinėse Valstijose patentų yra tiek daug, jog pirmiausia neįmanoma sužinoti, ar programoje naudojamus metodus, algoritmus kas nors jau yra patentavęs.
„Galų gale net ir radus reikiamus patentus juos perskaityti ir išsiaiškinti, kas patentuota, beveik neįmanoma. Jie parašyti labai sudėtinga teisine kalba“, – teigė R.Stallmanas.
Anot jo, neretai patys programuotojai, kurie yra patentavę savo išradimą, perskaitę patentą nesupranta, kur jis aprašytas.
„Programų kūrimas – tarsi ėjimas per minų lauką“, – tikino jis.
Tuo tarpu EICTA (Europos informacijos bei komunikacijos technologijų asociacija), kuri remia kompiuterinių išradimų patentavimo direktyvą, tvirtina, kad ES patentavimo sistema būtų kur kas griežtesnė nei JAV.
„JAV galima patentuoti beveik viską, ką tik nori, net ir verslo metodus, o Europos Sąjungos sistema tai griežtai reglamentuoja. Negalima patentuoti tiesiog algoritmo, metodo arba programos kodo, – „Lietuvos rytui“ sakė EICTA atstovas Leo Baumannas. – Galima patentuoti tik programą, funkciją, kuri įdiegta kompiuteryje ir turi techninius efektus.
Pavyzdžiui, mobiliojo telefono programą, kuri, priversdama efektyviau veikti telefono funkcijas, sutaupo energiją ir pailgina baterijos veikimo laiką“.
Europos Komisijos siūlomoje direktyvoje nurodoma, kad patentuojamas galėtų būti tik technologinis išradimas.
Pažymima, kad su kompiuteriais susiję verslo modelių išradimai nebūtų patentuojami.
Ir direktyvos šalininkai, ir jos priešininkai yra sukūrę interneto svetaines („www.nosoftwarepatents.org“ ir „www.patents4innovation.org“), kuriose dėsto savo poziciją.

Nėra oficialios pozicijos
Tuo tarpu Lietuvoje naujos ES patentavimo direktyvos reikalai, atrodo, yra tolimi ir nereikšmingi.
Tiek M.Starkevičiūtė, tiek kitas Lietuvos europarlamentaras Aloyzas Sakalas „Lietuvos rytui“ minėjo, kad informacijos apie mūsų šalies poziciją iš oficialių institucijų nėra gavę.
Valstybinis patentų biuras žurnalistą, pasiteiravusį apie programų patentavimą, nusiuntė į „Infobalt“ asociaciją. Tačiau ši tik rūpinasi autorinių programų registravimu, o tai su patentavimu neturi nieko bendra.
Paklausus apie naują direktyvą, biuro atstovė atsakė, kad nieko apie tai nežinanti: „Kai ji bus, tada žiūrėsim“.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės direktorius Aurimas Matulis prisipažino, kad siūloma direktyva domisi. Bet, jo tvirtinimu, IVPK niekas neįpareigojo pateikti oficialios Lietuvos pozicijos šiuo klausimu.
A.Matulis pripažino, kad pareikšti šalies poziciją jau gali būti ir per vėlu. „Viskas priklauso nuo to, kur ši direktyva yra, – sakė jis. – Šalies pozicija paprastai išsakoma darbo grupėse. Jeigu taryboje būtų pasakyta kažkas nauja, ko nebuvo pasakyta darbo grupėse, tai būtų skandalas. Tiesą sakant, nežinau, ar Lietuvai kas nors atstovavo darbo grupėse“.
Jis svarstė, kad Europos Sąjungos Taryboje savo nuomonę galėtų išsakyti nebent Lietuvos susisiekimo ministras.

Įžvelgia riziką šalies įmonėms
IVPK direktoriaus teigimu, Lietuvoje nebuvo išplėtotas programinės įrangos kūrimas.
„Šiandien esame labiau programinės įrangos naudotojai, – sakė A.Matulis. – Tačiau, žvelgiant į ateitį, tokia direktyva apsunkintų verslą Lietuvos įmonėms. Mūsų šalies bendrovės anksčiau ar vėliau ateis į šią rinką ir joms bus sunkiau įsitvirtinti“.
Riziką įžvelgia ir „Alnos“ valdybos narys Tomas Milaknis.
„Didžiosios bendrovės, kurios turi daugiau išteklių tyrimams ir daugiau teisinių pajėgumų, galbūt iš tikrųjų gali šiek tiek apsunkinti mažųjų įmonių, kurios Lietuvoje dominuoja, verslą“, – teigė jis.
Tokios bendrovės, T.Milaknio teigimu, gali neturėti tiek teisinių resursų.
„Sonex Software Development“ bendrovės direktorius Česlovas Stanaitis sakė, kad priėmus naują direktyvą netgi ir savo išradimus patentavusios nedidelės įmonės turėtų skirti lėšų asociacijoms, kurios ieškotų šių patentų pažeidimų.

„Lietuvos rytas“, 2005-01-31, Nr. 25 (4289), P.Jakutavičius.

2004 m. rugsėjo mėnesį Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu Matematikos ir informatikos instituto darbo grupė atliko tiriamąjį darbą „Atvirasis kodas švietime“. Pagrindinis tyrimo tikslas - išanalizuoti atvirųjų programų situaciją Lietuvoje, Europos Sąjungos ir kitose šalyse: kaip naudojama atviroji programinė įranga švietime, kokie vykdomi projektai, iniciatyvos, kaip vyksta atvirųjų programų adaptavimas ir lokalizavimas bei aptarnavimas.
Išsamiau apie tai "Veidrodžio" 2004 m. Nr. 4 bei tyrimo ataskaitoje.

Vos tik išleista naršyklė „Firefox“ iškart patraukė internautų dėmesį. Tą pačią dieną ją atsisiuntė ne mažiau kaip 2 mln. internautų. Be to, dar nežinoma, kiek žmonių ją atsisiuntė per pasikeitimo bylomis tinklus.
Daugelio giriama „Firefox“ buvo sukurta naudojant atvirąją naršyklę „Mozilla“. „Firefox“ yra spartesnė už „Microsoft“ naryšklę „Internet Explorer“ ir turi mažiau saugumo spragų.
Šaltinis: „Lietuvos rytas“, 2004-11-15 („Vartai“, „Žinių srautas“).

Spalio 28 d. Jugtinės Karalystės Vyriausybė atnaujino atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo viešajame sektoriuje strateginį dokumentą. Atvirojo kodo programų naudojimo viešajame sektoriuje dokumentas atnaujintas remiantis šių metų kovo-birželio mėnesiais vykusiomis konsultacijomis. Šis dokumentas taikomas visų lygių Jungtinės Karalystės valdžios sektoriui: centrinės ir vietos valdžios institucijoms, kitoms viešojo sektoriaus organizacijoms.
Atnaujintame dokumente dar kartą pabrėžiama, kad Jungtinės Karalystės Vyriausybė, įsigydama informacines technologijas, visuomet svarstys ir atvirojo kodo sprendimus, atsižvelgiant į kainą, sistemose naudos tik tuos produktus, kurie palaiko atviruosius standartus ir specifikacijas, vengs prisirišimo („lock-in“) prie nuosavybinių IT produktų ir paslaugų.
Pirmą kartą toks dokumentas buvo parengtas 2002 metų liepą.

Išleista lanksčios, lengvos ir kartu daugiafunkcinės „Mozilla“ šeimos Interneto naršyklės „Firefox“ 1.0 versija. Daug naujų kokybiškų savybių, klaidų ištaisymų. Plačiau apie „Firefox“ naršyklę - http://www.mozilla.org/products/firefox/.

Šiandien P.Jakutavičiaus "Lietuvos ryto" straipsnyje "Infobalt" rimtį sutrikdė žaidimų pardavėjai" nemažai dėmesio atvirajam kodui. Čia pristatomas AKL parengtas sulietuvintas "Linux" distribucijos "Baltix-Knoppix" kompaktinis diskas, UAB "Patikimi sprendimai" stende demonstruota "SuSE Linux", Lietuvos kompiuterininkų sąjungos parengti ECDL testai atvirojo kodo programų vartotojams.

„Kaip parduoti SuSE Linux produktus“. Seminaras 2004-10-07
Spalio 7 d. kompanijos „GNT Lietuva“ ir „Novell“ organizuoja seminarą „Kaip parduoti SuSE Linux produktus“. Renginys vyks Kaune, „GNT Lietuva“ Didžiojoje salėje.
Seminaro klausytojai sužinos:
** Kas yra Linux? Kam naudojami Linux sprendimai?
** Kodėl gerai Linux naudoti kaip operacinę sistemą serveriams ir darbo vietoms?
** Kokie yra pranašumai lyginant su kitomis operacinėmis sistemomis? Kokios savybės yra unikalios tik Linux produktams?
** Kaip licencijuojami produktai ir kaip juos pardavinėti?
Seminarą ves svečias iš Vokietijos - SuSE GmBH atstovas Dieter Heusner.
Registracija būtina iki spalio 5 dienos vakaro. Registruojantis nurodykite vardą, pavardę, kompaniją bei elektroninio pašto adresą. Renginys nemokamas.
Daugiau informacijos apie SuSE Linux - http://www.suse.com/us/index.html.

eSecurity.lt skaitykite R.Rinkevičiaus straipsnį „Licenzinės sąlygos, teisiniai privalumai ir trūkumai“: „<...>Tačiau šiandien nerašysiu apie operacinių sistemų skirtumus ir privalumus. Vietoj to, supažindinsiu skaitytojus su atviruoju kodu (AK), jo atsiradimo priežastimis, istorija ir svarbiausia – su teisine atvirojo kodo puse.<...>“ Visą straipsnį skaitykite čia.

Viena didžiausių pasaulio programinės įrangos kompanijų „Novell“, Lietuvoje platinanti operacinę sistemą „SUSE Linux“, didina prekybos apimtis šalyje ir numato smarkų atvirojo kodo operacinių sistemų populiarėjimą Lietuvoje. Vien „SUSE Linux“ licencijų per antrąjį šių metų pusmetį, prognozuojama, bus parduota maždaug 5 tūkstančiai. Plačiau skaitykite - eSecurity.lt.

„IBM“ kviečia studentus dalyvauti tarptautiniame konkurse „Priimk IBM „Linux“ iššūkį“ ir išbandyti savo jėgas. Užsiregistruoti galima iki šių metų spalio 31 dienos internete adresu http://www.developer.ibm.com/university/students/contests/linux/. Temą darbui studentai gali rinktis iš pateiktų konkurse arba įgyvendinti savo unikalų „Linux“ projektą. Iki gruodžio 13 dienos studentai turės pateikti atliktus darbus, o jau 2005-ųjų sausio 21 dieną bus paskelbti nugalėtojai. Daugiau informacijos ieškokite čia. Laukiamos iniciatyvos ir iš Lietuvos studentų.

Rugsėjo 22-24 d. Berlyne vyks „OpenOffice.org“ konferencija. Joje bus kalbama apie naujos versijos 2.0 savybes, produkto vystymo metodologiją, vertimų technologiją, marketingo veiklą, kokybės užtikrinimą, migravimo metodologijas bei pavyzdžius, XML technologiją ir kt. Visa tai - dienotvarkėje.

Rugsėjo 23 d. Vilniuje, „Šarūno“ viešbutyje (Raitininkų g. 4), vyks „Novell“ produktų pristatymas. Jame „gyvai“ bus demonstruojami „Novell“ sprendimai, jų panaudojimo galimybės. Seminarą ves Lenkijos ir Lietuvos „Novell“ atstovai. Su dienotvarke susipažinti galima čia. Visi, atsinešę savo vizitinę kortelę, dalyvaus loterijoje, kurioje galės laimėti pilną „SuSE Linux Standar Server 8“ versiją. Registruotis el. paštu daiva_krapavickiene@gnt.lt.

Sukurta svetainė http://www.openadvantage.org/ida, skirta ES programos IDA diskusijoms apie atvirąjį kodą. Tai yra tęsinys „LinuxTag“ parodoje organizuotame renginyje pradėtos diskusijos. Tikimasi, kad tai paskatins atvirojo kodo programų vystymą ir naudojimą ES šalyse. Ketinama keistis patirtimi, programine įranga, diskutuoti, kokių atvirojo kodo taikomųjų programų trūksta, TCO bei ROI ir kt. klausimais.

Čia galite rasti keletą pranešimų iš praeitą savaitę vykusio „IBM“ seminaro „Linux verslui“.

Studentams yra galimybė tobulinti „Linux“ sistemą, kurti įrankius bei taikomąsias programas. „IBM“ kviečia studentus dalyvauti konkurse, kurio tikslai yra: skatinti studentus naudoti „Linux“, spręsti realias su „Linux“ susijusias problemas, kad „Linux“ taptų geresnė, kurti taikomąsias programas, dirbančias „Linux“ aplinkoje. 2005 metų pradžioje dvidešimčiai studentų bus įteikti apdovanojimai - „IBM ThinkPad“ kompiuteriai su „Linux“ OS. Taip pat jie turės galimybę kitų metų vasarą stažuotis „IBM“ „Linux“ technologijų centre. Įsteigtas prizas ir universitetui, kurio studentai bus aktyviausi.
Norintys dalyvauti konkurse gali susipažinti su konkurso taisyklėmis ir registruotis. Dalyviai gali varžytis siūlomose srityse arba kurti savo „Linux“ projektą. Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.

Rusėjo 8 d., trečiadienį, Vilniuje, viešbutyje „Europa Imperial Vilnius“ (Aušros Vartų 6), vyks seminaras „Linux verslui“. Seminaro klausytojai bus supažindinti su „Linux“ ir „IBM“ siūlomais sprendimais, „Linux“ vieta įmonės IT infrastruktūroje bei konkrečiais diegimo pavyzdžiais Lietuvoje. Į seminarą kviečiami IT specialistai ir vadovai, įmonių vadovai ir strategai, kuriems rūpi įmonės sėkmė ir saugumas, kurie domisi IT naujienomis ir „Linux“ taikymo galimybėmis. Registruotis galite čia. Susipažinkite su seminaro dienotvarke.

Rugpjūčio 30 d., pirmadienį, 10 val. Vilniuje, Goštauto g. 12, 309 k. įvyks Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Intelektikos sekcijos seminaras. George Dafermos iš Graikijos skaitys pranešimą tema „Atviro kodavimo inovacija: gairės kelyje į visuomeniškai atsakingą tvarų ekonominį ir technologinį augimą“. Čia galite paskaityti ta pačia tema anksčiau skaitytą jo pranešimą. Plačiau apie pranešėją skaitykite čia.

Rytoj, rugpjūčio 25 dieną, Šiuolaikinio meno centre prasideda šeštoji, baigiamoji, didelio tarptautinio projekto RAM6, skirto menui ir naujoms technologijoms suartinti, dalis, kurią organizuoja Nomeda ir Gediminas Urbonai. Daugelis renginio dalyvių yra atvirojo kodo programų panaudojimu meno projektuose pagarsėję menininkai, besidomintys ne tik technologiniais, bet ir teisiniais bei kultūriniais atvirojo kodo aspektais.
Rugpjūčio 26-27 dienomis vyks atviri renginiai: paskaitos, diskusijos, performansai ir dalyvių prisistatymai. Rūgpjūčio 28 dieną įvyks tiesioginė transliacija Vilniaus mieste, ŠMC, ir  internete iš miške vyksiančio renginio.
Daugiau informacijos apie renginį - www.vilma.cc.

Trečiadienį Seime vyko seminaras dėl programinės įrangos patentų. Pagrindinis pranešėjas - Richard M. Stallman, GNU projekto iniciatorius. Pranešimus taip pat skaitė Christian Engstrom iš FFII Švedijos organizacijos ir Marco Schulze iš FFII Vokietijos organizacijos bei įmonės „NightLabs“ savininkas. Seminarą vedė LR Seimo IVPK pirmininko pavaduotojas Gintautas Babravičius. Dalyvavo per 80 klausytojų: įmonių vadovai, programuotojai, valstybinių institucijų darbuotojai, studentai, moksleiviai ir kt.
Čia rasite audio įrašus anglų kalba, prezentacijas bei detalesnę inforamaciją apie Baltijos turą. Taip pat galite paskaityti renginio apžvalgą, o mūsų nuotraukų galerijoje rasite ir nuotraukas.

www.infoteka.lt rašo: „Pietų Korėjos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimus pagerinti šalies kompanijų, kuriančių „Linux“ programinę įrangą, finansavimą ir palaikymą.
Šalies Informacijos ir Ryšių ministerija išleis 26 milijonus JAV dolerių, kad padėtų privačioms kompanijoms, rašančioms programas atviro kodo operacinei sistemai. Taip pat ketinama skirti dėmesio ir „Linux“ standartizacijos reikalams.
Pranešama, kad Pietų Korėjos valdžia operacinę sistemą „Linux pasirinko dėl šios operacinės sistemos ir taikomųjų programų jai pigumo, o taip pat – dėl didesnio jos saugumo.“

Jau galima atsisiųsti Europos Komisijos programos IDA „LinuxTag“ parodos metu organizuoto atvirojo kodo renginio pranešimus bei išsamų protokolą.

Birželio 28-30 d. Jerevane, Armėnijoje, vyko atviro kodo konferencija, kurioje AKL valdybos narys T.Jonušas skaitė pranešimą apie e-Valdžią ir atvirąjį kodą. Daugiau informacijos apie renginį, taip pat skaitytą pranešimą bei ataskaitą rasite mūsų svetainėje skaitykloje.

Tokiu pavadinimu organizuojamas seminaras liepos 21 d., 10 val., LR Seimo III rūmuose. Programinės įrangos patentai, kuriuos planuoja įteisinti nauji Europos patentų teisės pakeitimai, sukėlė daug prieštaravimų ir diskusijų visuomenėje ir IT verslininkų tarpe. Seminaro metu bus kalbama apie gręsiančius pavojus bei planuojamas iniciatyvas, kurios užkirstų kelią programinės įrangos patentų įteisinimui. Pagrindinis seminaro pranešėjas - Ričardas Stalmanas (Richard Stallman), GNU projekto iniciatorius. Seminaro programą ir informaciją apie registraciją rasite čia.

Atviro kodo knygų lentyna lietuvių kalba pasipildė dar vienu „Smaltijos“ leidyklos išverstu leidiniu - „Nuo „Windows“ prie „Linux“ (autorius Chuck Easttom). Kaip rašo leidėjai, knyga yra skirta „Windows“ vartotojui, norinčiam pereiti prie „Linux“. „Tai reiškia, jog knyga parašyta manant, kad nesate susipažinę su „Linux“ sistema. Tačiau nors ir galite būti „Linux“ naujokas, tariama, kad „Windows“ sistema jums ne naujiena ir esate patyręs „Windows“ vartotojas. Tikriausiai skyrėte šiek tiek laiko eksperimentams „Windows“ sistemoje, keitėte nuostatas valdymo skydelyje, ekrano skiriamąją gebą ir diegėte naują aparatinę įrangą.
Šios knygos tikslas – paimti tai, ką jau žinote kaip prityrę „Windows“ vartotojai ir pritaikyti tas žinias „Linux“ sistemai, taip padarant iš jūsų nusimanantį „Linux“ vartotoją. Dažnai bendros „Linux“ sąvokos bus susietos su analogiškomis „Windows“ sąvokomis, taip padedant „Windows“ vartotojams išmokti dirbti „Linux“ sistemoje.“

Tokiu pavadinimu vakar „Verslo žiniose“ publikuotas V.Cucėno straipsnis, kuriame rašoma: „Įmonės, naudojančios „Microsoft“ programas, gali jas pakeisti atviro kodo nemokamomis programomis. Tokiu būdu pataria taupyti ir specialistai. Tačiau finansams tvarkyti toks sprendimas netiktų, nes mokesčių inspekcija ir kitos valstybės institucijos yra sukūrusios privalomas formas, kurių nemokamos programos „nepažįsta“. Plačiau skaitykite „Verslo žiniose“.

Birželio 23 d. „LinuxTag“ parodoje Europos Komisijos programa IDA organizavo seminarą visų ES šalių atviro kodo kompetencijos centrams. Seminare pranešimą skaitė AKL valdybos narys Tomas Jonušas. Tai buvo gana uždaras seminaras, skirtas patirties apsikeitimui tarp įvairių šalių organizacijų ir projektų. Pranešimą rasite mūsų svetainėje skaitykloje, o nuotraukų galerijoje galite pažiūrėti nuotraukas.

Gegužės pabaigoje Europos Komisijos IDA programos Telematikos tarp administracijų komitetas TAC (Telematics between Administrations Committee) priėmė rekomendacijas dėl atvirų dokumentų formatų naudojimo administracijose. IDA ekspertų grupė atliko analizę, kurią buvo pakviestos komentuoti kompanijos „Microsoft“ ir „Sun Microsystem“. Ataskaitą ir kompanijų komentarus rasite čia, o rekomendacijas galite paskaityti čia.

Vokietijos Miuncheno miesto taryba birželio 16 d. oficialiai patvirtino detalų planą, kuriuo remiantis 14 000 stalo ir nešiojamų miesto kompiuteriuose „Microsoft“ programinė įranga bus pakeista „Linux“ operacine sistema ir atviro kodo biuro programomis.
Apie praeitų metų kovo mėnesį vykusį miesto tarybos balsavimą dėl migravimo buvo plačiai komentuota ir rašyta žiniasklaidos priemonėse. Atlikus testavimą, kuriam vadovavo „SuSE Linux“ ir „IBM“ kompanijos, miesto taryba patvirtinto detalų migravimo proceso planą, kuris tęsis iki 2009-ųjų. Migravimas vyks laipsniškai, pradedant šiais metais „OpenOffice“ biuro programų paketo bei „Mozilla“ naršyklės diegimu dabar veikiančiuose „Windows NT“ stalo kompiuteriuose, ir per penkerius metus pakeičiant operacinę sistemą bei specializuotas programas. Projekto, kurio pavadinimas yra „LiMux“ (kilęs nuo „Linux“ ir „Munich“), biudžetas yra 35 mln. eurų. Netrukus bus skelbiamas konkursas migravimo projekto valdymui.
Manoma, kad šis trečiojo pagal dydį Vokietijos miesto žingsnis turės „tinklo efektą“, kuomet kitos Vokietijos viešojo sektoriaus organizacijos bei kiti Europos didmiesčiai paseks šiuo pavyzdžiu.
Daugiau informacijos rasite pranešime spaudai ir „LiMux“ projekto tinklalapyje.

AKL organizacijoje steigiamas komitetas programinės įrangos patentų klausimams. Netrukus mūsų svetainėje bus patalpinta daugiau informacijos apie AKL veiklą šioje srityje. O kol kas visi besidomintys ir norintys prisijungti gali susisiekti su mumis el. paštu info@akl.lt.

David A. Wheeler jau keletą metų renka įrodymus, kodėl naudoti laisvas atvirojo kodo programas yra geriau nei analogiškas nuosavybines. Studija „Why Open Source Software / Free Software (OSS/FS)? Look at the Numbers!“, publikuojama Internete adresu http://www.dwheeler.com/oss_fs_why.html, yra nuolat atnaujinama. Šiuo metu galite susipažinti su pačia naujausia informacija: palyginimais, skaičiais, nuorodomis ir kt.

„Scribus“ yra maketavimo programa, skirta „GNU/Linux“ operacinei sistemai. Programos kūrimo komanda savo galimybėmis „Scribus“ lygina su „Adobe PageMaker“ ir „QuarkXPress“. „Scribus“ palaiko CMYK spalvų paletę ir spalvų skaidymo funkciją, programa galima sukurti PDF, importuoti ir eksportuoti PS bei EPS (Encapsulated Postscript) bylas. Šios bei patobulintos vartotojo aplinkos savybės jau yra naujoje 1.1.7 versijoje.
„Scribus“ yra išversta į 25 kalbas. Programa veikia ne tik „Linux“, bet ir daugelyje kitų „Unix“ platformų bei „MacOSX“.

Prieš porą mėnesių pasirodė nauja „Linux Mandrake“ versija. Jau dešimtoji. Šiuo metu iš „Mandrake“ svetainės ir „veidrodinių“ tinklalapių jau galima atsisiųsti ir oficialiąją „Mandrake 10“ versiją, kurioje ištaisyta dalis klaidų. Ji užima 4 CD.
„Mandrake 10“ supaprastintas pats diegimo procesas – tereikia įdėti pirmą diską, o toliau pasiūlymus pateiks diegimo vadovas. „Mandrake“ palaiko lietuvių kalbą, puikiai atpažįsta kompiuteryje esančius įrenginius. Didelę įtaką darbui turi 2.6 serijos „Linux“ branduolys. Galima pasirinkti KDE, „Gnome“ ir „IceWM“ grafines aplinkas. Tik įdiegus „Mandrake“, yra galimybė žiūrėti įvairių formatų video, klausytis mp3 formatu įrašytos muzikos. Apie linuksinį ogg audioformatą neverta net kalbėti.
Daugeliu atveju „Mandrake 10“ savo draugiškumu vartotojui ir patogumu pranoksta visas „desktop“ „Linux“ distribucijas ir naudotis komandine eilute praktiškai neprisireikia, o tai patogu paprastam vartotojui. Diegiant šią operacinę sistemą tereikia keisti diskus ir pasirinkti pageidaujamus programinius paketus. Po to programa savaime pradeda veikti.

Birželio 23 d. Vokietijos mieste Karlsruhe „LinuxTag“ parodos metu Europos Komisijos programa IDA organizuoja vienos dienos seminarą Atviro kodo kompetencijos centrams (Open Source Software competence centres) viešojo sektoriaus tematika. Seminaro metu pranešimą skaitys ir AKL valdybos narys T.Jonušas.
Į renginį susirinks Europos egzistuojančių ir būsimų atviro kodo kompetencijos centrų bei viešųjų administracijų atstovai, siekiant apsikeisti informacija bei gerąją praktiką inicijuojant ir valdant tokius centrus bei iniciatyvas.
Nuo 2003 metų Europos Komisijos programa padeda besiplečiantiems Europos Atviro kodo kompetencijos centrams (Open Source Software competence centres) bendrauti ir keistis patirtimi bei programine įranga.

Mūsų svetainės „Programų“ skiltis pasipildė naujais atviro kodo programų aprašymais. Tai nuotolinio mokymo sistema „Moodle“, projektavimo įrankis „ArgoUML“ ir maršrutizatorius „e-TILTAS LT“, kurį sukūrė šiauliečių IT kompanija UAB „Informacijos alėja“.

Vakar LR Seimo IVPK posėdyje buvo svarstoma atvirų duomenų mainų standartų valstybės institucijose problematika. Pranešimus skaitė AKL valdybos narys T.Jonušas, Aplinkos ministerijos IT padalinio vadovas Aidas Gudaitis, IVPK prie LRV Inovacijų skyriaus vadovas Algirdas Krupovnickas. Dalyvavo įvairių suinteresuotų pusių atstovai. Buvo diskutuojama, keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi.
Pranešimus rasite mmūsų svetainėje skaitykloje.

AKL yra pateikusi paraišką „eVitamins for NGOs“ Lithuania Development Marketplace (LDM) programai. Po pirmojo atrankos etapo iš 90 pateiktų projektų pasiūlymų buvo atrinktos 35 sėkmingos, kurios teikė paraišką ir kurios dalyvaus birželio 11 d. Reval Hotel Lietuva organizuojamame renginyje. Čia stenduose bus pristatomos projektų idėjos vertinimo komisijai bei visuomenei. Kviečiame apsilankyti prie AKL stendo!
Plačiau apie projektą „eVitamins for NGOs“ rasite mūsų svetainėje.
Apie LDM programą, jos tikslus bei dviejų dienų (birželio 10 ir 11 d.) renginio programą rasite čia.

Duomenų bazių programinės įrangos kūrėja „Oracle“ pranešė, kad šiemet planuoja pervesti 9 tūkstančius savo programuotojų prie „Linux“ platformos. Pernai spalį taip jau padaryta su 5 tūkst. „Oracle Applications“ padalinio programuotojų.
„Iki metų pabaigos „Linux“ taps pagrindine mūsų platforma“, - Niujorke vykstančioje regioninėje „CeBIT“ parodoje pareiškė „Oracle“ „Linux“ inžinerijos direktorius Vimas Koukertsas. Jis pridūrė, kad „Oracle“ pereina prie „Linux“ sistemų, nes jos pigesnės ir greitesnės.
Praeitą savaitę „Gartner“ paskelbtais duomenimis, „Oracle“ entuziazmas persiduoda ir jos klientams. 2002 m. „Linux“ duomenų bazių rinkoje pirmavo IBM, pardavusi programinės įrangos už 67 mln. dolerių, o „Oracle“ buvo antroje vietoje (45 mln. dolerių). Bet jau 2003 metais „Oracle“ išsiveržė į priekį ir uždirbo 207 mln. (IBM – 85 mln. dolerių).
Anksčiau „Oracle“ naudojo tik „Sun Microsystems“ sistemas, tačiau dabar užsakinėja įvairių gamintojų įrangą ir naudoja kelias „Linux“ versijas, kurias perka iš „Red Hat“ ir „Novell“.
Šaltinis: www.infoteka.lt

Nemažai vartotojų sužavėjęs kol kas eksperimentinis „PearPC“ projektas išleido jau antrą papildymą. Norite savo kompiuteryje išbandyti egzotišką Lietuvoje „Mac OS X“, arba „Linux“, skirtą PPC architektūrai? Tam nereikia specialaus komputerio - užteks „PearPC“. 0.1.2 versijoje pagaliau galima naudotis tinklu, taip pat ištaisytos kai kurios klaidos. „PearPC“ svetainėje galite pamatyti ekrano paveikslėlius bei atsisiųsti programą.

Šį mėnesį „Red Hat“ išleido antrą projekto „Fedora“ versiją. Joje įdėtos atnaujintos programų versijos (2.6 „Linux“ kernelis, „Gnome“ 2.6, „KDE“ 3.2.2), pakeista X grafinė aplinka, pirmą kartą įtrauktas „SELinux“ (Security-Enhanced Linux). „Fedora “ parsisiuntimui reikia „torrent“ bylų, arba galima siųstis tiesiai iš serverių.

Kovo pradžioje startavo dar vienas FP6 programos finansuojamas atviro kodo projektas - Free/Libre/Open Source Software: Policy Support (FLOSS-POLS). Projekto koordinatorius yra Mastrichto universitetas (Olandija), pagal FP5 programą atlikęs bendrąjį tyrimą apie atvirąjį kodą: programų naudojimas verslo ir viešajame sektoriuje bei naudojimo motyvacija ir politika, atviro kodo programų rinka ir verslo modelis, analizė apie programų kūrėjus pagal amžių, išsilavinimą, motyvaciją, ir kt.
Naujame projekte bus atlikta studija pagal tris aspektus: valdžios politika atviro kodo srityje (sistemų suderinamumas, vartotojų poreikių analizė atviro kodo e-valdžios sistemose, įgūdžių vystymas); tyrimas pagal lyčių pasiskirstymą, atsakant į klausimą, kodėl 95 proc. atvirojo kodo bendruomenės sudaro vyrai; atviro kodo, kaip bendruomeninės problemų sprendimo sistemos efektyvumas, lyginant besidalinančius informacija ir informaciją parduodančius.

Šiandien prasidėjusioje parodoje „Mokslas 2004“ pirmą kartą prisistato naujai įsteigtas VGTU Atvirojo kodo institutas, kurio atstovus rasite VGTU stende.

Kaip žinia, šį savaitgalį Rumšiškėse įvyko Visuotinis narių susirinkimas, kuris išsirinko naują valdžią! Taigi, 2004/2005 metų kadencijos Prezidentas yra Žilvinas Jančoras bei Valdyba: Albertas Agejevas, Mantas Kriaučiūnas, Mykolas Okulič-Kazarinas, Tomas Jonušas ir Andrius Kasparavičius. Revizoriumi antrai kadencijai perrinktas Eugenijus Paulauskas.
Sveikiname naująją valdžią ir tikimės naujos energingos veiklos.

2004 m. gegužės 12 d. 15 val. Vilniaus pedagoginio universiteto Aktų salėje (VPU centriniai rūmai, III a., Studentų g. 39) organizuojama konferencija „ATVIRAS KODAS ŠVIETIMUI“. Maloniai kviečiame dalyvauti mokyklų, gimnazijų mokytojus, mokinius, universitetų dėstytojus ir studentus. Mokytojams bus įteikti VPU pedagogų kvalifikacijos kėlimo centro pažymėjimai.
Registruotis galima užpildant internetinę formą adresu http://www.vsprendimai.lt/registracija, el. paštu info@vsprendimai.lt arba telefonu (8-5) 234 3485, nurodant dalyvaujančio asmens vardą, pavardę, dėstomą dalyką, įstaigą, miestą, kontaktinį telefoną, el. pašto adresą.
Konferencijos programa
14:30-15:00 – Atvykimas, registracija
15:00-15:15 – „Atviras kodas Lietuvoje“, Romena Puikytė (visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“)
15:15-15:45 – „European Schoolnet: tyrimai ir siūlymai mokyklai“, Vytautas Verseckas (Švietimo informacinių technologijų centras)
15:45-16:05 – „Atviras kodas – atvirai visuomenei“, Žilvinas Jančoras (VGTU Atvirojo kodo institutas)
16:05-16:25 – „Ar mokytojui verta naudoti atvirąsias programas?“, Viktoras Dagys (Lietuvos kompiuterininkų sąjunga)
16:25-16:45 – „Interneto technologijų dėstymas naudojant atvirojo kodo programas“ Vitalijus Karpovičius, (Natalijos Kazakovos Kompiuterių Mokykla)
16:45-17:15 – Kavos pertraukėlė
17:15-17:30 – „Linux terminaliniai serveriai mokykloje“, Edvardas Vinogrodskis (UAB „Optineto sistemos“)
17:30-17:50 – „Moodle - AK nuotolinio mokymo sistema“, Jurgis Pralgauskis (KTU gimnazija)
17:50-18:15 – „Atviro kodo sprendimai“, Mindaugas Tautkus (UAB „Virtualūs sprendimai“)
18:15 – Diskusijos, renginio pabaiga
Organizatoriai: VPU Fizikos ir technologijos fakultetas, VPU pedagogų kvalifikacijos kėlimo centras, UAB „Virtualūs sprendimai“, visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“.

2004 m. gegužės 12 d. 15 val. Vilniaus pedagoginio universiteto Aktų salėje (VPU centriniai rūmai, III aukštas, Studentų g. 39) organizuojama konferencija „Atviras kodas švietimui“. Kviečiami dalyvauti mokyklų ir gimnazijų mokytojai bei moksleiviai, universitetų dėstytojai, studentai, kurie bus supažindinti su atvirojo kodo sprendimais švietimui ir atsakingų institucijų strategija atvirojo kodo srityje.
Registruotis galima Internete, el. paštu info@vsprendimai.lt arba telefonu (8-5) 234 3485.
Organizatoriai: VPU Fizikos ir technologijos fakultetas, VPU pedagogų kvalifikacijos kėlimo centras, UAB „Virtualūs sprendimai“, visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“.

Manoma, kad tai pirmasis atvejis, kuomet teismo nuosprendžiu kompanijai įsakyta sustabdyti bevielio ryšio maršrutizatoriaus pardavimą, kuris buvo pardavinėjamas nesilaikant GPL (General Public Licence) licencijos nuostatų. Plačiau apie tai - out-law.com.

Cospa (Consortium for Open Source in Public Administration) yra penkiolikos Europos partnerių konsorciumas, skirtas atvirojo kodo programų sklaidai ir naudojimui viešosiose administracijose. Cospa, kurios biudžetas yra 4 mln. EUR, yra dalinai finansuojama pagal ES FP6 programą.
Konsorciumas pabrėžia, kad viešosios administracijos išleidžia nemažai pinigų kompiuterinių programų licencijų įsigijimui, ir siekia įgyvendinti projekto tikslą - pristatyti, analizuoti ir palaikyti atvirus duomenų standartus ir atviro kodo programinę įrangą didinti darbuotojų produktyvumą ir dokumentų valdymo efektyvumą Europos viešosiose administracijose.

Šį šeštadienį Rumšiškėse vyks AKL Visuotinis narių susirinkimas, kuris yra atviras visiems ir kviečiame visus prisijungti prie šio neeilinio metinio organizacijos įvykio.
Kurie dar mūsų nepažįstate - puiki proga susipažinti ir, žinoma, tapti AKL nariu!
Visa informacija apie Visuotinį narių susirinkimą publikuojama mūsų svetainėje adresu http://www.akl.lt/apie/?doc=visuotinis.html.
Svarbu! Būtina iš anksto registruotis. Registracija vyksta iki ketvitadienio pietų el. paštu info@akl.lt.
Dienotvarkę ir kitą detalią informaciją rasite čia.

Iki gegužės 1 d. dar galite pasinaudoti kiekvienam Lietuvos gyventojui suteikta galimybe dalį sumokėto pajamų mokesčio savo nuožiūra skirti pasirinktai ne pelno organizacijai, kuri, remiantis LR labdaros ir paramos įstatymu, turi teisę gauti paramą. Visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“, pasinaudodama įstatymo suteikta galimybe, kviečia laisvų ir atvirojo kodo programų vartotojus bei idėjininkus prisidėti prie AKL tikslų įgyvendinimo. Ši paramos forma nereikalauja papildomų materialių išlaidų. Prašymo pavyzdys bei instrukcijos yra publikuojamos mūsų tinklalapyje, o kilus klausimams rašykite mums el. paštu info@akl.lt.

Balandžio 20 d. Vyriausybėje vyko Europos Komisijos iniciatyvos IDA (Interchange of Data between Administrations) informacinė diena, skirta valstybinių įstaigų darbuotojams. Vienas iš pranešėjų, Bernhard Schnittger, yra atvirojo kodo programų ekspertas. Renginio pranešimus rasite čia.
IDA programa skirta skatinti operatyvų ir saugų elektroninį keitimąsi informacija tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių administracijų, naudojant informacinių ir ryšių technologijų pasiekimus. Nuo 2005-ųjų  programa pasipildys paslaugomis verslui bei gyventojams ir taps IDABC.
Valstybinėms institucijoms IDA yra parengusi migravimo gaires - rekomendacijas ketinantiems naudoti atvirojo kodo programinę įrangą. Metų pabaigoje migravimo gairės bus atnaujintos. Po neseniai vykusių debatų su „Microsoft“ ir „Sun“ kompanijų atstovais, netrukus bus paskelbtos rekomendacijos dėl viešųjų dokumentų bylų formatų naudojimo ir publikavimo Internete.
Daugiau informacijos apie IDA iniciatyvą lietuvių kalba rasite VĮ „Infostruktūra“ tinklalapyje. IDA veiksmų koordinatorė Lietuvoje yra VRM.

Balandžio 17 dieną Biržų „Saulės“ gimnazijoje vyko laisvų atvirojo kodo programų Diegimo šventė, kurią organizavo ir dalyvius surinko gimnazistas Gintas. „Diegynėje“ dalyvavo virš dešimties dalyvių, dauguma jų - Biržų moksleiviai. Atsineštuose kompiuteriuose jie diegėsi „Linux“ distribucijas „Baltix-Knoppix“ bei „Fedora“.
Kadangi „Linux“ diegimas ir konfigūravimas kompiuteriuose vyko sėkmingai, todėl renginiui pasibaigus turėjome laiko pasižvalgyti po pačius Biržus. Už gidą pabuvęs Gintas aprodė mums Biržų pilies įtvirtinimus ir juose esančius Radvilų rūmus bei Tiškevičiaus dvarą, ilgiausią tiltą per ežerą ir Karvės olą.
Netrukus įdėsime ir nuotraukas.

Viena iš didžiausių pasaulio IT kompanijų IBM paskelbė apie rimtus ketinimus įtvirtinti „Linux“ operacinę sistemą Lietuvos rinkoje. Tokius kompanijos planus pristatė Vilniuje apsilankiusi IBM korporacijos viceprezidentė „Linux“ vystymui Karolė Staford (Carol Stafford) ir IBM „Linux“ vadovas Šiaurės šalims Kim Aaltonen, sakoma pranešime spaudai.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykusi tokio aukšto rango pasaulinės IT kompanijos vadovė susitiko su Informacinės visuomenės plėtros komisija. Susitikimo metu buvo kalbama apie operacinės sistemos „Linux“ vystymą valstybinėse ir savivaldybių organizacijose pasaulyje, bei ateities perspektyvas Lietuvoje.
Komisija pritarė nuostatai, jog yra tikslinga, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės bendradarbiautų su kompanija IBM atviro kodo programinės įrangos plėtotės srityje.
Taip pat IBM vadovai susitiko ir su Lietuvos Švietimo ir mokslo ministru Algirdu Monkevičiumi. Ministrui IBM atstovai pristatė „Linux“ sistemų mokymo bei kai kurių produktų diegimo galimybes Lietuvos švietimo įstaigose.
„Linux“ sistemos dėl savo lankstumo ir pritaikomumo pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje. IBM korporacija mato itin plačias „Linux“ perspektyvas, todėl ir toliau skirs didelį dėmesį šių sistemų plėtrai“, - sakė IBM viceprezidentė Karolė Staford. Pasak jos, „Linux“ yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti operacinė sistema, jos diegimų skaičius kasmet smarkiai auga.
„Tikimės, kad ši sistema artimiausiu metu taps populiari ir tarp Lietuvos valstybinių įstaigų bei švietimo institucijų“, - teigė „IBM Lietuva“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Anot jo, „IBM Lietuva“ jau yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, kurią planuojama išplėsti ir „Linux“ operacinės sistemos taikymui Lietuvos mokymo įstaigose.
IBM – pasaulinė informacinių technologijų lyderė, jau daugiau nei 80 metų verslui tiekianti inovacinius sprendimus. IBM bendrosios pajamos per 2003 metus išaugo 10 procentų ir siekė 89,1 mlrd. JAV dolerių. 2002 metais korporacijos bendrosios pajamos buvo 81,2 mlrd. dolerių. IBM grynasis pelnas per praėjusius metus išaugo daugiau nei du kartus ir siekė 7,6 mlrd. JAV dolerių.
Šaltinis: www.delfi.lt.

Balandžio 15-ą, dieną po programinės įrangos patentų konferencijos, Briuselyje, Europos Parlamente vyko visų ES šalių bei šalių kandidačių LUG (Linux Users Group) organizacijų konferencija, kurią organizavo Žaliųjų partija. Renginio tikslas - supažindinti Europos Parlamentą su laisvomis programomis, jų idėjomis bei sprendimais, taip pat - susipažinti su naujomis ES narėmis ir išplėsti laisvos programinės įrangos bendruomenių tinklą Europoje.
Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento nariai, įvairių šalių LUG bei panašių organizacijų atstovai, taip pat ir AKL. Pranešimus skaitė vieni žinomiausių laisvų programų judėjimo nariai Alan Cox bei Georg Greve. Patirtimi dalinosi Jon Lech Johansen, žinomas „DVD-Jon“ vardu, kuris buvo teisiamas dėl sukurtos programos „DeCSS“, Cristiano Paggetti, pristačiusi didelį laisvų programų naudojimo atvejį Italijos regione Extremadūroje ir kt.
Nuotraukos bus patalpintos http://www.akl.lt/nuotraukos/Briuselis.

Balandžio 14 dieną Briuselyje organizuota demonstracija prieš programinės įrangos patentus. Į demonstraciją bei tą pačią dieną Europos Parlamente vykusią konferenciją susirinko 15 ES šalių bei 10 šalių kandidačių atstovai. Virš 1500 organizacijų prisijungė prie protesto uždarydamos savo svetaines. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė įvairių šalių verslo bei ne pelno organizacijų atstovai. Į renginį buvo pakviesti ir AKL atstovai, keletas nuotraukų yra publikuojama http://www.akl.lt/nuotraukos/Briuselis (bus daugiau).
Gegužės mėnesį yra numatatytas balsavimas dėl programinės įrangos patentų. Tačiau, dėl rinkimų į Europos Parlamentą, kurie vyks birželyje, balsavimas gali būti atidėtas rugsėjo mėnesiui, kuomet pradės dirbti naujasis Europos Parlamentas.

Prekybos centruose pasirodė „Laisvų programų CD“ 2-asis atnaujintas leidimas. Jame - biuro programų paketas „OpenOffice 1.1“ lietuvių kalba, Interneto programų rinkinys „Mozilla 1.6“ ir daugelis kitų programų atnaujintos versijos bei dokumentacija. Programų rinkinys yra skirtas „Windows“ operacinės sistemos vartotojams.

Balandžio 17 d., šeštadienį, Biržų atvirojo kodo entuziastai kviečia visus į „Saulės“ gimnaziją, kur vyks atvirojo kodo programų Diegimo šventė. Į renginį su savo kompiuteriais kviečiami visi, norintys naudotis laisvomis atvirojo kodo programomis. Dalyviai registruojami elektroniniu paštu gintas@birzai.com.

„Linux“ kūrėjas Linus Torvalds išleido branduolio oficialią 2.6.5 versiją. Naujoje versijoje atnaujintas įvairių architektūrų palaikymas, daug pataisymų garso posistemėje ALSA. Pilną pakeitimų sąrašą rasite čia, naujausią branduolio versiją atsiųsti galima iš čia.

Projektas „Fink“ pritaiko atviro kodo programinę įrangą „Mac OS X“ sistemai, tarp jų ir tokius galingus paketų valdymo įrankius, kaip apt-get, dpkg. Naujausia „Fink“ 0.7.0 versija jau prieinama įdiegimui. Pirmą kartą diegiantys „Fink“ instrukcijas ras čia, atnaujinantys senesnes „Fink“ versijas instrukcijas ras čia.

Kol kas serveryje bus naudojamas „Linux“ ir „Apache“ (žr.: http://uptime.netcraft.com/up/graph?site=www.vmi.lt), o darbuotojų kompiuteriuose „OpenOffice.org“ bei „Mozilla“.
Nuo šiol mokesčių inspekcija pateiks dokumentus tik atvirais formatais - „OpenOffice“ bei PDF, todėl kiekvienas, norintis kompiuteriu pildyti mokesčių inspekcijos pateikiamas formas turės įsidiegti „OpenOffice“/„StarOffice“ biuro programų paketą.
Taigi, pagaliau Lietuvos žmonės nėra verčiami naudotis brangia, vienos užsienio kompanijos gaminama programine įranga ir gali naudoti norimą operacinę sistemą.
Deja, tai tik kol kas balandžio 1-os pokštas.

Kovo 31 dieną paskelbta apie grafinės vartotojo aplinkos „Gnome“ 2.6 versijos pasirodymą. Tai šešių mėnesių programuotojų, testuotojų, vertėjų ir kitų komandos narių darbo vaisius. „Gnome“ yra daugiaplatformė aplinka ir veikia „Gnu/Linux“, „Solaris“, HP-UX, „Darwin“ operacinėse sistemose. Naujoje versijoje sukurta naujų savybių, daug klaidų pataisymų, o tai supaprastina kasdienį naudojimą, kadangi patobulinta grafinė sąsaja, padidėjo stabilumas ir greitis. Detalų naujų 2.6 versijos savybių aprašymą rasite čia. Pasirodžiusia 2.6 versija pirmą kartą oficialiai pripažįstamas vertimas į lietuvių kalbą.
Galite peržiūrėti naujojo „Gnome“ ekrano paveikslėlius. Taip pat skaitykite internetnews.com straipsnį ir išsamų „Ars Technika“ aprašymą. „Debian“ distribucijos vartotojai „Gnome“ gali pasiimti iš eksperimentinės distribucijos paketų: [1], [2].
„Gnome“ kūrimo komanda jau startavo naują 6 mėnesių darbą - 2.8 versijos kūrimą.

Praeitą savaitę pasirodė laisvos vaizdų apdorojimo programos „The GIMP“ (The GNU Image Manipulation Program) 2.0 versija. Tai didelis įvykis savanoriams ir entuziastams, kūrusiems šią profesionalią versiją, ir užbaigiantis trejų metų darbą. Tai pirmoji versija, kuri oficialiai palaikoma ne tik „Unix“ tipo platformose, bet ir „MS Windows“ bei „Macintosh OS X“.
Spencer Kimball ir Peter Mattis 1995 metais pradėta kurti „GIMP“, šiandien tapo brandi ir galinga programa. 2.0 versijoje yra dideli vartotojo sąsajos patobulinimai, tad „GIMP“ tinka tiek paprastam, tiek profesionaliam vartotojui. Taip pat pagerinta programos kūrimo bazė ir atviro kodo bendruomenei bus paprasčiau pateikti naudingus pataisymus.
Skaitykite pranešimą spaudai bei dokumentą, kuriame detaliau aprašomos naujos „GIMP“ programos savybės. Taip pat galim atsisiųsti video prezentacijas. Programą „GIMP“ 2.0 galite atsisiųsti iš čia, „Windows“ operacinei sistemai - iš čia, o lituanizavimo paketą „Windows“ aplinkai rasite AKL ftp srityje.

Portugalijos Švietimo ministerija kompaniją „Sun Microsystems“ 5 metams pasirinko kaip strateginį partnerį, kuris tieks atviro kodo technologijas Portugalijos vidurinėms mokykloms. Ministerija kuria naują mokyklų informacinių ir komunikacinių technologijų kursą. Sandoris su „Sun“ numato, kad kompanija suteiks biuro programų paketus „StarOffice“/„OpenOffice.org“ bei „Linux“ operacinę sistemą, kurie bus įdiegti mokymo klasėse ir moksleiviams ir informatikos mokytojams, informatikos mokytojams organizuos mokymus ir teiks palaikymo paslaugas. Plačiau apie tai pranešime spaudai (portugalų k.).

Nuo šių metų kiekvienam Lietuvos gyventojui yra suteikta galimybė dalį sumokėto pajamų mokesčio savo nuožiūra skirti pasirinktai ne pelno organizacijai, kuri, remiantis LR labdaros ir paramos įstatymu, turi teisę gauti paramą. Visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“, pasinaudodama įstatymo suteikta galimybe, kviečia laisvų ir atvirojo kodo programų vartotojus bei idėjininkus prisidėti prie AKL tikslų įgyvendinimo. Ši paramos forma nereikalauja papildomų materialių išlaidų. Prašymo pavyzdys bei instrukcijos yra publikuojamos mūsų tinklalapyje.

Kovo 26 dieną Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete vyko „MySQL“ seminarai, kuriuos vedė vienas iš „MySQL AB“ kompanijos įkūrėjų - David Axmark. Seminaruose dalyvavo per 100 klausytojų. Dauguma jų - dirbantys studentai. Taip pat susirinko įvairių aukštųjų mokyklų dėstytojai, įmonių bei valstybinių institucijų specialistai. Galima atsisiųsti seminaro medžiagą PDF ir SXI formatais. AKL iniciatyva tomis pačiomis dienomis seminarai vyko ir Rygoje.

JAV Atviro kodo ir Vyriausybės centre įsteigtas Vyriausybės atviro kodo patariamasis komitetas (Government Open Source Advisory Committee). Tai grupė atviro kodo projektų lyderių, kurie sutinka konsultuoti nacionalinės, valstijų ir vietinės valdžių atstovus, padėti suvokti, naudoti, vystyti ir integruoti atviro kodo projektus į civilines ir gynybos valstybines sistemas. Apie tai rašoma straipsnyje, kuriame pabrėžiama ir poreikis saugoti duomenis ne nuosavybiniuose bylų formatuose.

Vasario pabaigoje Vokietijoje įvyko pirmasis SIGOSSEE (Special Interest Group in Open Source Software for Education in Europe) projekto susitikimas. Šis projektas yra dalis ES Minerva Action programos, kuria skatinamas bendradarbiavimas tarp Europos organizacijų, dirbančių informacinių ir komunikacinių technologijų švietime bei atviro ir distancio mokymo srityse.
SIGOSSEE įkurta informuoti ir patarti švietimo bendruomenei atvirojo kodo programinės įrangos ir atvirojo turinio naudojimo klausimais, išaiškinti naudą, ir tikisi būti organizacija, kurioje atvirojo kodo ir e-mokymosi bendruomenės išgirstų viena kitą.
SIGOSSEE inicijuoja eilę projektų. Keliuose iš jų dalyvauti yra pakviestas ir AKL.

Gegužės pradžioje pasirodys „SUSE Linux“ 9.1 versija. Tai pirmoji komercinė distribucija, įtraukusi 2.6 kernelį. Naujoje versijoje taip pat: grafinės aplinkos GNOME 2.4.2 ir KDE 3.2.1, biuro programų paketas „OpenOffice 1.1“, „Samba 3“. Pakete yra 32 ir 64 bitų procesorių architektūroms skirtos distribucijos bei „live CD“ (paleidžiamojo) tipo kompaktinis diskas.
Neseniai „SUSE“ taip pat informavo, kad išleidžia „Linux“ diegimo ir konfigūravimo įrankį YAST (Yet Another Setup Tool) pagal GPL licenciją. Kol kas šis įrankis laikomas vienu geriausių versle.
Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jau galima atsisiųsti biuro programų paketą „OpenOffice 1.1“ lietuvių kalba su lietuvių kalbos rašybos tikrintuvu. Išversta meniu, dialogo kortelių bei pranešimų vartotojui tekstai (išskyrus programavimui skirtą „Basic“ dalį). Paketas skirtas „Windows“ operacinei sistemai. Lokalizavimo ir lituanizavimo darbus atlieka Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai.
„OpenOffice“ yra biuro programų paketas, turintis teksto redagavimo programą, skaičiuoklę, prezentacijų kūrimo, žiniatinklių kūrimo, grafikos programas ir kt. Tai analogas „MS Office“ paketui ir suderinamas su .doc, .xls ir kitais formatais. Daugiau apie „OpenOffice“ galite paskaityti čia.

Kovo 26 dieną VU Matematikos ir informatikos fakultete vyks susitikimas su vienu iš kompanijos MySQL AB įkūrėjų David Axmark. Pagrindinis seminaras, skirtas studentams, vyks 101 auditorijoje nuo 15 valandos. Kviečiami studentai iš visų universitetų, taip pat ir moksleiviai.
Nuo 13 valandos vyks susitikimas su dėstytojais. Taip pat kviečiami visų universitetų dėstytojai, kuriuos domina šis seminaras.
Registruokitės info@akl.lt. Užsiregistravusių vasario mėnesį registracija galioja. Daugiau informacijos rasite čia.
Sužinokite apie MySQL tiesiai iš MySQL kūrėjų.

HP ketina tapti pirmąja kompiuterių gamintoja, siūlančia asmeninius kompiuterius su „Linux“ operacine sistema. HP kompiuteriuose bus instaliuota „Turbolinux“ distribucija, biuro programų paketas pasirinktas „OpenOffice 1.1“.
Kompanija taikosi į besiplečiančias rinkas, kur kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema dar mažai naudojami. Ketinama kompiuterius siūlyti 12-oje Azijos šalių: Kinijoje, Honkonge, Japonijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Filipinuose, Singapūre, Taivanyje, Tailande ir Vietname.

Pasak ZDNet.co.uk, nuosavybinių duomenų bazių kūrėjai jau susiduria su didėjančiu atvirojo kodo sprendimų populiarėjimu. Remiantis AMR atliktu tyrimu, atvirojo kodo duomenų bazių serveriai kol kas rinkoje yra eksperimentinėje fazėje, tačiau iki 2006-ųjų labai išplis. Minimi trys pagrindiniai produktai: „MySQL“, „MaxDB“ ir „PostgreSQL“.
Kompanijos yra pasiryžusios per artimiausius dvejus metus ištestuoti šias duomenų bazes, daugiau nei trečdaliui iš jų tai lėmė kaina. Vartotojai, naudojantys atvirojo kodo sprendimus, įvardija pasirinkimo kriterijus: produktų charakteristikas, administravimo paprastumą, stabilumą. Tačiau kai kurių savybių dar trūksta.

Svetainė NewToLinux.org.uk yra skirta „GNU/Linux“ naujokams ir atsako į klausimus: „kodėl turėčiau norėti naudoti „GNU/Linux“ ir „kurią distribuciją rinktis“. Taip pat pateikiami instaliavimo ir konfigūravimo pradžiamoksliai, žodynėlis, nurodos, kur ieškotis informacijos, veikia diskusijų forumas. Informacija publikuojama anglų ir prancūzų kalbomis.

Šį šeštadienį, t.y. kovo 20 d. kviečiame visus į Diegimo šventę Šilutėje, kuri vyks Interneto kavinėje, Lietuvininkų g. 42 (UAB „Šilutės INFO-TEC“). Tereikia atsinešti kompiuterį, į kurį įdiegsite laisvą atvirojo kodo operacinę sistemą "Linux". Po renginio planuojama pirtis.
Daugiau informacijos apie Diegimo šventę ir registraciją rasite čia.

„Free Pascal“ yra nemokamai platinamas, atvirojo kodo, 32-bitų kompiliatorius, veikiantis i386 ir m68k procesorius turinčiuose kompiuteriuose. „Free Pascal“ veikia daugelyje operacinių sistemų: „Linux“, „FreeBSD“, „NetBSD“, „DOS“, „Win32“, „OS/2“ ir kt. Ši kalba suprojektuota taip, kad būtų kuo labiau suderinama su „Turbo Pascal 7.0“ ir „Delphi“.
„Free Pascal“ yra lokalizuota ir išversta į lietuvių kalbą, tad siūloma mokykloms ja naudotis kaip „Turbo Pascal“ analogu. Daugiau informacijos apie programą rasite lietuviškoje svetainėje http://aldona.mii.lt/pms/fps/. Iš čia galite ją ir atsisiųsti.

Startavo nauja laisvų atvirojo kodo programinės įrangos (Free and Open Source Software - F/OSS) svetainė, kurioje publikuojama informacija apie Europos programų ir iniciatyvų veiklas laisvų atvirojo kodo programų srityje. Svetainė skirta kelti žinių lygį ir supratimą apie laisvas atvirojo kodo programas. Čia pateikiamos nuorodos į gerai žinomas svetaines: Europos Komisijos finansuotus mokslo ir technologijų projektus, pritaikymo pavyzdžius valdžios institucijose visame pasaulyje, įvairius informacijos šaltinius, Europos komisijos kitas susijusias veiklas.
Naujoje svetainėje pateikiama informacija apie Europos Komisijos Informacinės visuomenės direktorato ir Įmonių direktorato programos IDA (Interchange of Data between Administrations) veiklas, kadangi šios veiklos yra svarbiausios Europos informacinės visuomenės vystymui. Tačiau ateityje informacija turėtų pasipildyti ir kitų Europos Komisijos direktoratų veikla.

www.omni.lt rašo: „Anot Italijos žiniasklaidos, Romos miesto taryba tapo dar viena valdžios institucija, nusprendusia išbandyti staliniams kompiuteriams skirtą „Linux“ operacinę sistemą. Tiesa, dar neaišku, ar 2004-ieji taps „Linux“ įsitvirtinimo stalinių kompiuterių rinkoje metais, skelbia verslo informacijos tiekėja „Datamonitor“.
Dienraštis „La Republica“ pranešė, kad gegužės mėnesį Romos miesto taryba savo staliniuose kompiuteriuose „Microsoft Corp“ kuriamą „Windows“ pradės keisti atvirąja „Linux“. Ketinama išbandyti pastarosios operacinės sistemos kalendoriaus ir elektroninio pašto galimybes.
Pasak „La Republica“, pereidama prie „Linux“ Romos valdžia tikisi sumažinti išlaidas programinės įrangos licencijoms. Tačiau Italijos sostinės taryba supranta, kad ne mažiau lėšų pareikalaus 9,5 tūkst. darbuotojų mokymas naudotis „Linux“.
Roma yra paskutinis valdžios institucijų perėjimo prie „Linux“ pavyzdys. Anksčiau atvirąją operacinę sistemą pasirinko Brazilijos, Prancūzijos ir Izraelio vyriausybės, Miuncheno (Vokietija) ir Ostino (JAV) miestų valdžios institucijos bei Didžiosios Britanijos valstybės verslo tarnyba ir šios šalies Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS).
Minėti projektai tarsi rodo geras „Linux“ perspektyvas stalinių kompiuterių rinkoje. Tad kai kurie „Linux“ bendruomenės nariai jau pareiškė, kad 2004-ieji taps šios programinės įrangos metais. Atvirosios programinės įrangos kūrimo laboratorija (OSDL) vasarį įsteigė darbo grupę, kuri pasirinktų staliniams kompiuteriams skirtus „Linux“ variantus ir plėtotų jų technines savybes.
Vis dėlto OSDL vadovas Stuartas Cohenas (Stiuartas Koenas) „Linux“ galimybes stalinių kompiuterių rinkoje vertina pragmatiškiau. „Šiandien „Linux“ turi puikias galimybes dėl trečdalį rinkos sudarančių vartotojų, kurie visų pirma nori naršyti (internete) ir naudotis elektroniniu paštu, - sakė S.  Cohenas. - Be to, yra mobilūs ir galingomis paslaugomis besinaudojantys vartotojai, kurie prie „Linux“ pereis paskutiniai, jei išvis tai padarys“.
S. Koeno nuomonė atitinka neseniai išsakytą „IBM Corp“ tarptautinės „Linux“ rinkodaros vadybininko Adamo Jollanso (Adamo Džolanso) požiūrį. A. Jollansas nebuvo linkęs sureikšminti „Linux“ galimybių stalinių kompiuterių rinkoje, nors ir pavadino šią rinką vienu iš keturių technologinių aspektų, skatinančių pereiti prie atvirosios operacinės sistemos. „Buvimas technologine paskata nereiškia perėmimo, tačiau jį palengvina, - „ComputerWire“ sakė IBM atstovas. - Tai - vis dar rinkos niša. Stebime didėjantį susidomėjimą ir tikimės augimo, tačiau ji (stalinių kompiuterių rinka) nėra labiausiai mus dominantis dalykas“.
IDC turėtų netrukus paskelbti, kad „Linux“ pagal dalį operacinių sistemų asmeniniams kompiuteriams rinkoje aplenkė „Apple“. Tačiau net ir išsiveržusi į antrąją vietą „Linux“ teužims tik šiek tiek daugiau kaip 3 proc. minėtos rinkos, kurioje „Microsoft“ dalis viršija 95 proc. Taigi nors Romos miesto tarybos sprendimas pereiti prie „Linux“ yra žingsnis teigiama linkme, ši operacinės sistemos rėmėjų pergalė - nedidelė“.
Šaltinis: www.omni.lt.

Šį šeštadienį vykome į Uteną, kur kartu su Utenos „Saulės“ gimnazija organizavome laisvų atvirojo kodo programų Diegimo šventę. Dalyviams atsineštuose kompiuteriuose padėjome diegti „Linux“ operacinę sistemą. Daugiausia susidomėjusių buvo mokytojai ir moksleiviai.
Dėkojame Utenos „Saulės“ gimnazijos direktoriui Valentinui Bubuliui už šiltą ir entuziastingą priėmimą bei pietus, mokytojui Audriui Matkevičiui ir buvusiam informatikos mokytojui Algimantui Melaikiui už puikų organizavimą, dalyviams - už dalyvavimą ir klausimus. Ačiū konsultantams, nepagailėjusiems savo žinių ir skyrusiems šeštadienį uteniškiams.
Renginio akimirkų nuotraukas rasite čia.

Vasario 28 dieną, šeštadienį, įvyko pirmoji PHP programavimo kalbos konferencija Lietuvoje. Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakultete vykusiame renginyje dalyvavo apie 120 programuotojų, besidominčių PHP kalba, bei buvo perskaityti 5 pranešimai. Pranešimus skaitė didelę patirtį programuojant šia programavimo kalba turintys pranešėjai.
Pranešimai buvo daugiausia skirti pradedantiesiems programuotojams ir aprėpė temas apie PHP įdiegimą, šablonų naudojimą, objektinio programavimo pagrindus, duomenų bazių kalbą SQL bei naujoves, kurias pamatysime jau greitai pasirodysiančioje PHP kalbos 5-ojoje versijoje. Renginys buvo nemokamas, ir, pasak organizatorių, nors tai buvo pirmas blynas, jis nebuvo labai prisvilęs.
Daugiau informacijos apie vykusį renginį rasite čia, lietuviškoje PHP svetainėje.

„NewsForge“ publikuoja straipsnį, kuriame trumpai apžvelgiama kitą mėnesį pasirodysianti „GIMP“ versija 2.0: nauja išvaizda, patogumai vartotojui, darbas su CMYK spalvomis ir kt.
„GIMP“ yra laisvai platinama daugiaplatformė grafikos bei nuotraukų apdorojimo programa, dažnai lyginama su „Adobe Photoshop“ ar „Jasc Paitshop Pro“. Veikia ir „Windows“ aplinkoje. „GIMP“ galima apdoroti nuotraukas, kurti animuotus paveikslėlius bei grafiką ir publikuoti juos Internete.
„GIMP“ yra verčiama ir į lietuvių kalbą (vertėjai Eglė ir Mantas Kriaučiūnai, Karina Gribanova). Naujausias išverstas programos versijas galite atsisiųsti iš čia.
Internete yra publikuojama išsami knyga vartotojui „Grokking the GIMP“ (autorius Carey Bunks, anglų k.). Taip pat galima rasti dokumentacijos ir pamokų rusų k., anglų k.: [1], [2].

„Ars Technika“ savo tinklalapyje publikuoja išsamią apžvalgą apie grafinę vartotojo aplinką „K Desktop Environment“ („KDE“), pradedant jos atsiradimo istorija, filosofija, kūrėjų bendruomene. Detaliai aprašomos ne tik šį mėnesį pasirodžiusios 3.2 versijos naujovės, bet ir visa grafinė aplinka. Publikacijoje gausu ekrano paveikslėlių ir naudingų nuorodų.
„KDE“ yra daugiaplatformė grafinė aplinka, išversta į 86 kalbas, tarp jų - ir lietuvių. Pagrindinė vertėjų į lietuvių kalbą komanda yra Ričardas Čepas ir Eugenijus Paulauskas.
Publikaciją rasite čia.

Suomijos Finansų ministerijos Viešojo valdymo departamentas parengė dokumentą, kuriuo siūloma naudoti atvirojo kodo metodus kuriant taikomąsias programas valstybinėms institucijoms. Studijoje taip pat teigiama, kad atvirojo kodo programų naudojimas yra tinkama alternatyva, užtikrinanti sistemų skaidrumą.
Rekomendacijos patvirtina, kad nesvarbu, kokia yra programinė įranga, turi būti užtikrinta, kad pirkėjas (ypatingai viešosios administracijos), įgytų teisę į sistemos programų kodą ir turėtų teisę jį modifikuoti.
Studijoje rašoma: „Produktų, kurių kodas yra atviras (kaip „Linux“), per pastaruosius metus sustiprėjo ir keletas atvirojo kodo projektų sukūrė labai gerą programinę įrangą, kurios užima tvirtas pozicijas rinkoje. Tai ir valdžios atvirumas apskritai suformavo poreikį - valstybė turi užsisakinėti programinę įrangą su atviru kodu.“
Remiantis atliktais tyrimais dokumente minima, kad atvirojo kodo kūrime dalyvauja 20-30 metų asmenys, kurių didžioji dalis turi aukštąjį išsilavinimą. Ypatingai atsakingieji už projektą yra aukšto lygio profesionalai. Daugelis jų nori įsitvirtinti darbo rinkoje, todėl yra motyvuoti ir suinteresuoti projekto sėkme. Neabejotinai, tokie projektai yra aukšto lygio.
Studija anglų kalba (PDF).

Paskutinį vasario šeštadienį, 28 dieną, Utenos „Saulės“ gimnazijoje šios gimnazijos mokytojų dėka organizuojama Diegimo šventė. Kviečiame visus, norinčius turėti legalias atvirojo kodo programas savo kompiuteriuose, registruotis į renginį. Apie tai daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje.

Valentino dieną VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų centre vyko laisvų atvirojo kodo programų Diegimo šventė vilniečiams. Susirinko apie 20 dalyvių, daugelis iš jų diegėsi „Linux“ operacinę sistemą „Baltix-Knoppix“. Dalyvius konsultavo nemažas būrys „Linux“ ekspertų.
Dėkojame prodekanui docentui Algimantui Juozapavičiui už suteiktas patalpas, dalyviams - už dalyvavimą, konsultantams - už kantrybę ir suteiktas žinias.
Yra keletas nuotraukų iš renginio.

Kompanija „FrozenTech“ savo puslapyje publikuoja apie 100 „Linux“ pagrindu sukurtų „live CD“ tipo kompaktinių diskų, kuriuos šiandien galima atsisiųsti iš Interneto, sąrašą. Tai asmeniniams kompiuteriams, ugniasienėms, duomenų atstatymui, žaidimams, medicinai, švietimui ir kitoms sritims skirti kompaktiniai diskai.
Sąraše pateikiama nuoroda į kūrėjo svetainę, paskirtis bei minimali ir maksimali distribucijos apimtis kompaktiniame diske. Pagal šiuos parametrus sąraše galima atlikti rūšiavimą bei filtravimą.
Sąrašas publikuojamas čia.

Prieš keletą dienų įsteigta ne pelno organizacija „Mozilla Europe“, kurios tikslas yra populiarinti „Mozilla“ produktus Europoje, skatinti jų vystymą ir naudojimą.
„Mozilla Europe“ skatins vietos bendruomenę įsitraukti į programinės įrangos tobulinimą, teiks paslaugas bei organizuos produktų palaikymą įmonėms ir viešosioms administracijoms.
Įvairių Europos šalių atstovų įkurtos organizacijos būstinė yra Paryžiuje.
Daugiau informacijos - pranešime spaudai.

Šiandien tai tikriausiai geriausia atvirojo kodo antivirusinė programa, kuriama ir platinama pagal GPL licenciją. „Clam AntiVirus“ ne prasčiau nei komercinės konkurentų programos gaudo virusus ir idealiai tinka pašto programoms. „Unix“ sistemoms sukurta programa skanuoja ir „Windows“ sistemą.
Programą galite atsisiųsti iš čia.

IETF (Internet Engineering Task Force) oficialiai patvirtino XMPP (Extensible Messaging and Presence Protocol) aprašymą. Dokumentas, žinomas kaip „XMPP-Core“, aprašo realaus laiko duomenų perdavimą, leidžiantį vartotojams ar programoms keistis XML žinutėmis ir dinamiškai sujungiantį žinutės struktūrinę informaciją bei turinį.
IETF priėmė XMPP kaip naują trumpųjų žinučių IM (Instant Messaging) standartą. Šis protokolas formuoja širdį Jabber sistemos, kuri yra atviro kodo sprendimas ICQ, AIM bei MSN.
Tai didelis laimėjimas Jabber protokolui ir jo rėmėjams. Šio protokolo vystimąsi prižiūri ne pelno siekiantis Jabber programinės įrangos fondas JSF (Jabber Software Foundation).
Lietuvoje šiuo metu yra per 1000 Jabber vartotojų (AKL serveryje akl.lt).
Plačiau apie standartą rašo instantmessagingplanet.com. Nemažai informacijos apie Jabber rasite ir AKL svetainėje.

Vasario 17 d. (antradienį) „GNT Lietuva“ patalpose (Kauno raj.) organizuojamas „SuSE Linux“ seminaras. Pranešimą skaitys ir AKL viceprezidentas Tomas Jonušas - apie atvirąjį kodą Lietuvoje.
Registracija: Jurgita_Kraujeliene@gnt.lt.
Dienotvarkė:
9.00 Registration
9.30 Introduction (Suse – Novell, Jan Raczynski)
9.45 "Atviras kodas Lietuvoje" ("Open Source in Lithuania") (Tomas Jonušas, visuomeninės organizacijos "Atviras kodas Lietuvai" viceprezidentas
10.15 Suse Linux volume 1 – introduction and overview (qSTC – Aleksandar Miljkovic)
11.15 Coffee break
11.30 Suse Linux volume 2 – Desktop, SLES, Exchange (qSTC – Aleksandar Miljkovic)
12.30 Lunch
13.15 Suse Linux training and certification opportunities qSTC – Ūla Kepežinskaitė)
14.00 Novell Linux services (SuSe – Novell, Jan Raczynski)
15.00 Coffee break
15.15 Novell Linux services (Suse – Novell, Jan Raczynski)
16.30 Q/A

Remiantis „Netcraft“ duomenimis, „Debian“ yra sparčiausiai auganti „Linux“ distribucija Web serveriuose šiuo metu. "Debian" distribucija yra antroje vietoje pagal interneto serverių skaičių, ji dabar užima apie 16% rinkos, sekanti yra „SuSE“ - apie 10%, tačiau kol kas niekas negali pralenkti „Red Hat“, kuri užima maždaug 3 kartus daugiau rinkos Web serveriuose nei „Debian“ distribucija - apie 50%.
Pastaruoju metu „Red Hat“ augimas šiek tiek krenta - pagal tai ji atsilieka nuo "Debian", "Suse" ir netgi nuo "Gentoo", nors pastaroji teužima mažiau nei 1% rinkos.

Jūs galbūt norėtumėte įsidiegti „Debian“ ir prisijungti prie didelės jos bendruomenės, tačiau jau turite kompiuteryje „Red Hat“, „SuSE“ ar kitą „Linux“ distribuciją ir galvojate, kad naujas diegimas suteiktų jums tik daugiau vargo. Guillem Jover, vienas iš „Debian“ programuotojų, sukūrė įrankį, leidžiantį nesunkiai konvertuoti bet kokią distribuciją į „Debian“. Praeitų metų pabaigoje sukurtas panašus įrankis „Depenguinator“, skirtas „Linux“ konvertavimui į „FreeBSD“.

„IBM“ siūlo nemokamus mokymus „Windows NT“ vartotojams, kurie nori pereiti prie laisvų programų. Metų pabaigoje „Microsoft“ nutrauks „Windows NT“ operacinės sistemos palaikymą. Tad „IBM“ ketina pateikti pasiūlymą norintiems permigruoti vartotojams, nes tikimasi, kad dalis vartotojų pasirinks „Linux“.
Plačiau apie tai skaitykite „Linux Today“.

Sausio pabaigoje pasirodė nauja biuro programų paketo „KOffice“ versija. Pagrindiniai programų patobulinimai yra susiję su kitų biuro programų dokumentų formatų suderinamumu. Sukurta visiškai nauja savybė - PDF dokumento importas į „KWord“ programą, suteikiantis galimybę dokumentą redaguoti ir išsaugoti pakeitimus.
„KOffice“ yra programų rinkinys, susidedantis iš teksto redaktoriaus, prezentacijų kūrimo programos, skaičiuoklės, į „Visio“ panašios diagramų braižymo programos ir kt. „KOffice“ yra integruota grafinėje vartotojo aplinkoje „KDE“ ir veikia „Linux“ bei „Unix“ sistemose. Tai lengvas biuro programų sprendimas, kuriuo galima dirbti su dokumentais, sukurtais „OpenOffice“ ar „MS Office“. Taip pat yra eksporto galimybė į RTF bei LaTeX dokumentų formatus.
Daugiau informacijos rasite čia.

Atvirojo kodo vystymo laboratorija (Open Source Development Labs, OSDL), konsorciumas, įkurtas skatinti „Linux“ operacinės sistemos naudojimą, įkūrė „Linux“ stalo kompiuteriuose darbo grupę „Dekstop Linux Working Group“. Ši iniciatyva skirta „Linux“ pritaikymui įmonių stalo kompiuteriuose, kadangi vis plačiau ši laisva operacinė sistema pritaikoma stalo kompiuteriuose, atlikdama įvairias funkcijas.
Darbo grupės įkūrimą inicijavo atsiliepimai iš viso pasaulio, įskaitant ir JAV, Europą, Japoniją bei Kiniją. Tikslas yra sukurti forumą, kuriame vartotojai rastų informaciją apie įvairius „Linux“ naudojimo stalo kompiuteriuose modelius, su rekomendacijomis ir pasiūlymais. Tai paskatintų plačiau naudoti „Linux“. Darbo grupė dirbs su atvirojo kodo bendruomene, siekdama išsiaiškinti „Linux dekstop“ modelius, vėliau kurs specifikacijas ir teiks vartotojams pavyzdinius diegimo modelius.
Atvirojo kodo vystymo laboratorija (OSDL) laikoma „Linux“ kūrėjo Linus Torvalds namais. OSDL yra ne pelno organizacija, siekianti paspartinti „Linux“ augimą ir naudojimą. Šiuo metu konsorciumą vienija per 30 stambiausių pasaulio IT pramonės įmonių.
Apie tai plačiau - OSDL pranešime spaudai.

„IBM“ ir „SuSE“, „Linux“ operacinės sistemos kūrėja, kurią prieš dvi savaites įsigijo kompanija „Novell“, informavo, kad jai suteiktas sertifikatas už kuriamą „Linux“ operacinę sistemą. Sertifikatas atvers duris daugiau valstybinių institucijų, įskaitant ir JAV Gynybos departamento.
Sertifikatas (Evaluation Assurance Level 3) apima tarptautiniu mastu taikomą vyriausybės saugumo reikalavimų rinkinį, vadinamą „Common Criteria“ (bendras kriterijus). Jis padės „Linux“ distribucijai „SuSE“ konkuruoti su kitomis operacinėmis sistemomis, kurios atitinka vyriausybės standartus.
Plačiau apie tai: Reuters , Forbes, ZDNet.

Pasak „InformationWeek“ nuo pat pradžių atvirojo kodo bendruomenė prieinamumą ir laisvę laikė savo fundamentaliais principais. Šia kryptimi „Laisvų standartų grupė“ (Free Standards Group) sausio 21 d. pristatė prieinamumo darbo grupę (Accessibility Workgroup), kuri sukurs standartus, palengvinančius atvirojo kodo kūrėjams taikyti technologijas neįgaliesiems.
Standartai yra skirti atvirojo kodo kūrėjams, kad galėtų sukurti ir pritaikyti technologijas, įgalinančias akluosius skaityti tekstą, fiziškai neįgalius - rašyti ir susirašinėti.
Darbo grupę sudaro aklųjų bei neįgaliųjų organizacijų, mokslo institucijų specialistai, grafinių vartotojo aplinkų kūrėjai „Linux“ sistemoms „Gnome“ ir „KDE“, „Linux“ distribucijų „Debian“ „Red Hat“ bei SuSE“ kūrėjai ir kt.
Taip pat ketinama sukurti sąsają „Assistive Technology Service Provider Interface“, kuri leistų ekrano skaitytuvams ir vaizdo didintuvams sąveikauti su grafinėmis aplinkomis. Planuojama sukurti įrenginius, kurios leistų naudoti tokias technologijas kaip brailio skaitytuvai ir kalbos sintezatoriai įvairiuose kliento įrenginiuose. Ateityje numatyta standartizuoti klaviatūros prieinamumą tiems, kurie negali naudotis klaviatūra ar pele.

Pasak„Ansa“ ir „News2000“, Italijos regionas Toskana yra pirmasis regionas, pasirengęs priimti atvirojo kodo programinės įrangos įstatymą (Proposta di Legge Regionale n. 186), kuriuo siekiama reorganizuoti elektroninę valdžios sistemą bei viską, kas yra susiję su informacinių technologijų panaudojimu viešosiose administracijose. Įstatymas skatina atvirojo kodo programinės įrangos, nepriklausomos nuo nuosavybinių licencijų, naudojimą.
Administracijos, kurios siekia įsigyti nuosavybinę programinę įrangą, turės pagrįsti pasirinkimą. Ypatingas dėmesys skiriamas laisvos programinės įrangos pritaikymui švietimo sektoriuje. Ateityje numatomas migravimo prie atvirojo kodo sistemų finansinis palaikymas.
Panašus pasiūlymas yra parengtas pristatyti nacionaliniu lygiu, taip pat ir Europos direktyva, kuria siekiama suteikti galimybę tiek viešosioms administracijoms, tiek privačiam sektoriui pritaikyti atvirąjį kodą, laisvai keisti programas ir pritaikyti jas savo reikmėms.

Sausio 27 d. „Progeny“ suteiktas LSB 1.3 sertifikatas už „Platform Services“ „Debian“ „sarge“ versijos pagrindu sukurtą „Linux“, susidedančią iš komponenčių (componentized Linux). Tai pirmoji LSB sertifikuota „Debian“ distribucija. „Progeny“ taip pat įstojo į Laisvų standartų grupę (Free Standards Group) kaip auksinis narys.
„Debian“ yra klasikinis pavyzdys, parodantis atvirojo kodo vystymo modelio jėgą. Apjungdami „Debian“ ir standartų grupę lyderę, mes galime padėti labiau populiarinti atvirus standartus ir sustiprinti „Linux“ ekosistemą“, - sako „Debian“ įkūrėjas ir „Progeny“ vadovas bei vyriausiasis strategas Ian Murdock. Laisvų standartų grupės vykdantysis direktorius Scott McNeil yra įsitikinęs, kad LSB sertifikato suteikimas „Debian“, kuri yra lyderė tarp ne komercinių „Linux“ distribucijų, užtikrina suderinamumą su komercinėmis „Linux“ distribucijomis. Tokiu būdu taikomųjų programų kūrėjams yra paprasčiau jas pritaikyti „Debian“ operacinei sistemai, vartotojams ir klientams - naudotis „Debian“.
„Progeny“ yra nepriklausoma „Linux“ platformos technologijos tiekėja, turinti daugiau nei dešimt metų patirties kuriant „Linux“ sprendimus.
„Laisvų standartų grupė“ yra nepriklausoma ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra paspartinti laisvų ir atvirojo kodo programų naudojimą ir taikymą kuriant ir populiarinant standartus.

Bendrovė „Red Hat“ pranešė pradedanti vykdyti programą „Open Source Assurange“, kuri skirta apginti jos klientų investicijas į atvirojo kodo programinę įrangą.
„Atvirojo kodo draudimas“ - savotiškas atsakas JAV bendrovei SCO, tvirtinančiai, kad „Linux“ pažeidžia jai priklausančias intelektines teises į „Unix“ OS ir jos kodus naudojančius sprendimus. Grasindama teisiniu persekiojimu SCO ragina „Linux“ naudojančias įmones susimokėti licencinius mokesčius.
Pagal „Open Source Assurange“ programą „Red Hat“ garantuoja savo klientams, kad bet kokiu atveju jie galės naudotis „Linux“ sistemomis nepertraukiamu darbo režimu: jei būtų nustatyta, kad „Red Hat“ platinamos programinės įrangos kodas pažeidžia kieno nors intelektinės nuosavybės teises, bendrovė per trumpiausią laiką pakeis jį kitu. Klientų draudimo programa taikoma tik „Red Hat Enterprise Linux“ naudojančioms kompanijoms, „Red Hat Linux“ vartotojai tokios galimybės neturės.
„Open Source Assurange“ programos dalimi taps ir „Red Hat“ iniciatyva praėjusią vasarą įsteigtas fondas „Open Source Now“. Jame kaupiamos lėšos tiems „Linux“ vartotojams, kurie dėl SCO pretenzijų gali patirti finansinių nuostolių. Kompensuoti savo klientams su „Linux“ susijusias išlaidas ketina ir „Novell“ bei „Hewlett-Packard“.
Šaltinis: www.omni.lt

Planuotas susitikimas su „MySQL“ atstovu David Axmark, turėjęs įvykti vasario 13 d., nukeliamas į kovo mėnesio pabaigą. Preliminariai tai būtų kovo 25-28 dienos. Apie tai informuosime iš anksto.

Vasario 13-15 dienomis Lietuvoje lankysis vienas iš kompanijos „MySQL AB“ įkūrėjų David Axmark. Vasario 13 d. (penktadienį) Vilniaus universitete planuojamas susitikimas su studentais, kuriuos David Axmark supažindins su vienos populiariausių duomenų bazių sistemų pasaulyje „MySQL“ istorija ir naujomis programinės įrangos savybėmis.
Kviečiami visi. Susitikimas bus naudingas ne tik studentams. Daugiau informacijos apie susitikimą ir registraciją ieškokite šios svetainės „Projektų“ srityje „Seminarai“.

Vasario 14 d. (šeštadienį) VU Matematikos ir informatikos fakulteto patalpose vyks Diegimo šventė. Kviečiame visus, norinčius savo kompiuteryje įdiegti laisvas atvirojo kodo programas.
Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją ieškokite šios svetainės „Projektų“ srityje „Diegimo šventė [InstallFest]“.

17 profesionalių laisvų audio programų (Libre Software) kūrimo projektų, įmonių ir organizacijų suvienijo jėgas ir įkūrė ne pelno organizaciją „Linuxaudio.org“, kuri kurs įrankius muzikos, įrašų ir transliavimo pramonei. Profesionalūs įrankiai skirti darbui „Linux“ platformoje bei kitoms laisvosioms programoms.

Kaip skelbia www.omni.lt, “Į religinio karo tarp „Microsoft“ ir „Linux“ liepsną žibalo vėl šliūkštelėjo nauja „Microsoft“ reklaminė kompanija, raginanti abejojančius remtis ne emocijomis ar mitais, bet faktais.
Pirmąją naujųjų savaitę „Microsoft“ pradėjo naują, mažiausiai pusmetį truksiančią reklaminę kampaniją, kurios metu spausdintiniuose leidiniuose ir internete vartotojai, svarstantys, ką rinktis - „Linux“ ar „Windows“, raginami įvertinti ne nuomones, bet faktus. Reklaminės nuorodos veda į specialiai šiai kampanijai sukurtą „Microsoft“ tinklapį „Get the Facts“. Jame skelbiami aštuonių nepriklausomų tyrimų, kuriais buvo lyginami įvairūs „Microsoft“ ir „Linux“ naudojimo įmonėse aspektai, rezultatai. Išvados nedviprasmiškos: „Microsoft“ programinė įranga ir geresnė, ir pigesnė.
Antai rinkos tyrimų bendrovės IDC analitikų studija, lyginusi bendruosius „Windows 2000“ ir „Linux“ naudojimo įmonių infrastruktūroje kaštus, tvirtina, kad „Windows“ leidžia sumažinti personalui skirtas išlaidas nuo 11 iki 22 proc. „Giga Research“ tyrimas atskleidė, kad aplikacijų kūrimas ir diegimas „Windows“ aplinkoje didelėse įmonėse išlaidas sumažina 28 proc., o vidutinėse - 25 proc. „VeriTest“ auditas parodė, kad „Microsoft Windows Small Business Server 2003“ diegimas lyginant su „Red Hat Linux ES 2.1“ abiem atvejais (diegiant „nuo nulio“ ir konfigūruojant OEM pateiktą įrangą) „Windows“ atveju yra beveik 3 val. spartesnis ir reikalauja 77 proc. mažiau žingsnių. Kitų tinklapyje pateiktų nepriklausomų tyrimų išvados taip pat liudija „Microsoft“ įrangos pranašumus - lyginant failų serverių spartą, „Microsoft.NET“ ir „J2EE/Linux“ plėtros ir palaikymo kaštus, „Microsoft“ ir „Red Hat“ WWW serverių našumą ir kt.
Akcentuodama savo įrangos privalumus įrodinėjančius faktus „Microsoft“ orientuojasi ne į sprendimus priiminėjančius įmonių vadovus, bet į jų IT specialistus, kurie galėtų argumentuotai išaiškinti darbdaviams, kodėl vertėtų rinktis „Microsoft“ produktus ir sprendimus.
Tačiau siūlymas „pažvelgti į faktus“ jau susilaukė griežtos atvirojo kodo stovyklos atstovų kritikos. Jie tvirtina, kad nepriklausomais tyrimais vadinti „Microsoft“ svetainėje skelbiamą medžiagą galima tik su didelėmis išlygomis, nes daugelį tyrimų užsakė ir finansavo pati „Microsoft“. 5 iš 8 tyrimų vykdytojai atvirai skelbia gavę „Microsoft“ finansinę paramą, vieną atliko pati „Microsoft“, bet prie išvadų pridėtas nepriklausomos bendrovės atliktas auditas, o ar buvo pinigais remiami likusių dviejų tyrimų vykdytojai, kol kas neaišku.
Abejonių kelia ir analitikų darbo kokybė. Antai pagarsėjusiame IDC 2002 m. tyrime, kuriuo dažnai remiasi „Microsoft“, teigiama, kad naudojant abi platformas WWW taikymams „Linux“ atveju išlaidos personalui yra beveik 30 proc. didesnės. Tuo tarpu tais pačiais metais IBM užsakymu „Robert Frances Group“ atliktas analogiškas tyrimas nustatė, kad išlaidos personalui, reikalingos vienam „Linux“ WWW serveriui paleisti, sudaro 1623 JAV dol., kai tuo tarpu „Microsoft“ interneto serveris reikalauja 6850 dol.
Kai šitaip „nesueina galai“ konkuruojančių bendrovių nusamdytų IT auditorių išvadose, kažin ar žvilgsnis į „ideologinius“ faktus suteiks vartotojams didesnio pasitikėjimo, juoba kad iš esmės „Windows“ ir „Linux“ privalumai ir trūkumai ima ryškėti pradėjus nagrinėti kiekvieną atskirą diegimo konkrečioje įmonėje atvejį, įvertinus jos veiklos ypatumus, galimybes ir poreikių specifiką.“
Šaltinis: www.omni.lt. Apie nepalankiai „Microsoft“ atžvilgiu vertinamą reklamos kampaniją daug rašoma užsienio spaudoje.

„Linux“ branduolio kūrėjas Linus Torvalds išleido galutinę 2.6.1 „Linux“ branduolio versiją. Šioje versijoje daug pakeitimų ir patobulimų, lyginant su ankstesne 2.6.0 versija. Taip pat ištaisytas naujausias branduolio mremap() pažeidimas. Visą pakeitimų sąrašą rasite čia.

„XFce“ - lengvai naudojama bei konfigūruojama grafinė aplinka, paremta GTK2 bibliotekomis. Naujausioje versijoje ištaisyta kritinė klaida langų tvarkyklėje, tad senesnės versijos vartotojams rekomenduojama atnaujinti savo aplinkas. Taip pat daug patobulinta bylų tvarkyklė, atsirado grafinės aplinkos „KDE“ skydelio pranešimų vietos palaikymas. Daugiau informacijos: www.xfce.org.

„AbiWord“ yra daugiaplatformė teksto redagavimo programa, išversta į įvairias kalbas, taip pat ir į lietuvių. Nuo 2.0 versijos „AbiWord“ yra daugelį vartotojo poreikių tenkinanti programa, galinti dirbti su .doc, .rtf, .sxw ir kt. dokumentais, turinti lenteles, stilius, rašybos tikrinimo ir kitas teksto redaktoriaus funkcijas.
„AbiWord“ dokumento formatas yra XML, tad suderinamas su kitais XML dokumentais. Programa naudoja nedaug resursų ir veikia „Windows“, „Linux“, „QNX“, „FreeBSD“ ir „Solaris“ aplinkose.
Daugiau informacijos apie „AbiWord“ ieškokite:  [1] ir [2].
Atsisiųskite naujausią programos versiją 2.0.2. Taip pat yra išleista ir 2.1.0 programos versija, apie kurios naujoves galite sužinoti čia.
Į lietuvių kalbą „AbiWord“ verčia Mantas Kriaučiūnas ir Gediminas Paulauskas.

Viena didžiausių pasaulio programinės įrangos kompanijų „Novell“, šių metų lapkričio mėnesį įsigijusį visas teises į operacinę sistemą „SUSE Linux“, gruodžio mėnesį pradėjo šios atvirojo kodo programos platinimą visame pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje.
Lietuvos vartotojai kol kas galės įsigyti „SUSE Linux Standard Server 8“, „SUSE Linux Enterprise Server 8“ bei „SUSE Maintenance Program for SUSE Linux Enterprise Server 9“ programos versijas.
Tai pirmas kartas, kai šios vis labiau su kompanijos „Microsoft“ operacinėms sistemoms „Windows“ konkuruojančios programos platinamos su papildomomis paslaugomis bei įskaitant technines konsultacijas po produkto pardavimo.
Nuo 1994 metų „Novell“ produktais prekiaujančios kompiuterinės įrangos didmenininkės „GNT Lietuva“ produktų rinkodaros vadybininko Pauliaus Dubinsko teigimu, šis „Novell“ žingsnis suteiks realią galimybę privačioms bendrovėms ir valstybinėms institucijoms kompiuteriuose ir tarnybinėse stotyse diegti „Linux“ šeimos operacines sistemas, įsigytas iš „Novell“ partnerių.
„SUSE Linux“ yra populiariausias Europoje komercinis „Linux“ paketas.
Šiuo metu „Microsoft“ operacinės sistemos yra įdiegtos didžiojoje dalyje Lietuvoje esančių asmeninių kompiuterių bei tarnybinių stočių. Ekspertų teigimu, atvirojo kodo operacinės sistemos yra kiek sunkiau diegiamos bei administruojamos, tačiau yra patikimesnės bei reikalauja mažesnių kompiuterio pajėgumų.
„Novell“ yra viena didžiausių pasaulio programinės įrangos kompanijų, kurios specializacija - tinklo operacinės sistemos. Po „SUSE Linux“ įsigijimo „Novell“ ketina didinti savo pozicijas operacinių sistemų ir kompleksinių paketų srityje.
Bendrovė turi beveik šimtą atstovybių 37-iose pasaulio valstybėse, jose dirba daugiau kaip 6,2 tūkst. žmonių. 1983-aisiais įkurtos bendrovės pagrindinė būstinė yra Jungtinių Valstijų Provo mieste (Jutos valstijoje), „Novell“ apyvarta 2002-aisiais siekė 1,13 mlrd. JAV dolerių (3,16 mlrd. litų).
Parengta pagal „GNT Lietuva“ pranešimą spaudai.

Atvirojo kodo biuro programų „OpenOffice“ propaguotojas Bob Kerr išplatino 415 vienetų CD su „OpenOffice“ programomis Škotijos bibliotekoms šių programų kopijavimo tikslais. Bibliotekos galės paskolinti CD kiekvienam, norinčiam namie įsidiegti „OpenOffice“.
Šią iniciatyvą sveikina Škotijos parlamento atstovai, paskaičiavę, kad vien tik parlamentas jau yra išleidęs beveik pusę milijono svarų „Microsoft“ produkcijai.
Bob Kerr savo patirtį susistemino į instrukcijas, padėsiančias ir kitiems imtis tokios iniciatyvos (PDF, SXW). Taip pat skaitykite jo straipsnį.
Šiuo metu Bob Kerr ketina išsiuntinėti CD visos Jungtinės Karalystės bibliotekoms.

Į „Programų“ dalį įtraukti trijų programų aprašymai. Tai - rašybos tikrinimo programa „Ispell“, sukurta darbui atvirojo kodo programomis „OpenOffice“, „Mozilla“, „AbiWord“ ir kt., tikrinanti ir lietuvių kalbos rašybą. Darbui su paveikslėliais ir nuotraukomis įtraukta programa „gThumb“, veikianti tik „Linux“ aplinkoje. Tai ne tik peržiūros, bet ir redagavimo, katalogavimo programa. Taip pat aprašytas edukacinis įrankis „Fle3“, skirtas moksleivių ar studentų darbui kūrybinėse grupėse. „Fle3“ yra išverstas ir į lietuvių kalbą.
Svetainėje patalpintas 5 minučių filmukas iš Diegimo šventės, vykusios Panevėžyje 2003-12-13 ir AKL myto nuotraukos.

Patobulinti, nauji „Linux“ branduoliai pasirodo maždaug kas du mėnesiai, tačiau rimti pasikeitimai įvyksta tik kas treji metai. Paskutinis toks oficialus „evoliucionavimas“ iš 2.4.x serijos į 2.6.x įvyko gruodžio 17 dieną, po pusės metų bandymų. 2.4.x serija startavo 2001-ųjų sausį.
2.6.x branduolio patobulinimai daugiausia skirti dideliems duomenų saugojimo ir apdorojimo centrams, kurie lig šiol naudojo komercines operacines sistemas. 2.6 serija įgalins dirbti ne su iki šiol maksimaliai galimais 8, o 32 procesoriais. Patobulintos disko skaitymo, tinklo klasterių galimybės. 2 terabitų dydžio failų sistemos riba, egzistavusi 2.4.x, 2.6 serijoje jau neegzistuoja. 2.6 branduolys savo spartumu lenkia ne tik 2.4.x seriją, „Windows“, bet ir „FreeBSD“ operacines sistemas.
Visgi 2.6 branduolį kolkas rekomenduojama naudoti tik tarnybinėse stotyse. Manoma, kad komerciniuose produktuose ir bazinėse „Linux“ distribucijose 2.6 branduolys pasirodys dar 2004 pirmame pusmetyje.
Apie tai taip pat rašo „Infoteka“, „Lietuvos rytas“. Daugiau informacijos apie branduolį ir jo naujas savybes sužinosite www.kernel.org. Taip pat susipažinkite su 2.6 branduolio projekto vadovo Andrew Morton laišku, branduolio kūrėjo Linus Torvalds pranešimu ir detalia apžvalga.

Šį mėnesį Europos Komisijos iniciatyva IDA (Interchange of Data between Administrations) pradėjo teikti naują paslaugą - atvirojo kodo apžvalgą ( Open Source Observatory).
Atvirojo kodo apžvalgininke trumpai pristatoma, kas tai yra laisvos atvirojo kodo programos, pateikiamas terminų žodynėlis. Čia publikuojama atviro kodo programinės įrangos diegimo ir vystymo dabartinėse ir būsimose ES narėse apžvalga, atvirojo kodo naujienos, pateikiama informacija IT strategams ir praktikams apie projektų įvertinimus sėkmės ir nesėkmės atvejais. Publikuojami įvairūs dokumentai, nuorodos, atsakymai į dažnai užduodamus klausimus, renginių kalendorius.

„Dravis Group“ parengė 44 puslapių ataskaitą „Atviro kodo programos: vystymo perspektyvos“ („Open Source Software: Perspectives for Development“), kurios tikslas „padėti besivystančių šalių informacinių technologijų sprendimų priėmėjams suprasti dinamiką, susijusią su atviro kodo programinės įrangos sprendimų diegimu“.
Pagrindinės priežastys yra tai, kad besivystančiose valstybėse didėja susidomėjimas atviro kodo programine įranga, be to - kodas, sukurtas atviro kodo bendruomenės yra kokybiškai kitoks nei nuosavybinės programinės įrangos.
Ataskaitoje trumpai apžvelgiamos įvairių valstybių iniciatyvos atviro kodo srityje, programų technologiniai, serviso, teisiniai aspektai bei pateikiami programinės įrangos sprendimai, kaip „Compiere“ (ERP), „Koha.og“ (bibliotekų sistema) ir kt.

Kompanija „Novell“ pranešė prisijungusi prie tarptautinio atviro kodo konsorciumo „Open Source Development Labs“ (OSDL), kuriančio techninius pamatus operacinės sistemos „Linux“ pritaikymui verslo segmente.
Paskutinius kelerius metus nemažai dėmesio „Linux“ sistemai skirianti „Novell“ konsorciume faktiškai užims antrąją vietą pagal savo reikšmingumą ir įtakingumą. Lapkričio mėn. „Novell“ įsigijo kompaniją „SuSe“ - OSDL konsorciumo varomąją jėgą nuo pat 2000-ųjų metų.
Be „Novell“ ir „SuSe“, konsorciumui priklauso dar keletas dešimčių įtakingų IT pasaulio kompanijų, tarp kurių - ir „Cisco“, „Intel“, IBM, „Sun“, HP, „Red Hat“. Vienas iš OSDL darbuotojų yra pats „Linux“ kūrėjas, garsusis Linusas Torvaldsas.
Šaltinis: www.infoteka.lt.

Šį mėnesį Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie LR Vyriausybės inicijuotuose „Naujojo knygnešio“ apdovanojimuose Romualdas Krukauskas pripažintas labiausiai informacinės visuomenės plėtroje nusipelniusiu žmogumi (nacionaliniu mastu). R. Krukauskas paskatino informacinės visuomenės idėjų sklaidą valdžios sluoksniuose, kurių veiksmai įtakoja visos šalies gyvenimą, įnešė ypatingą indėlį kuriant lituanizuotos atvirojo kodo programinės įrangos kūrimą ir tobulinimą bei pirmojo šalyje lokalizuoto atviro kodo standartinio biuro programinės įrangos rinkinio sukūrimą.
Jau 1994 m. R. Krukauskas aktyviai rėmė asociacijos „Infobalt“ įsteigimą, buvo Lietuvos Ryšių ir informatikos ministerijos, veikusios nuo 1992 iki 1998 m., viceministras.
„Naujųjų knygnešių“ apdovanojimai yra sėkmingai baigtos visuomenės informavimo kampanijos „Pradėjau“ paskutinis etapas. Konkurso, kaip ir visos akcijos „Pradėjau“, tikslas – parodyti gyventojams veikiančias informacinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis jiems tereikia pradėti naudotis.
10 ekspertų komisija, sudaryta iš valdžios, žiniasklaidos ir akademinio sluoksnio atstovų iš daugiau nei 50 kandidatų rinko 5 skirtingų kategorijų „Naujuosius knygnešius“. Tai – informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos, taip pat labiausiai šiam procesui nusipelnę asmenys.

Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ pradėjo dar vieną bandymą uždrausti konkurentei vadintis „Lindows.com“. „Microsoft“ užsitikrino teismo sprendimą, draudžiantį Švedijoje naudoti pavadinimus „Lindows“, „Lindows.com“ ir „LindowsOS“ tol, kol teismas apsispręs dėl tariamo prekinio ženklo teisės pažeidimo. Šis teismo sprendimas Švedijoje iš esmės sustabdė prekybą operacinėmis sistemomis „LindowsOS“.
Lapkritį „Microsoft“ savo konkurentei pagrasino teisiniais veiksmais Nyderlanduose. Be to, pasak „Lindows.com“, prieš ją ir vieną operacinės sistemos perpardavinėtoją teisinių priemonių imtasi Prancūzijoje. „Microsoft“, kuri su „Lindows“ kovoja ir Belgijoje bei Liuksemburge, yra išsiuntusi perspėjimo laiškus perpardavinėtojams.
Tiesa, „Microsoft“ šią savaitę naujienų tarnybai „IDG News Service“ minėjo nesiimanti veiksmų prieš atskirus „LindowsOS“ perpardavinėtojus. Kitąmet JAV teismas nuspręs, ar „Lindows.com“ pažeidė „Microsoft“ kuriamos operacinės sistemos „Windows“ prekinį ženklą.
„Lindows.com“ vadovas Maiklas Robertsonas (Michael Robertson) sakė: „Microsoft“ naudojasi ieškiniais kaip taranu sutriuškinti „Linux“, kad ši nepasiektų mažmeninės prekybos parduotuvių. Tikimės, kad teisėjas įžvelgs tikruosius „Microsoft“ ketinimus išlaikyti savo monopolį ir suteiks Švedijos kompiuterių vartotojams tokias pačias pasirinkimo teises, kokiomis gali naudotis viso pasaulio vartotojai“.
M. Robertsonas (Michael Robertson) pridūrė: „Microsoft“ tokį pat teisinį manevrą išbandė Jungtinėse Valstijose, siekdama užkirsti kelią „Linux“ populiarėjimui tarp paprastų kompiuterių naudotojų. Šiuos prašymus JAV teismai keletą kartų atmetė, ir šiandien „Linux“ stalinius bei nešiojamuosius kompiuterius siūlo daugiau kaip 100 mažmenininkų. Tad „Microsoft“ yra priversta pirmąkart per daugelį metų konkuruoti Jungtinėse Valstijose, o vartotojams užtikrinamas didesnis pasirinkimas ir palankesnės kainos“.
Šią savaitę „Lindows.com“ Švedijoje pristatė iniciatyvą „ChoicePC“, kurią pavadino „vienijančiu veiksniu tarptautiniams perpardavinėtojams, siekiantiems apsisaugoti nuo „Microsoft“ taktikos, ir viso pasaulio klientams, norintiems ir toliau turėti pasirinkimą savo kompiuteriams“.
„ChoicePC“ nariai, kurių skaičius atskirose šalyse neturės viršyti 500, galės už 100 JAV dolerių įsigyti teisę visą gyvenimą naudotis „LindowsOS“. Nyderlanduose ši didžiausia leistina riba jau pasiekta, o Švedijoje užsiregistravo 435 „ChoicePC“ nariai. Rengiant pranešimą Prancūzijoje tebuvo aštuoni „ChoicePC“ nariai.
Šaltinis: www.omni.lt.

„Skaitykla“ papildyta nauja dokumentacija, skirta ir eiliniam kompiuterio vartotojui, ir įgudusiam, taip pat įtrauktos kai kurios „Smaltijos“ leidyklos knygos. Atnaujinta informacija apie Diegimo šventę Panevėžyje bei papildytos nuorodos lietuvišku puslapiu apie „Fedora“ operacinę sistemą.

Šį šeštadienį (gruodžio 13 d.) į Panevėžį vežėme atvirą kodą („Baltix-Knoppix“, „Debian“ ir „FreeBSD“). Buvome labai šiltai priimti KTU Panevėžio instituto Skaičiavimo centro direktorės Alinos Dėmenienės ir vyr. inžinieriaus Arnualdo Dalindos dėka. Dalyvių su kompiuteriais buvo apie 20 ir kiekvienas jų su specialiais pageidavimais. Tikimės, kad daugelį jų pavyko įgyvendinti, o dalyviams renginys davė naudos. Didelis ačiū dalyvavusiems ir juos konsultavusiems. Daugiau informacijos apie Diegimo šventę rasite mūsų svetainės „Projektų“ dalyje.

Mūsų svetainės „Programų“ dalyje patalpinta informacija apie interneto parduotuvės „osCommerce“ turinio valdymo sistemą. „osCommerce“ yra verčiama ir į lietuvių kalbą, tad užsukę į tinklapį http://ec.akl.lt/catalog galite testuoti demonstracinę versiją. Lietuviško vertimo komanda: Kęstutis Mikolajūnas ir Gregory Smirnov.

Hewlett-Packard (HP) planuoja praplėsti paslaugas klientams, naudojantiems „Debian GNU/Linux“ distribuciją. Jau nuo 2001 metų HP prisijungė prie „Debian“ projekto vystymo ir pasirinko šią distribuciją kaip standartą programavimui ir tyrinėjimams „Linux“ OS.
Pastaruoju metu labai padaugėjo klientų, kurie nori naudoti „Debian“, pvz. didžioji dauguma valstybinių ir edukacinių projektų Ispanijoje ir Brazilijoje naudoja „Debian“ biure ir mokymo įstaigose, todėl kompanija HP smarkiai išplės produktų bei paslaugų ratą tokiems klientams bei daugiau resursų skirs „Debian“ projekto vystymui.
Plačiau apie tai skaitykite čia.

Chris Hofmann yra „Mozillos“ fondo technikos direktorius, pastaruosius aštuonerius metus dirbęs prie naršyklių „Netscape“ ir „Mozilla“ projektų. www.newsforge.com publikuojamame interviu Chris Hofmann pasakoja apie organizacinius bei technologinius „Mozilla“ projektų („Mozilla“ naršyklė, pašto klientas ir kalendorius, „Thunderbird“ pašto klientas, „Firebird“ naršyklė, kt.) kūrimo aspektus, technologines naujienas, ateities planus, bendradarbiavimo galimybes su įvairiomis kompanijomis, kitais projektais (kaip „OpenOffice.org“), dalijasi įspūdžiais, kaip pats naudoja kuriamus produktus.

Sekdama „Knoppix“ ir kitų panašių „Linux“ distribucijų, užkraunamų iš kompaktinio disko ir nereikalaujančių diegimo į kietąjį diską, sėkme, „Mandrakesoft“ išleido naują produktą - „MandrakeMove“.
„MandrakeMove“ yra sukurta „Mandrake“ 9.2 versijos pagrindu. Šiuo metu parengta beta versija testavimui.
Daugiau informacijos apie distribuciją rasite čia.

Remiantis apklausos rezultatais, ketvirtadalis Jungtinės Karalystės smulkaus ir vidutinio verslo įmonių nebenaudoja „Windows“ operacinės sistemos.
Viena iš keturių SVV įmonių Jungtinėje Karalystėje naudojasi „Linux“ operacine sistema, o daugiau nei pusė mano, kad „Linux“ yra tinkama kritinėms taikomosios programoms.
Nemažai įmonių tiesiog atsisakė „Windows“ ir perėjo prie „Linux“. Pagrindinės to priežastys - mažesnė kaina (38 proc.) ir saugumas, patikimumas bei charakteristikos (23 proc.). Tikimasi, kad kitais metais dar daugiau įmonių pasirinks „Linux“, pasibaigus „Windows NT“ aptarnavimo laikotarpiui.

„Infotekos“ naujienose rašoma: „Didžiausias Japonijos mobiliojo ryšio operatorius „NTT DoCoMo“ rengiasi nuo kitų metų vidurio pasiūlyti savo klientams trečiosios kartos (3G) mobiliojo ryšio telefonus su operacine sistema, sukurta „Linux“ pagrindu.
Didžioji dalis „Linux“ programų platinama su atviro kodo licencijomis, tad gali būti nemokamai kopijuojamos, keičiamos ir įdiegiamos. Kai kurios kompanijos renkasi „Linux“ sprendimus vietoj komercinių „Microsoft“ produktų norėdamos sumažinti produktų savikainą.
„NTT DoCoMo“ jau pateikė mobiliųjų telefonų gamintojams aparatų su „Linux“ sistema specifikacijas, tačiau, kaip sakė kompanijos atstovas, nesirengia „Linux“ brukti per prievartą: ir toliau klientams bus siūlomi telefonai tiek su „Microsoft“, tiek su kitų kompanijų komercine įranga.
Kompanija NEC, kurios aparatus „NTT DoCoMo“ naudoja daugiausia, smartfonus ir mobiliuosius telefonus su „Linux“ žada pradėti tiekti kitų metų gale“.
Šaltinis: www.infoteka.lt. Apie tai rašo ir www.omni.lt.

Remiantis Jungtinių Tautų Prekybos ir vystymo konferencijos ataskaita, besivystančioms šalims ekonomikos vystymo ir skaitmeninio skląsto mažinimui rekomenduojama naudoti atviro kodo programinę įrangą.
Atviro kodo sprendimai yra realus pasirinkimas įmonėms ir valdžios institucijoms. Besivystančioms šalims tai yra naudinga dėl mažų programinės įrangos kainų, didesnio saugumo, autonomijos užtikrinimo ir vietos ekonomikos stimuliavimo.
Plačiau apie tai pranešime spaudai. Taip pat publikuojama ataskaita, trumpas jos aprašymas ir ketvirtasis punktas „Free and open source software: Implications for ICT policy and development“.

Šį šeštadienį, t.y. gruodžio 6 d., organizuojamas AKL narių ir ne tik susitikimas Pagirių šiltnamių pirtelėje. Kviečiame visus, kuriems atviras kodas yra įdomu, smalsu, yra verslas ar gyvenimos būdas. Programą bei atvykimo schemą rasite čia. Apie savo atvykimą informuokite iš anksto el. paštu info@akl.lt.

Atvyko kodo vystymo laboratorija OSDL (Open Source Development Lab), kurioje dirba „Linux“ branduolio kūrėjas Linus Torvalds ir 2.6 branduolio vadovas Andrew Mortonas, pranešė apie naują iniciatyvą, kuria bus vieša skelbiama apie 2.6 branduolio kūrimą.
Visų pirma grafiniais modeliais bus suprantamiau paaiškinta apie kūrimo procesus. Tačiau ši iniciatyva taip pat yra reakcija į kompanijų, kaip „SCO Group“, kritiką, kad branduolio kūrimas nėra tinkamai valdomas. Iš tikrųjų kūrimas atliekamas tradiciniu, moksle taikomu „peer review“ modeliu.
Apie tai skaitykite pranešime spaudai. Taip pat yra iliustracija, vaizduojanti, kaip kodas įtraukiamas į branduolį.

Vakar buvome susitikę su Vilniaus apskrities viršiniko administracijos sekretoriumi Tomu Digriu ir skyrių vadovais. Susitikimo metu pristatytos atviro kodo programos, naudojamos biuro darbe kasdien, taip pat ir pačios laisvų atviro kodo programų idėjos bei nauda. Kalbėta ir apie „Linux“ operacinę sistemą asmeniniuose kompiuteriuose. Su susitikimo metu skaitytu pranešimu galite susipažinti srityje „Pranešimai“.

Lietuvos vartotojams yra parengtas Atvirojo kodo standartinio biuro programinės įrangos rinkinys - pilnai lokalizuotos programos „Mozilla 1.4“, „Calendar“, „OpenOffice 1.0.3“ su dokumentacija, knygelėse bei kompaktiniame diske. Lokalizavimo darbus atliko Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai pagal 2003 m. valstybinį projektą „Atvirojo kodo diegimas valstybės institucijose“.
Šiame projekte dalyvavo ir visuomeninė organizacija „Atviras kodas Lietuvai“, parengusi 2002 metų projekto metu sukurtos programinės įrangos tobulinimo ataskaitas bei naudingas instrukcijas vartotojui. Projekto koordinatorius - valstybės įmonė „Infostruktūra“.
Išsamesnę informaciją rasite mūsų svetainėje ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV tinklapyje.

Pradėjo veikti nauja sritis mūsų tinklapyje - „Skaitykla“. Čia rasite informacijos apie knygas, kurios rašo apie atvirą kodą, įvairias dokumentacijas, publikuotus straipsnius bei AKL atstovų skaitytus pranešimus. Ketiname sritį nuolat pildyti. Kviečiame naudotis jau esančia informacija ir teikti pasiūlymus info@akl.lt.

2003.11.21 d. Informatikos katedrų vedėjų metodiniame seminare, kurį organizavo LIKS, AKL viceprezidentas Tomas Jonušas skaitė pranešimą apie laisvų atviro kodo programų idėją ir programų naudą Lietuvos universitetams. Po pranešimo vyko diskusijos.
Seminaro metu Vilniaus kolegija pakvietė T.Jonušą į susitikimą su kolegijos dėstytojais. Susitikime, kuris vyko vakar, aptartos bendradarbiavimo galimybės.
Skaitytų pranešimų bylos bus patalpintos mūsų svetainėje.

Dėl Tailando vyriausybės iniciatyvos didinti IT raštingumą naudojant „Linux“ sistemas, antrąjame šių metų ketvirtyje „Microsoft“ programinės įrangos asmeniniuose kompiuteriuose rinkos dalis šalyje krito iki 40 proc., ir tikėtina, kad dar mažės. Tačiau „Microsoft“ 85 proc. nuolaidos pasiūlymas galbūt dar ir išgelbės situaciją kompanijai.
Plačiau apie tai straipsnyje.

Kompanija „Ximian“ neseniai paskelbė apie projektą „Mono“, „Microsoft“ .NET laisvos programinės įrangos versiją. „Mono“ 1.0 versiją ketinama išleisti 2004 metų antrame ketvirtyje. Jame bus C# kompiliatorius, vykdomoji aplinka, GTK# (GTK+ jungimui su .NET), įrankiai ir formos.
„Mono“ projektas pradėtas 2001, tikslu .NET technologiją pritaikyti „Unix“ bei padėti norintiems pritaikyti savo žinias ir taikomąsias programas „Unix“ platformai. Naudojamas naujas programavimo modelis, sukurtas CLI (Common Language Infrastructure) ir C# pagrindu. Šiandien „Mono“ palaiko įvairias operacines sistemas, procesorius ir .NET savybes.
Daugiau informacijos apie projekto planus rasite čia.

„SCO Group“ susidomėjo „Linux“ distribucijos „SuSE“ pirkimu, primindama apie 1995 m. kompanijos „Novell“ „Unix System V“ teisių pardavimo „SCO“ susitarimo „nekonkurencijos“ straipsnį. Kol kas „SCO“ nesikiša į „SuSE“ įsigijimo procesą. Kai sandoris bus baigtas, „SCO Group“ ketina panaudoti minėtą straipsnį, kuriame sakoma, kad „Novell“ negali naudoti „System V“ kodo, išleisdama į rinką konkuruojantį produktą.
Prieš dvi savaites „SCO“ išsiuntė šaukimus į teismą šešiems asmenims bei kompanijoms, tarp kurių: „Linux“ branduolio kūrėjas Linus Torvalds, Free Software Foundation steigėjas Richard Stallman, OSDL vadovas Stuart Cohen, kompanijos „Transmeta“ advokatas John Horsley ir kt.
Šiek tiek anksčiau buvo kreiptasi ir į Holivudo studijas, kurios kuria animacinius filmus „Linux“ platformoje, kaip „Šrekas“, „Sindbadas“ ir kt.
Apie tai išsamiau: 1, 2.

Atvirąją programinę įrangą netikėtai parėmė Brazilijos prezidentas Luisas Inasijas Lula da Silva (Luiz Inacio Lula da Silva), viešai pareiškęs, kad iškeitė „Microsoft“ kuriamą operacinę sistemą „Windows“ į „Linux“.
Daugelyje Vakarų ir besivystančių šalių atviroji programinė įranga laikoma galinčia mesti iššūkį „Microsoft“ monopoliui, remdamasi verslo informacijos tiekėja „Datamonitor“ praneša ELTA.
Šiais metais Brazilijos vadovas paskyrė „Linux“ šalininką Sergijų Amadėjų (Sergio Amadeu) šalies Informacinių technologijų instituto vadovu. Teigiama, jog S. Amadėjus (Sergio Amadeu) yra minėjęs, esą licencijų mokesčių mokėjimas tokioms bendrovėms kaip „Microsoft“ yra ekonomiškai netvarus, ypač todėl, kad „Linux“ operacinę sistemą naudojantys sprendimai yra daug pigesni.
Brazilija su IBM neseniai pasirašė ketinimų protokolą, kuris turėtų padėti vyriausybei dažniau naudoti į „Linux“ panašius sprendimus.
S. Amadėjui (Sergio Amadeu) teks nelengva užduotis įveikti Brazilijos atsilikimą, nes asmeninius kompiuterius turi tik 10 proc. šalies gyventojų. Informacinių technologijų instituto vadovas mano, kad pigiausias būdas pasiekti pažangos yra „Linux“ atviroji programinė įranga.
Kol kas Brazilijoje „Windows“ į „Linux“ sprendimus iškeitė tik pats Informacinių technologijų institutas ir valstybinė naujienų agentūra. S. Amadėjus (Sergio Amadeu) mano, kad „Linux“ galėtų pakeisti „Windows“ ir elektroniniuose balsavimo automatuose, kurių šalyje yra apie 0,5 mln.
Atviroji programinė įranga kol kas teužima nedidelę dalį bendros pasaulinės rinkos. Tačiau ir vartotojai, ir valdžios institucijos vis dažniau renkasi atviruosius sprendimus kaip būdą atsikratyti JAV Vašingtono valstijos Redmondo mieste įsikūrusios „Microsoft“ monopolio.
Brazilija nėra vienintelė „Linux“ ir kita atvirąja programine įranga besidominti šalis. Kitos besivystančios valstybės, ypač Indija, šiuo požiūriu yra pasiekusios dar didesnės pažangos.
Teigiama, kad Brazilijoje „Linux“ sprendimus naudoja arba bando ne viena privati įmonė. Pavyzdžiui, didžiausias šalyje maisto prekybos tinklas kartu su IBM kurs „Linux“ sprendimais pagrįstą prekių pristatymo į namus sistemą.
Atviroji programinė įranga plinta ne vien neturtingose valstybėse. „Linux“ sprendimus naudoja ir kai kurios Prancūzijos, Vokietijos, Kinijos ar netgi Jungtinių Valstijų valdžios institucijos. Nors „Linux“ įsitvirtinimą visų pirma lemia finansinės priežastys, daugelis atvirosios programinės įrangos šalininkų mano, kad ji taip pat yra atsparesnė virusams ir elektroniniams įsilaužimams.

www.omni.lt rašo: „Vokietijos bendrovė „SuSE Linux“ pranešė išleidžianti naują paketą „SuSE Linux Wine Rack“, kurio dėka „SuSE Linux 9.0 Personal“ ir „Professional“ paketų vartotojai gaus galimybę naudotis populiariomis „Windows“ OS skirtomis programomis ir žaidimais.
Į „Wine Rack“ sudėtį įeina net keli emuliavimo programų paketai, leidžiantys naudotis „Windows“ programomis: antai „CrossOver Office 2.1“ suteiks galimybę naudotis „MS Office 2000“, „Office XP“ (išskyrus „Outlook 2002„), „Photoshop 7“, „Lotus Notes“ ir kt., o „CrossOver Plugin 2.1“ leis dirbti su „Microsoft“ formatų dokumentais standartinėse KDE ir „Gnome“ grafinėse aplinkose.
Suderinamumą su „Windows OS“ skirtais žaidimais užtikrins paketas „WineX 3.1“, kuris suderinamas su daugeliu populiarių žaidimų, įskaitant „Max Payne“, „Half-Life“, „Civilization III“, „Sims“, „WarCraft III“, „BattleField 1942“, „Diablo 2“ ir kt.
„SuSE Linux Wine Rack“ bus pradėtas pardavinėti gruodžio mėnesį, jis kainuos 46 eurus. „SuSE“ pabrėžia, kad įsigyti integruotą jos siūlomą „Windows“ suderinamumo sprendimą kur kas naudingiau, nei perkant reikiamus komponentus atskirai iš jų gamintojų. Antai vien „CrossOver Office“ kainuoja 60 JAV dol. “

Kinija kitais metais ketina diegti kompanijos „Sun Microsystems“ „Linux“ asmeninių kompiuterių programinę įrangą 1 milijone kompiuterių. Vienos licencijos kaina - 50 USD, įskaitant ir biuro programų paketą „Star Office 7.0“. Tuo tarpu „MS Office“ kainuotų 400 USD vienai darbo vietai. Tai Nr. 1 „Linux“ sandoris pasaulyje.
Šis sandoris yra dalis Kinijos strategijos pakeisti „Microsoft“ siūlomą programinę įrangą alternatyvomis. Kinija įsipareigojo įsigyti 200 milijonų programinės įrangos kopijų stalo kompiuteriams, pagrįstų atvirais standartais. Kitos vyriausybės Europoje ir Azijoje yra priėmusios panašias strategijas, taip pat ir JAV.
Išsamiau apie tai skaitykite čia.

KTU Panevėžio institutas ir organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ organizuoja Diegimo šventę Panevėžyje. Renginys vyks 2003 m. gruodžio 13 d. (šeštadienį), KTU Panevėžio instituto patalpose.
Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją ieškokite šioje svetainėje „Projektų“ srityje „Diegimo šventė [InstallFest]“.

Astralijos valstybės įstaiga „MultiMedia Victoria“ organizacijai „Open Source Victoria“ suteikė 50 tūkst. Australijos dolerių pagal programą „Kita banga“ („Next wave“). Pinigai bus skirti tokių projektų įgyvendinimui, kaip valstybinio atviro kodo programavimo konkurso aukštųjų mokyklų studentams organizavimas.
OSV taip pat planuoja organizuoti išvykstamąjį projektą (roadshow), kurio metu Viktorijoje bus demonstruojami atviro kodo sprendimai verslui, valdžios įstaigoms ir individualiems kompiuterių vartotojams.
Organizacija „Open Source Victoria“ sieja apie 90 narių, tarp kurių 40 yra įmonės, tiekiančios paslaugas ir technologijas, susijusias su laisva atviro kodo programine įranga.

Kinija ketina investuoti į „Linux“, koncentruojant vietos programinės įrangos pramonę į atviro kodo operacinę sistemą, kaip praneša Reuters. „Linux“ yra galimybė mums prasilaužti programinės įrangos kūrime“, - sako informacijos pramonės viceministras. „Tačiau rinka tiek neišsiplėstų pati, be valdžios palaikymo“. Apie investicijų sumas kol kas nepranešama.
Rugsėjį Japonija, Kinija ir Pietų Korėja sutarė bendradarbiauti kuriant naują operacinę sistemą, alternatyvią „Windows“. Japonijos žiniasklaida informuoja, kad greičiausiai tai bus atviro kodo sistema tokia, kaip „Linux“.
Apie tai taip pat rašo „Infoteka“.

„Infotekos“ naujienose rašoma: „IBM, regis, ketina įkelti į „Linux“ ir antrą koją: pirmadienį prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje kompanija prasitarė besirengianti įrodyti, kad operacinė sistema „Linux“ tinkama ne tik serveriams, bet ir asmeniniams kompiuteriams.
„International Business Machines“ jau kelerius metus aktyviai siūlo atviro kodo operacinę sistemą „Linux“ kaip sprendimą serveriams, tačiau Bostone vykstančioje konferencijoje „Desktop Linux“ Semas Doknevičius iš „IBM Global Services“ pareiškė, kad „Linux“ populiarumas jau pasiekia ir asmeninius kompiuterius. Jo pranešimo tema skamba taip: „Laikas „Linux“ asmeniniuose kompiuteriuose jau atėjo“.
Tai aiškus progresas lyginant su rugpjūčiu, kai Irvingas Vladavski-Bergeris, vadovavęs IBM „Linux“ projektams, apie „Linux“ asmeniniuose kompiuteriuose pasisakė taip: „Susidomėjimo „Linux“ augimas akivaizdus, bet nemanau, kad jis pasiekė kosminį greitį“. Iki šiolei IBM agitavo tik už „Linux“ naudojimą serveriuose ir vengė asmeninių kompiuterių sferos, kur nepajudinamai dominuoja „Microsoft“.
Tačiau gali būti, kad IBM imsis gan atsargių žingsnių šia linkme, kaip daro „Sun Microsystems“ ir „Red Hat“. Pastarosios tvirtina, kad tiems vartotojams, kurie su kompiuteriu atlieka gan siaurą pasikartojančių užduočių ratą, „Linux“ gali būti patogesnė. Konferencijos darbotvarkėje IBM skelbia, kad „Linux“ gali būti naudojama „mašinose su fiksuotomis funkcijomis, tokiose, kaip kasos aparatai, ir paprasčiausiuose biuro kompiuteriuose, kuriuose veikia taikomosios verslo programos“.“
Iš „Infotekos“ naujienų.

Lapkričio 5 d. Atviro kodo programinės įrangos institutas (Open Source Software Institute, OSSI) išleido naujos eValdžios Interneto paslaugų platformos pagrindinį komponentą. OSSI yra JAV įkurta ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra populiarinti atviro kodo programinės įrangos kūrimą ir sprendimų taikymą valstybinėse įstaigose ir akademinėse organizacijose.
Numatyta, kad ši nauja eValdžios platforma, žinoma kaip projektas „Leopardas“, taps Interneto paslaugų taikomųjų programų kūrimo karkasu, kuris suteiks greitą ir efektyvų LAMP (Linux, Apache, MySQL, PHP/Perl/Python) technologijos įdiegimą eValdžios sistemų sukūrimui. „Leopardo“ projekto pirmojo etapo versija yra laisvai platinama ir galima atsisiųsti iš http://leopard.sourceforge.net.
Kuriant pradinius modulius orientuotasi į duomenų bazes ir programinių įrangų tarpusavio sąveikos galimybes. Komercinių atviro kodo programų kūrėjai ir paslaugų tiekėjai gali šiuos modulius pritaikyti ir diegti savo naujose ar esamose programose, sukurtose valdžios institucijoms.
Kitus OSSI kuriamus modulius ir taikomąsias programas bus galima pasiimti iš OSSI tinklalapio. http://www.ossi-support.org/ bus teikiamos aptarnavimo ir palaikymo paslaugos.
Taip pat OSSI informavo apie standarto OGIS (Open Government Interoperability Standard) darbo grupės sukūrimą. OGI standartas nurodys kryptį „Leopardo“ projekto modulių ir programų kūrimui. Darbo grupėje yra valdžios, akademinio ir korporatyvaus sektorių nariai.
Skaitykite OSSI pranešimą spaudai (anglų k.) ir straipsnį (vokiečių k.).

Pastaruoju metu sklando kalbos apie nemokamų „Red Hat Linux“ distribucijų leidimo bei palaikymo uždarymą. Kas gi vyksta?
Lapkričio 4 dieną „Red Hat“ oficialiai pareiškė apie savo nemokamų distribucijų palaikymo pabaigą (RH 7.x, 8.0 iki metų pabaigos, RH 9 iki kitų metų balandžio 30 d.). Dabar kompanija siūlo įsigyti vieną iš "Red Hat Enterprise“ versijų.
Dėl šių pranešimų neverta nerimauti, nes tai, kas atsitiko, tai tik kitas „Red Hat“ politikos žingsnis. Šiais metais buvo įkurtas naujas „Red Hat“ projektas „Fedora“, o lapkričio 6 dieną pasirodė pirmoji „Fedora Linux“ versija - „Fedora Core 1“.
Fedora - tai „Red Hat“ finansuojamas projektas, bet jį kuria ne tik viena kompanija, kaip buvo su „Red Hat Linux“ distribucija, o „Linux“ bendruomenė. Šis žingsnis leis kiekvienam norinčiam prisijungti prie mėgstamo projekto bei įtakoti jo vystymąsi. Jau pirmame distribucijos leidime matoma bendruomenės įtaka. Be to, „Fedora Linux“ turėtų pasirodyti daugelis technologinių naujovių, ji bus vystoma atvirai, visus pakeitimus bus galima pasiimti nelaukiant stabilios versijos (naudojant apt arba yum įrankius). Stabilios versijos turėtų pasirodyti kas 2-3 mėnesiai.
Iš esmės „Red Hat“ neužsislaptino, o tapo atviresnė.
Naujausius „Fedora“ patobulinimus sužinosite čia. Apie diegimo ir atnaujinimo įrankius skaitykite čia.

Didėjantis susidomėjimas atviro kodo programine įranga viešosiose administracijose visame pasaulyje, o ypatingai Europoje, inicijuoja politinių jėgų siūlymus įteisinti atviro kodo sistemas, kaip būtinas viešosiose administracijose. Šie pasiūlymai dar nėra priimti nei vienoje ES valstybėje, tačiau kai kuriose ES šalyse narėse apie tai diskutuojama.
Portugalijoje Parlamentas (Assembleia da República) spalio 10 d. atmetė įstatymo projektą, skirtą įvesti atviro kodo programinės įrangos naudojimą viešosiose administracijose. Projektą parengė kairieji (opozicinė partija) ir pristatė jį 2002 m. Manoma, kad valdžia turi žiūrėti pragmatiškai ir nediskriminuodama, tad viešosios adminstracijos programinę įrangą turėtų rinkis pagal kainą.
Tuo tarpu Belgijoje pristatyti du pasiūlymai. Vienas Atstovų rūmuose ir vienas Senate, kuriais siūloma įvesti atviro kodo programinės įrangos naudojimą viešosiose administracijose. Panašus įstatymo projektas pasiūlytas ir ankstesniame parlamente, bet balsuota nebuvo. Dėl atviro kodo įteisinimo taip pat diskutuota prancūziškai kalbančiųjų bendruomenės asamblėjoje (COCOF) dar anksčiau šiais metais, tačiau buvo iniciatyva nuslūgo po to, kai Belgijos valstybės taryba pareiškė, kad tai pažeis viešųjų pirkimų įstatymą. Vis dėlto, federalinio atviro kodo įstatymo projekto priėmimas Belgijoje gali turėti didesnį pasisekimą Belgijoje nei Portugalijoje, kadangi projektus pateikė valdančiosios koalicijos partijų atstovai.
Atviro kodo įstatymų projektai taip pat buvo pristatyti Prancūzijoje ir Vokietijoje ankstesniuose parlamentuose, bet balsuojama nebuvo. Dėl panašių įstatymų projektų diskutuojama ir ne Europos valstybėse - Australijoje, Peru, JAV.
Spaudos pranešims dėl įstatymo atmetimo Portugalijoje: www.softwarechoice.org, informacija Portugalijos Parlamento tinklalapyje.
Pasiūlymai Belgijoje: Atstovų rūmuose, Senate.

Kaip skelbia „Netcraft“, šį mėnesį web serverio „Apache“ naudojimo procentas stipriai pakilo, kuomet sričių (domain) registravimo lyderė „Register.com“, aptarnaujanti virš vieno milijono sričių, atsisakė „Windows“ ir grįžo prie „Linux“ ir „Apache“. Vos prieš keletą savaičių, didžiausias „Register.com“ konkurentas „Network Solutions“ taip pat grįžo nuo „Microsoft-IIS“ prie „SunOne“.
Šiandien „Apache“ naudojimas yra daugiau nei 3 kartus didesnis už „Microsoft-IIS“ serverių ir siekia beveik 68 proc. rinkos.
2001-aisiais ir 2002-ųjų pirmąjį pusmetį keletas didelį kiekį adresų aptarnaujančių kompanijų, kaip „Webjump“, „Namezero“, „Homestead“, „Register.com“ ir „Network Solutions“, migravo prie „Microsoft-IIS“. Tačiau kompanijos arba keitė verslą, arba grįžo prie ankstesnių platformų ir dabar „Microsoft-IIS“ užima tiek pat rinkos, kiek ir 2001-ųjų pirmąjį pusmetį - apie 20 proc.

www.omni.lt rašo: „Open Source Development Labs“ (OSDL) konsorciumas, kuriame dirba ir „Linux“ branduolį sukūręs Linusas Torvaldsas, išleido „Linux“ branduolio 2.6 „beta“ versiją. Ši svarbi versija pavadinta „test9“ ir skirta bandymams didelėse „Linux“ naudojančiose bendrovėse bei „Linux“ pagrindu gaminamos programinės įrangos tiekėjams.
Pasak L. Torvaldso, tai paskutinė galimybė kompanijoms padaryti įtaką naujo branduolio kūrimo darbams. Neilgai trukus turėtų būti išleista galutinė „Linux 2.6“ versija.
Naujasis branduolys galės veikti su dideliu procesorių skaičiumi. OSDL skelbia, kad naujoji sistema buvo sėkmingai išbandyta su 64 procesorius naudojančiais serveriais. Staliniams kompiuteriams skirta versija leis lengviau pakeisti pelę, klaviatūrą ir kitus periferinius įrenginius.
Gerokai patobulintas darbas su srautais (threads)- netradiciniu „Unix“ ir „Linux“ būdu daugiaprograminiam režimui (multitasking) užtikrinti. Bandymų metu kompiuteryje buvo vienu metu paleista 100 tūkstančių srautų: jei anksčiau testo užduotys buvo atliekamos per 15 minučių, tai dabar tam tereikėjo vos 2 sekundžių.
Be to, naujajame branduolyje pagerintas darbo su įvesties ir išvesties įrenginiais efektyvumas, patobulinta sąveika su integruotais taikymais. OSDL teigia, kad naujosios versijos privalumus pastebės ir stalinius kompiuterius naudojantys vartotojai.
Naujojo branduolio išleidimo data dar nenustatyta, tačiau, pasak OSDL atstovų, „Linux 2.6“ bus parengtas iki šių metų pabaigos.

„beep“ yra „XMMS“ programos pagrindu sukurtas audio grotuvas. Šios atšakos tikslas yra pagerinti vartotojo aplinką, ją kuriant moderniomis technologijomis (GTK2, Pango) ir patogumą, suteikiant galimybę rinktis apvalkalus (skins).
Programa dar yra kuriama, tačiau jau galite pažiūrėti ekrano vaizdo paveikslėlius.

Ilgametė „Microsoft“ priešininkė „Novell“ kompanija pasirašė 210 mln. USD sandorį įsigyti „SuSE Linux“, už kurį mokės grynais. Tuo tarpu „IBM“, didžiausia „Linux“ OS rėmėja, į „Novell“ kompaniją ketina investuoti 50 mln. USD.
Tokie veiksmai gali padidinti „SuSE“, kuri yra Nr. 2 tarp „Linux“ pardavėjų, sėkmę, padidinti jos konkurencingumą prieš Nr. 1. - „RedHat“, ir tapti nauja kryptimi „Novell“ konkurencijoje su „Microsoft“.
„IBM“ ir „Novell“ derisi dėl visų keturių „IBM“ serverių linijų palaikymo su „SuSE“ ir planuoja bendrą marketingo kampaniją bei ryšių palaikymą.
Išsamiau apie tai „News.Com“ straipsnyje. Apie tai taip pat rašo www.delfi.lt, www.omni.lt, www.infoteka.lt.

Iš pažiūros, atrodo, nepasikeitusioje mūsų svetainėje (dizainas tai slepia), iš tikro įvyko didelių pasikeitimų. Visų pirma, atsirado nauja dalis „Paslaugos“, kur galite rasti informaciją apie įmones, dirbančias atviro kodo srityje. Naujomis sritimis ir programomis papildyta „Programų“ dalis bei „Nuorodos“. Pasiketimai vyksta ir toliau, tad tikimės, kad čia nuolat atrasite naudingos informacijos.

Tai skelbia Danijos Technologijų departamento publikuota ataskaita, kuri parodo, kad viešosios administracijos gali labai daug sutaupyti, jei naudoja atviro kodo programinę įrangą. Dokumente argumentuotai įrodoma, kad valdžios investicijos į atviro kodo programinę įranga stimuliuoja konkurenciją programinės įrangos rinkoje.
Pirmą kartą ataskaita buvo paskelbta lygiai prieš metus ir sukėlė daug diskusijų Danijos žiniasklaidoje. Dabar publikuojama į anglų kalbą verstas dokumentas, kurio vertimą rėmė Europos Komisija.
Daugiau informacijos pranešime ir ataskaitoje.

Slovėnija tapo paskutiniąja Europos valstybe, priėmusia oficialią politiką dėl atviro kodo programų naudojimo. Spalio 24 d. šalies Vyriausybė priėmė dokumentą dėl „atviro kodo programų ir sprendimų kūrimo, diegimo ir naudojimo“. Šio dokumento, kurį pasiūlė ir parengė Informacinės visuomenės ministerija, paskirtis yra suteikti aiškias strategines gaires dėl atviro kodo programų naudojimo valdžios institucijoms, įstaigoms, viešojo sektoriaus ir kitų (privačių ir savanoriškų) sektorių organizacijoms.
Pagrindinis akcentas yra laikytis vienodos pozicijos naudojant atviro kodo ir nuosavybinę programinę įrangą. Palaikomos atviro kodo iniciatyvos, atvirų standartų ir protokolų naudojimas, didesnis skaidrumas ir konfidencialumas saugumo ir privatumo sprendimuose.
Jau yra startavę keletas atviro kodo projektų, tačiau reikalingas geresnis koordinavimas dalinantis praktika, žiniomis ir patirtimi.
Daugiau informacijos rasite Ministerijos pranešime.

Išleista laisvos operacinės sistemos „OpenBSD“ 3.4 versija. Naujoje versijoje daug paketimų saugumo užtikrinimui.
„BSD“ šeimos distribucija „OpenBSD“ pasižymi tuo, kad per 7 metus joje buvo rasta tik viena pavojinga nuotolinė klaida.
Informaciją apie naujausius patobulinimus rasite čia.

Šį mėnesį Pietų Afrikoje duris atvėrė Atviro kodo centras (Open Source Centre). Į atidarymą atvyko per 200 svečių. Šis centras jau bendradarbiauja su Pietų Afrikos Mokslo ir technologijų departamentu „skaitmeninio tarpdurio“ (Digital Doorway) projekte, kurį įgyvendinant miesteliuose kuriami Interneto „kioskai“.
Šie kioskai veikia „Debian“ platformoje ir naudoja grafinę vartotojo aplinką KDE.
Organizacija vadovaujasi šūkiu „meraka“. O tai yra Soto kalbos žodis, reiškiantis „bendrą žemę“. Atvirojo kodo programinė įranga tapatinama su skaitmenine „meraka“.

Baigėsi pasiruošimo „Infobalt“ parodai ir dalyvavimo parodoje maratonas. „Infobalt“ ITT sprendimų forume dalyvavo ir organizacija „Atviras kodas Lietuvai“, pristačiusi atviro kodo idėjas, sprendimus, programas bei įmones, teikiančias paslaugas. Daugiau informacijos bus publikuota mūsų svetainėje.
Ačiū mūsų partneriams ir rėmėjams: UAB „IBM Lietuva“, UAB „Lema“, UAB „BMS Sprendimai“, Baltijos kompiuterių akademijai („Microlink“), UAB „Compservis atvirosios sistemos“, PĮ „Viae Ventus“, VĮ „Infostruktūra“, UAB „Patikimi sprendimai“, UAB „Virtualūs sprendimai“, UAB „Optineto sistemos“, asociacijai „Infobalt“, PĮ „Sisteminio administravimo technologijos“, „ErgoLine“ grupei, UAB „GNT Lietuva“. Aplankykite Rėmėjų ir Paslaugų sritis.

Ian Murdock, „Debian GNU/Linux“ projekto iniciatorius ir vienas iš „Progeny“ įkūrėjų, pranešė, kad „RedHat“ diegimo įrankis „Anaconda“ bus pritaikytas „Debian“ distribucijai, o „Debian“ paketų įrankis „APT“ bus modifikuotas ir juo bus galima naudotis ir „RedHat“, ir „Debian“ paketais.
Iki šiol buvo bandyta sukurti keletą patogesnių „Debian“ diegimo įrankių, tačiau nesėkmingai, ir jie neturėjo komercinio pritaikymo. Tuo tarpu „Anaconda“ yra išbandytas patogus įrankis.
„RedHat“ ir „Debian“ bendradarbiavimas taip pat labai svarbu „Linux“ standartizavimui (Linux Standard Base).
Daugiau informacijos rasite čia.

„Zope“ korporacija informavo apie bendradarbiavimą su JAV universtitetu, kuris vystys „Zope4Edu“ projektą. „Zope4Edu“ - tai specialiai aukštosioms mokykloms sukurta turinio valdymo sistema (content management system, CMS), turinti turinio šablonų biblioteką tipinėms akadaminėms taikomosioms programoms, praplėstas vartotojo autorizacijos galimybes bei daugelį kitų savybių.
Plačiau apie tai - pranešime spaudai.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė informavo apie bandomuosius projektus, kuriais siekiama testuoti atviro kodo programinės įrangos efektyvumą. Testuojama bus ir Vyriausybės departamentuose, ir viešojo sektoriaus organizacijose. Tikslas - skatinti konkurenciją viešojo sektoriaus IT rinkoje.
Devynis bandomuosius projektus vykdo IBM. Rezultatai įvertins efektyvumą ir kainą IT sistemų su atviro kodo programine įranga, lyginant su nuosavybine programine įranga. Projektai truks nuo trijų mėnesių iki pusmečio.
Plačiau apie tai skaitykite pranešime spaudai ir BBC.

Spalio 13 d. Amsterdamo miesto valdžia pareiškė, kad šį mėnesį pradės testuoti atviro kodo programinę įrangą serveriuose ir stalo kompiuteriuose. Diegiant programinę įrangą į serverius, stalo bei nešiojamus kompiuterius, siekiama išbandyti įvairių atviro kodo distribucijų kokybę, funkcionalumą, patikimumą ir atsparumą virusams.
Taip pat ketinama įvertinti sistemos migravimo ir palaikymo kainas, įskaitant ir tarnautojų mokymus. Esant patenkinamiems rezultantams, prie atvirojo kodo programų permigruotų didelis kiekis kompiuterių, taip pat ir 15 000 miesto tarybos stalo kompiuterių.
Išsamiau apie tai skaitykite čia.

Izraelio Vyriausybė žengė beprecedentinį žingsnį, nepratęsdama visų vyriausybinių sutarčių su „Microsoft“ bent iki 2004 metų pabaigos. Tai lėmė griežti šalies antimonopoliniai įstatymai.
Be to, Izraelio finansų ministerija pareiškė, kad ji neatnaujins licencijų trims metams, pagal kurią tiekiama „Microsoft“ programinė įranga ministerijoms, dėl per aukštos licencijų kainos. Šiuo metu ieškomos pigesnės alternatyvos, testuojamas „OpenOffice“, kaip „MS Office“ analogas.
Plačiau apie tai straipsniuose: anglų k. ir vokiečių k..

Europos Komisijos iniciatyva IDA (Interchange of Data between Administrations) parengė Atviro kodo migravimo gaires (Open Source Migration Guidelines) Europos Sąjungos narėms. Tai praktinės ir detalios rekomendacijos, kaip permigruoti prie atviro kodo programų: biuro, kalendoriaus, el. pašto ir kitų standartinių taikomųjų programų.
Rengiant šias gaires, naudotąsi Danijos, Suomijos, Italijos, Vokietijos, Maltos, Olandijos, Ispanijos, Švedijos ir Turkijos viešojo sektoriaus IT ekspertų rekomendacijomis.
Dokumento tikslas - padėti viešosioms administracijoms spręsti, ar pereiti prie atviro kodo programų, ir kokiu būdu pereiti, išaiškinant tai techniniais terminais. Gairės paremtos praktine patirtimi.
Gaires galima atsisiųsti iš čia.

Spalio 24 d. „Lietuvos ryto“ numerio P.Jakutavičiaus straipsnyje „Infobalt“ vilioja verslininkus“: „Su šūkiu „Atviro kodo programos – nauja niša verslui“ parodoje dalyvaujanti AKL pristatė antrąjį „Laisvų programų CD“ kompaktinį diską. Jame – per 70 atvirojo kodo programų įvairiems poreikiams – darbui biure, namuose, yra programų profesionaliems vartotojams.“ Plačiau skaitykite straipsnyje.

Spalio 24 d. „Infobalt“ ITT sprendimų forume 5 salėje vyks du renginiai, kuriuos organizuoja „Atviras kodas Lietuvai“.
10.00-12.45 val. 5.3 konferencijų salėje (I a.) vyks seminarai tema „Atviro kodo programos - nauja niša verslui“, kuriuose Lietuvos įmonės pristatys savo atviro kodo sprendimus bei sėkmės istorijas.
13-15 val. Spaudos centre už „apskrito stalo“ diskutuos valdžios, verslo, mokslo, švietimo atstovai. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Spalio 23 d. „Infobalt 2003“ Spaudos centre spaudos konferencijoje pristatyta „GNU/Linux“ operacinė sistema „Baltix-Knoppix“ ir „Smaltijos“ leidyklos atmintinė „Pažintis su Linux“. Taip pat pristatytos ir kitos šiais metais „Smaltijos“ leidyklos parengtos knygos: biuro programų paketui „OpenOffice“ (knyga ir atmintinė), „Linux grafinė aplinka KDE 3.0“ (knyga ir atmintinė), „Linux sistemos administravimas“, „PHP 4 vadovas“, „MySQL 4 vadovas“, „Pažintis su Linux“. Konferencijoje dalyvavo: Mantas Kriaučiūnas, visuomeninės organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viceprezidentas, ir Aivaras Kirejevas, „Smaltijos“ leidyklos vyriausiasis redaktorius.

Spalio 22 d. „Infobalt 2003“ Spaudos centre surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: Tomas Jonušas, visuomeninės organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viceprezidentas, Mantas Kriaučiūnas, visuomeninės organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viceprezidentas, Ramūnas Davidavičius, UAB „Akelotė ir Ko“ direktorius, ir Algirdas Dobrovolskis, UAB „Akelotė ir Ko“ direktoriaus pavaduotojas. Spaudos konferencijoje pristatyta AKL iniciatyva „Atviro kodo programos - nauja niša verslui“ ir Atviro kodo vartai bei antrasis leidimas „Laisvų programų CD“.

Knygynuose jau galite ieškoti autoriaus Ian Gilfillan knygos „MySQL 4 vadovas“ (išversta į lietuvių kalbą).
MySQL jau subrendo. Netekusi nerimto įrankio interneto svetainėms vardo, MySQL dabar yra perspektyvus ir vertingas duomenų valdymo sprendimas. Jei anksčiau tai buvo idealus pasirinkimas interneto svetainėms, šiuo metu 4 versija turi daugelį savybių, reikalingų ir kitose aplinkose ir išlaiko savo įspūdingą spartą.
MySQL 4 yra spartesnė, turi atsarginių kopijų darymo prisijungus priemones ir daugybę naujų savybių. Yra labai nedaug priežasčių, dėl kurių neturėtumėte svarstyti galimybės naudoti MySQL savo duomenų bazės sprendime. Yra daug svarbių priežasčių, dėl kurių turėtumėte pasirinkti MySQL savo svarbiam duomenų valdymui:
Kaina: MySQL daugeliu atvejų yra nemokama, o jos parama nebrangi.
Sparta: MySQL lenkia daugelį savo konkurentų.
Funkcionalumas: MySQL siūlo dauguma savybių, kurių reikalauja rimti programuotojai, tokių, kaip visiškas suderinamumas su ACID, suderinamumas su didžiąja ANSI SQL dalimi, atsarginių kopijų darymas prisijungus, suderinamumas su SSL ir integracija į beveik visas programavimo aplinkas.
Mobilumas: MySQL veikia didžiojoje daugumoje operacijų sistemų ir daugeliu atvejų duomenys be jokių sunkumų gali būti persiųsti iš vienos sistemos į kitą.
Ši knyga skirta kūrėjams, duomenų bazių administratoriams (DBA) ir MySQL vartotojams. Joje nagrinėjamos šios temos: SQL; duomenų ir lentelių tipai ir jų naudojimas; užklausų ir indeksų optimizavimas; vartotojų abonementų valdymas ir saugumo užtikrinimas; MySQL administravimas ir konfigūravimas; programavimas su MySQL; MySQL įdiegimas.
Knygos prieduose yra: išsamus MySQL komandų vadovas; vadovai, kuriuose pateikiami PHP, Perl, C, Java, Python ir ODBC funkcijos ir metodai, skirti darbui su MySQL.
Knygą išleido „Smaltijos“ leidykla.

Jau išleista „Smaltijos“ atmintinių serijos knygelė „Pažintis su Linux“, kurioje kartu pateikiamas ir kompaktinis diskas su operacine sistema „Knoppix“.
„Linux“ – tai universali laisva operacinė sistema, draugiška bet kuriam vartotojui. Ją labai paprasta paleisti, įdiegti bei naudoti – tereikia įdėti „Linux“ kompaktinį diską ir nustatyti, kad kompiuteris būtų paleistas iš jo.
Ši knygelė tai pirmoji pradedančiųjų vartotojų pažintis su „Linux“ bei galimybė iš naujo pažinti ją labiau patyrusiems. Joje pateikiamos „Linux“ operacinės sistemos aplinkoje dažniausiai naudojamos komandos. Trumpai paminėtos įvairios programos, apie kurių naudingas savybes gal būt dar nežinote.
Prie knygelės pridedamas kompaktinis diskas. Jame įrašyta pilnavertė Linux operacinė sistema „Knoppix“. Didžiausias jos privalumas yra galimybė ją paleisti be įdiegimo, tiesiai iš kompaktinio disko. Be abejonės tai labai patogu norinčiam išbandyti „Linux“ be jokios rizikos sugadinti kompiuterį ir jame esančius failus.

Remiantis žurnalo „IT Week“ duomenimis, bylų ir spausdinimo serveris „Samba 3“, dirba du su puse karto greičiau nei „Windows Server 2003“. Be to, baigiantis „MS Windows NT“ palaikymo periodui, nemokamas ir sparčiai tobulėjantis serveris „Samba“ tampa rimta alternatyva įmonėms ir organizacijoms, naudojančioms „MS Windows NT“.
Plačiau skaitykite čia.

Jau pasirodė Interneto programų rinkinio „Mozilla“ nauja versija - stabilesnė, geriau suderinta su standartais, patobulintomis programų valdymo savybėmis. Daugiau naujienų rasite čia.

Projektas „OpenOffice“ šią savaitę švenčią trečiąjį gimtadienį. Šia proga inicijuojamas informavimo apie „OpenOffice.org“ biuro programų paketą mokykloms projektas. Specialiai tam sukurtas tinklalapis. Apsilankykite ir gimtadieniui skirtame puslapyje. .

Knygynuose jau pasirodė Jeremy Allen, Charles Hornberger knyga „PHP 4 vadovas“. Rašydami šią knygą, autorai siekė pateikti praktiškus ir realiame pasaulyje parankius scenarijus, kurie padėtų iliustruoti PHP funkcionalumą, pradedant samprata ir baigiant taikymu. Leidinys yra verstas į lietuvių kalbą, parengė „Smaltijos“ leidykla.
„PHP 4 vadove“ pateikti aukštos kokybės, realūs pavyzdžiai padės lengviau pritaikyti čia rastus sprendimus ir idėjas savo programose. Be to, pateikta glausta ir lengvai suprantama informacija, kad mokytis tinklalapių kūrimo su PHP 4.1 būtų taip pat paprasta, kaip ir ja naudotis. Be pačių svarbiausių su sėkmingu tinklalapių kūrimu susijusių sričių aptariamos ir kelios kitos technologijos ir kalbos.
Knygoje „PHP 4 vadovas“ pateikiamos esminės žinios apie HTML, SQL ir žiniatinklio tarnybinės stoties konfigūravimą.
Visą šioje knygoje naudojamą atvirąjį kodą rasite knygoje esančiame kompaktiniame diske. Čia yra PHP ir visiems joje naudojamiems moduliams skirtas atvirasis kodas; išbaigtos paketų, skirtų PHP ir Apache, kopijos, pateiktos atviruoju kodu ir Windows dvejetaine forma; visa PHP skirta dokumentacija, parengta PHP kūrėjų; taip pat pateiktas atvirojo kodo MySQL paketas, kad galėtumėte patys pabandyti programuoti duombazes.

Organizacija „Atviras kodas Lietuvai“ dalyvauja ITT sprendimų forume parodoje „Infobalt 2003“ tema „Atviro kodo programos - nauja niša verslui“.
Mokslo ir technologijų parke turime stendą, kur pristatome Atviro kodo vartus ir antrajį „Laisvų programų CD“ leidimą.
ITT sprendimų forumo metu taip pat organizuojame seminarų ciklą ir atviras diskusijas. Kviečiame registruotis į šiuos renginius ir aktyviai dalyvauti!
Išsamiau apie AKL projektus „Infobalt 2003“ rasite šio tinklalapio „Projektų“ dalies skiltyje „Infobalt 2003“.

„NewsForge“ rašo apie laisvas atviro kodo programas, atviro kodo judėjimą, programų kūrimą ir vykstymą bei kompanijas „ASP Linux“, „ALT Linux“ ir „Linux Ink“ Rusijoje.

Lygiai prieš 20 metų, 1983 m. rugsėjo 27 d., GNU projekto (Gnu's Not Unix) autorius Ričardas Stolmanas (Richard Stallman) išsiuntė į naujienų grupes laišką, informuodamas apie ketinimą sukurti „Unix“ tipo laisvą sistemą.

BMW Williams Formulė 1 komandos automobilių aerodiniaminiam modeliavimui pradėjo naudoti „HP“ „Linux“ superkompiuterių klasterius. „Linux“ pasirinkta, kadangi tai gerokai sutaupo laiko, atliekant modelio analizę.
Kompanija šiemet yra antroji F1 konstruktorių čempionate.
Išsamiau apie tai skaitykite čia.

www.delfi.lt straipsnyje „Microsoft“ gresia grupinis ieškinys dėl jos programų neatsparumo virusams“ rašo: „Programinės įrangos milžinei „Microsoft Corp.“ Kalifornijoje gresia grupinis ieškinys. Jame rinkoje dominuojanti bendrovė kaltinama tuo, kad jos sprendimai yra neatsparūs virusams, galintiems sukelti „didžiulius kaskadinius sutrikimus“ pasauliniuose kompiuterių tinkluose.“
Plačiau straipsnyje.

2003 10 02 d. savaitrašio „Veidas“ numeryje publikuojamas Jono Okmano straipsnis „Nemokamos programos – tarsi liaudies dainos“.

Kompanija „SuSE Linux“ pranešė, kad distribucija „SuSE Linux 9.0“ bus išleista spalio 24 dieną. Naujoji versija palaikys AMD Athlon 64 procesorių, taip pat bus įtraukta „Linux“ branduolio testinė versija 2.6. Dar viena naujovė - įrankis, skirtas egzistuojančių NTFS skirsnių sumažinimui, taip padarant vietos „SuSE Linux“ distribucijos įdiegimui.
Plačiau apie tai skaitykite www.suse.com.

Išleista biuro programų rinkinio „OpenOffice“ 1.1 versija. Lyginant su ankstesne versija, atsirado nemažai patobulinimų. Pagrindinės naujovės: trumpesnis programos paleidimo laikas, patobulintas suderinamumas su „Microsoft Office“ programomis, galimybė išsaugoti bylas PDF ir SWF (Macromedia Flash) formatais.
Daugiau informacijos apie naująją versiją rasite čia.

Pietų Korėjos Vyriausybė paskelbė planą, kuriuo remiantis nuosavybinė programinė įranga staliniuose kompiuteriuose ir serveriuose bus pakeista atviro kodo alternatyvomis iki 2007 m. Remiantis Informacijos ir komunikacijos ministerija, tūkstančiuose ministerijų, valstybinių organizacijų bei universitetų kompiuterių „MS Windows“ operacinės sistemos ir „MS Office“ paketai bus pakeisti atviro kodo alternatyvomis.
Anot ministerijos atstovo, iki 2007 metų bus pakeista 20 procentų stalo kompiuterių programinė įranga ir 30 procentų - serverių.
Išsamiau apie tai straipsnyje.

JAV Masačiusetso valstija artimiausiu metu gali pradėti informacinių sistemų keitimą, naudojant atviro kodo sprendimus. Perėjimo strategija jau parengta, tačiau kada prasidės darbai, nepranešama.
Masačiusetso valstija yra vienintelė JAV, kovojanti prieš „Microsoft“ monopoliją. Daugiau informacijos rasite čia.

Rytojaus LR1 „Žinių amžiaus“ laidoje - interviu su organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ viceprezidentu Tomu Jonušu. „Žinių amžius“ transliuojamas trečiadieniais, 16.05 val.

Rugsėjo 27d. pasirodė nauja „Slackware Linux“ distribucijos versija - 9.1. Ši versija pasižymi tuo, kad palaiko garso architektūrą ALSA (Advanced Linux Sound Architecture), GCC 3.2.3, grafines vartotojo aplinkas „Gnome 2.4.0“ ir „KDE 3.1.4“.
Pirmąkart „Linux“ istorijoje CD su parengtu „Slackdiegimo paketu yra platinami p2p tinklo pagalba (BitTorrent). Taipogi CD galima užsisakyti ir svet